Seimo pirmininkui Juozui Olekui palaikant iniciatyvą supaprastinti Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) vadovo atleidimo tvarką, šalies žurnalistai piktinasi tokia valdančiųjų socialdemokratų pozicija ir ragina gyventojus pasirašyti peticiją, kuria siekiama išsaugoti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.
„Seimo pirmininkas palaiko partnerio (Remigijaus – ELTA) Žemaitaičio siūlymą lengviau atleisti LRT direktorių ir tokiu būdu politizuoti visuomeninį transliuotoją“, – socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje rašo Žurnalistų profesionalų asociacija.
„Seimo pirmininkas aiškina, neva taip padeda LRT tarybai atlikti savo darbą, neva LRT tarybos vienintelis darbas – lengvai ir be priežasčių atleisti direktorių. LRT tarybos daugumą sudaro politikų deleguoti žmonės, taigi priėmus šias pataisas bet koks tiek dabarties, tiek ateities visuomeninio transliuotojo vadovas galės būti pašalintas vos valdžios politikams panorėjus. Seimo pirmininkas net nesupranta, kuo žiniasklaida skiriasi nuo kitų institucijų ir koks yra jos konstitucinis statusas“, – akcentuojame įraše.
Siekiant išsaugoti visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą ir gyventojų teisę gauti kokybišką informaciją, Žurnalistų profesionalų asociacija kviečia pasirašyti tam sukurtą peticiją.
„Seimo pirmininko poziciją supratome, supratome, kaip šiuo klausimu balsuos socialdemokratai, todėl šiandien kreipiamės į jus visus. Visuomeninis transliuotojas yra ne politikų ir ne žurnalistų, o jūsų visų, jei jis taps politiniu ruporu – pirmiausiai bus pažeista jūsų visų teisė žinoti ir gauti kokybišką informaciją. Todėl prašome visų jūsų pagalbos apginant pamatines vertybes, pirmiausiai, komentaruose dalinamės peticija, kurią kviečiame pasirašyti kiekvieną iš jūsų. Taip pat kviečiame pasidalinti peticija su visais, kam rūpi“, – rašoma įraše.
Kaip skelbta anksčiau, „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų nariai įregistravo siūlymą supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą. Dėl tokio žingsnio šalies žurnalistai kreipėsi į parlamentarus, reikšdami nepasitenkinimą ir tikindami, jog tai yra panašu į bandymą užvaldyti šalies visuomeninį transliuotoją.
Kreipimosi autoriai prašė Seimo narių užtikrinti žiniasklaidos ir visuomeninio transliuotojo laisvę ir nebalsuoti už tokias pataisas parlamente. Taip pat prašoma į bet kokius tolimesnius klausimo svarstymus komitetuose įtraukti žurnalistams atstovaujančias organizacijas: Žurnalistų profesionalų asociaciją bei Lietuvos žurnalistų sąjungą.
Savo ruožtu Seimo pirmininkas J. Olekas trečiadienį pareiškė teigiamai vertinantis LRT vadovo atleidimo tvarkos supaprastinimo siūlymą. Pasak jo, šie pakeitimai leistų visuomeninio transliuotojo tarybai geriau atlikti savo funkcijas.
„Reikia įsivertinti audito medžiagą, o vadovų skyrimas ar atleidimas, manau, kad turėtų būti panašus, kaip ir kitose organizacijose. Man atrodo, kad ten yra tokių labai didelių apribojimų, kurie, sakyčiau, padaro labai sudėtingą LRT tarybos darbą, kurie yra atsakingi už to vadovo paskyrimą ir atleidimą“, – trečiadienį „Žinių radijui“ teigė J. Olekas.
„Tie pakeitimai galėtų atsirasti ir galėtų būti priimti, kad LRT taryba galėtų atlikti jai numatytas funkcijas“, – akcentavo jis.
Premjerė: siūlomas slaptas balsavimas dėl LRT vadovo turėtų kaip tik suteikti daugiau saugumo
Premjerė Inga Ruginienė sako, kad pakeitimai dėl LRT vadovo atleidimo slaptu balsavimu kaip tik turėtų suteikti daugiau saugumo.
„Pagrindinis pokytis, kuris turėtų būti priimtas, yra slaptas balsavimas, tai turėtų kaip tik suteikti daugiau saugumo kiekvienam vadovui, tai turėtų iš balsavimo eliminuoti įvairius išankstinius susitarimus, tam tikrus suvaržymus, kitus elementus“, – trečiadienį žurnalistams sakė I. Ruginienė.
„Daug metų Seime, kitose institucijose, kai balsuojama dėl personalijų, ne veltui yra slaptas balsavimas, tam, kad žmogus, kuris kandidatuoja į vieną ar kitą poziciją, jaustųsi saugus, o tas, kas balsuoja, jaustųsi taip pat saugus, kad gali laisvai atlikti apsisprendimą“, – kalbėjo ji.
Jos teigimu, priėmus pakeitimus, tvarka taps skaidresne, o ne paprastesne.
„Kaip tik mes norime nuimti spaudimą, nes šiuo metu, kuomet yra balsuojama atvirai, kaip tik daromas spaudimas tarybos nariams, jie neturi tiek laisvės apsispręsti pagal savo sąžinę, pagal objektyvius argumentus“, – teigė Vyriausybės vadovė.
„Balsavimas slaptai suteiks jiems galimybę atsiriboti nuo bet kokio spaudimo, pažymėti tą pavardę, už kurią nori balsuoti. Čia matau skaidrumo ir sąžiningo veikimo elementą, jokiu būdu tai neturi būti siejama su laisvesniu vieno ar kito vadovo atleidimu ar priėmimu, tai nėra priimtina“, – sakė premjerė.
Prezidentas nekomentuoja siūlymo
Prezidentas Gitanas Nausėda nekomentuoja „aušriečių“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio inicijuotų pataisų.
„Konkrečių, pirminėse įstatymų leidimo stadijose esančių teisės aktų projektų prezidentas nekomentuoja“, – BNS trečiadienį nurodė Prezidento komunikacijos grupė.
ELTA primena, kad siekiant užtikrinti LRT veiklos kontrolę ir didesnį skaidrumą, grupė Seimo „Nemuno aušros“ bei Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų narių siūlo supaprastinti LRT direktoriaus atleidimo dėl nepasitikėjimo procedūrą.
Ne kartą visuomeninio transliuotojo veiklą kritikavęs „aušriečių“ lyderis Remigijus Žemaitaitis kartu su kolegomis siūlo nustatyti, kad LRT generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui slaptu balsavimu, jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 1/2 visų LRT tarybos narių.
Šiuo metu įstatymas numato, kad visuomeninio transliuotojo generalinis direktorius dėl nepasitikėjimo gali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus jo įgaliojimų laikui tik tuo atveju, jeigu LRT taryba pareikštą nepasitikėjimą grindžia viešuoju interesu ir jeigu už tokį nepasitikėjimą balsuoja ne mažiau kaip 2/3 visų tarybos narių.
