Ketvirtadienį Seimas pritarė daug kritikos sulaukusiam įstatymo projektui, kuriuo siūloma iš pareigų lengviau pašalinti LRT vadovą. Už projektą balsavo 60 Seimo narių, prieš – 45, dar penki Seimo nariai susilaikė. Tai – pirmasis laiptelis Seimo salėje, toliau projektas bus svarstomas Seimo komitetuose. Taip pat Seimas nepritarė opozicijos siūlymui prašyti Vyriausybės išvados ir antikorupcinio vertinimo.
Ketvirtadienį „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis Seimui pateikė įstatymo projektą, kuriuo palengvinamas LRT vadovo atleidimas.
Šiuo metu LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo juo gali būti atleistas nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jei LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip du trečdaliai tarybos narių.
Taip pat skaitykite
„Nemuno aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai siūlo atsisakyti aspekto dėl viešojo intereso gynimo – tai reiškia, taryba galėtų išreikšti nepasitikėjimą LRT vadovu nesant viešojo intereso. Balsavimas dėl LRT vadovo atleidimo būtų slaptas, o jo atleidimui užtektų nebe dviejų trečdalių tarybos narių, o pusės – šešių iš dvylikos.
Taip pat skaitykite
Lietuvos ir tarptautinės organizacijos įspėja, kad tokios iniciatyvos yra politinis spaudimas. Dėl siūlymo supaprastinti LRT vadovo atleidimą gyventojai kviečiami pasirašyti peticiją.
Taip pat skaitykite
Tokiam siūlymui dėl lengvesnio LRT vadovo atleidimo nepritaria ir LRT taryba, o Seimo teisininkai įžvelgia galimą neatitikimą Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimams bei Europos Sąjungos (ES) reglamentui dėl visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo užtikrinimo.
Taip pat skaitykite
Ką dar socialdemokratai parduos „aušriečiams“?
Tiesa, šį įstatymo projektą Seimas turėjo svarstyti anksčiau, tačiau socialdemokratė Orinta Leiputė, pirmininkavusi Seimo posėdžiui, paprašė pusvalandžio pertraukos.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys Audrius Petrošius pastebėjo, kad šiam įstatymo projektui, panašu, pritaria visa valdančioji dauguma.
„Jei iki šiol galvojome, kad šis klausimas dėl LRT įvairių aspektų ribojimo yra labiau susijęs su „Nemuno aušra“, tai šiandien, matydami itin aktyvų ir Seimo pirmininkaujančiosios veikimą, matome, kad interesas skubiai priimti sprendimus bet kokia kaina, yra visos valdančiosios daugumos. Man atrodo, verkia visa Lietuva“, – konstatavo A. Petrošius.
Liberalas Simonas Kairys atkreipė dėmesį, kad Europos žiniasklaidos laisvės akte pažymima, kad visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimas iki jo kadencijos pabaigos turi būti tinkamai pagrįstas, o toks sprendimas gali būti priimamas tik išimtiniais atvejais.
„Ar jūs susipažinęs su ES teisės aktais, kurie privalo būti perkelti į Lietuvos teisę?“ – klausė S. Kairys.
„Jūs esate Seimo narys, Konstituciją davėte Lietuvos Konstitucijai, o ne Europai ar kokiam, nežinau, kas ten rašė“, – atkirto R. Žemaitaitis, matyt, turėdamas omenyje Seimo nario duodamą priesaiką Konstitucijai.
Konservatorius Matas Maldeikis teigė, kad R. Žemaitaitis vykdo socialdemokratų ir prezidento siekius.
„Nesitikėjau, kad išvysiu jus kada nors scenoje atliekant torpedos vaidmenį socialdemokratų ir prezidento, jus pakiša prezidentas ir socialdemokratai, pasislėpdami ir sakydami: nepažįstu to draugo, o jums tenka stovėti scenoje ir sakyti, kad tai vien „Nemuno aušros“ iniciatyva“, – į R. Žemaitaitį kreipėsi M. Maldeikis.
Jam antrino ir S. Kairys: „Galim tik žavėtis, kaip vos ne vienas žmogus sugeba paimti į nagą visą socialdemokratų frakciją, kurie nė vienas neužsiregistravę pasisakyti už šį projektą, o dalyvauja tiesiog politiniame turguje, politinėje prekyboje. Tiesiog man atviras klausimas – ką dar jūs parduosite „Nemuno aušrai“, ką iškeisite? (...) Jūs pardavėte šį klausimą“.
Liberalas Simonas Gentvilas atkreipė dėmesį, kad, nors R. Žemaitaitis atsakinėdamas vis cituoja Konstituciją, jis vienintelis Seimo salėje yra pripažintas pažeidęs Konstituciją.
Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Viktoras Fiodorovas domėjosi, kodėl įstatymo projekte siūloma atsisakyti aspekto, kad LRT vadovas gali būti atleidžiamas tik ginant viešąjį interesą.
„Remigijau, labai geras šou. Iš tikrųjų jei kada netektų dirbti Seime, tai televizijoje kokią nors televizijos laidą tikrai galėtumėte rengti, gal net reitingai visai neblogi būtų. (...) Jūs pasiūlyme išėmėte grindimą viešuoju interesu. (...) Kodėl reikia išbraukti viešąjį interesą?“ – klausė V. Fiodorovas.
„Viešasis interesas tai yra neaišku apie ką ir kada jis bus įrodomas“, – atsakė R. Žemaitaitis.
Kitas Mišrios Seimo narių grupės narys Vytautas Sinica teigė palaikantis įstatymo projektą: „Nė viena jų [pataisų] dalis nėra kažkuo išskirtinė ar ypač iškrentanti iš bendrųjų viešųjų įstaigų valdymo normų. Ypač tas punktas dėl viešojo intereso pažeidimo reikalavimo, jei nori reikšti nepasitikėjimą direktoriumi“.
Pasak V. Sinicos, viešojo intereso gynimo reikalavimas atleidžiant LRT vadovą galėtų užklampinti teismuose bet kokį bandymą tai padaryti. Tiesa, sutiko politikas, įstatymo projekte reikėtų pataisyti aspektą dėl atleisti LRT vadovą reikalingų balsų skaičiaus.
Seimas nepritarė opozicijos siūlymui prašyti Vyriausybės išvados, antikorupcinio vertinimo
LRT įstatymo pataisos svarstymui į Seimo salę turėtų grįžti gruodžio 11 dieną. Iki tol klausimas bus svarstomas Seimo Kultūros komitete.
Tiesa, opozicijos atstovai siūlė kaip papildomus skirti ir Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Žmogaus teisių bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetus. Tam nebuvo pritarta.
Savo ruožtu Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ narys Kęstutis Mažeika ragino prašyti Vyriausybės išvados bei antikorupcinio vertinimo dėl LRT pataisų. Šiems siūlymams Seimas taip pat nepritarė.
„Baimė, kad mes prašytume Vyriausybės išvados, antikorupcinio vertinimo ir kitų savaime suprantamų dalykų, šiandien viskam pasakyta ne. Kolegos, kieno replėse jūs esate, gerbiamieji socialdemokratai?“ – kėlė klausimą K. Mažeika.
Jam antrino ir kiti opozicijos nariai.
„Kolegos, mes tikrai prisipažinkime, visus šios kadencijos metus kartais spėliodavome – kas yra tikrasis socialdemokratų lyderis Seime? Šiandien pagaliau paaiškėjo, kas yra lyderis – Remigijau, sveikinu“, – kreipdamasis į R. Žemaitaitį kreipėsi „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius.
„Lieka klausimas, kiek toli socialdemokratai dar pasirengę eiti, kad gautų Remigijaus Žemaitaičio frakcijos balsus dėl biudžeto projekto ir ko Remigijus Žemaitaitis dar spės paprašyti iki to balsavimo momento?“ – klausė konservatorius Jurgis Razma.
Premjerė apie siūlymą, jog LRT vadovui atleisti pakaktų pusės tarybos balsų: nepriimtina
Premjerė Inga Ruginienė sako palaikanti idėją, jog dėl LRT vadovo atleidimo būtų balsuojama slaptai, tačiau nepriimtinu vadina siūlymą, jog tą padaryti pakaktų lygiai pusės visuomeninio transliuotojo tarybos balsų.
„50 ant 50 man irgi yra nepriimtina. Ir aš manau, kad mažiausias standartas turėtų būti 50 proc. plius vienas. Tai yra visiškai normali praktika ir tas turės būti pakoreguota. Tikrai nesutiksiu dėl 50 ant 50, nes tai yra nepriimtinas santykis“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė ministrė pirmininkė.
Premjerė teigė, kad slaptas turėtų būti ne tik LRT vadovo atleidimas, bet ir paskyrimas.
„Aš manau, kad bet koks procesas, ar tai paskiri, ar tai atleidi, ir jeigu kalbam apie asmenybę, tai turėtų būti galimybė balsuoti slaptai. Tai tikrai nematau skirtumo tarp šitų procesų“, – sakė I. Ruginienė.
Seimas ketvirtadienį taip pat nusprendė trejiems metams įšaldyti LRT biudžetą bei numatyti, jog jam vėliau būtų skiriamas mažesnis gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų procentas nei dabar.
Anot I. Ruginienės, sutaupytos lėšos turėtų būti skiriamos kultūrai.
„Jie (pinigai – BNS) tikrai neturėtų nueiti kitoms reikmėms, nes mes matome, kad kultūrai katastrofiškai trūksta pinigų pagrindiniams projektams, darbo užmokesčiui. Tai kadangi grįžta biudžeto projektas atgal pas mus į Vyriausybę, tai sėsime su finansų ministru, tikrai peržiūrėti eilutes, ir tą, ką galėsime sutaupyti, tai bent jau mes, kaip Vyriausybė, siūlysime mūsų pakoreguotame projekte perkelti į Kultūros ministerijos biudžetą“, – kalbėjo premjerė.
„Galutinis balsavimas bus Seime, bet labai tikiuosi, kad jis pritars, nes kultūros sektoriuje reikia šitos finansinės injekcijos“, – pridūrė ji.
