Tarptautinė žurnalistų bendruomenė vėl reiškia nerimą dėl LRT nepriklausomumo. Dvi žurnalistų organizacijos įspėja dėl dviejų iniciatyvų – siūlymų lengviau atleisti LRT generalinį direktorių ir mažinti LRT finansavimą.
Europos transliuotojų sąjunga (EBU) paskelbė kreipimąsi į Seimo pirmininką ir Seimo narius, išreikšdama rimtą susirūpinimą dėl siūlomo įstatymo projekto, kurį priėmus LRT taryba galėtų lengviau atleisti generalinį direktorių.
Taip pat skaitykite
Įstatymo projektą parengė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, buvęs ir vienu iš LRT audito iniciatorių. Įstatymo projekte siūloma keisti galiojančią nuostatą, pagal kurią nesibaigus įgaliojimams generalinis direktorius gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jei tam pritaria du trečdaliai LRT tarybos narių. Priėmus įstatymo projektą, tam užtektų pusės tarybos narių balsų, o balsavimas būtų slaptas.
„Mums nežinoma, kad kokioje nors kitoje ES šalyje būtų tokios silpnos visuomeninio transliuotojo generalinio direktoriaus kadencijos garantijos“, – savo kreipimesi rašo EBU generalinis direktorius Noelis Curranas.
N. Curranas pažymi, kad visuomeniniai transliuotojai atlieka svarbų vaidmenį užtikrinant visų piliečių teisę gauti nepriklausomą, nešališką ir įvairiapusę informaciją. Pasitikėjimas visuomeninio transliuotojo nepriklausomumu ir sąžiningumu yra būtinas siekiant apsaugoti demokratines vertybes ir skatinti viešąją diskusiją.
Todėl, pasak EBU vadovo, R. Žemaitaičio siūlomi pokyčiai kelia pavojų LRT nepriklausomumui ir silpnina LRT apsaugą nuo politinės įtakos. Svarbiausia, pabrėžia N. Curranas, kad tokie įstatymo projektai gali būti nesuderinami su įsipareigojimais pagal Europos žiniasklaidos laisvės aktą, kuris siekia apsaugoti nepriklausomą žiniasklaidą nuo politinio kišimosi, ypač – visuomeninius transliuotojus.
EBU vadovas pastebi, kad Europos žiniasklaidos laisvės aktas valstybes įpareigoja užtikrinti, kad visuomeninio transliuotojo vadovo skyrimo ir atleidimo procedūros užtikrintų visuomeninio transliuotojo nepriklausomumą.
Taip pat skaitykite
Europos žiniasklaidos laisvės aktas numato, kad sprendimai dėl visuomeninio transliuotojo vadovo atleidimo „turi būti tinkamai pagrindžiami, gali būti priimami tik išimtiniais atvejais, kai jie nebeatitinka sąlygų, būtinų jų pareigoms atlikti pagal iš anksto nacionaliniu lygmeniu nustatytus kriterijus“.
EBU vadovo vertinimu, siūlomas įstatymo projektas ne tik neužtikrintų LRT nepriklausomumo, bet ir atrodo turintis priešingą tikslą – silpninti LRT.
„Siūlomos reformos keltų pavojų, kad LRT patirtų nepagrįstą politinį kišimąsi, o tai pakenktų Lietuvai ne tik dėl atitikties Europos žiniasklaidos laisvės aktui, bet ir platesniems įsipareigojimams pagal ES teisę ir Europos Tarybos standartus išsaugoti ir apsaugoti žiniasklaidos laisvę ir pliuralizmą“, – teigia N. Curranas.
Žiniasklaidos nepriklausomybė yra demokratinės visuomenės pagrindas, o stipri apsauga nuo politinio kišimosi yra būtina siekiant išlaikyti visuomenės pasitikėjimą žiniasklaidos institucijomis, tvirtina EBU vadovas.
„Mes pagarbiai raginame Lietuvos Vyriausybę skubiai persvarstyti siūlomas reformas ir užtikrinti, kad bet kokie teisės aktų pakeitimai, susiję su LRT, visiškai atitiktų Lietuvos įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę“, – pabrėžia N. Curranas.
Įspėja dėl siekių mažinti LRT biudžetą
Tarptautinis spaudos institutas (International Press Institute) paskelbė įspėjimą dėl kito R. Žemaitaičio ir dar 17 Seimo narių siūlymo, kuriuo siekiama keisti LRT finansavimą.
Praėjusį trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas (BFK) pritarė siūlymui LRT biudžetą iki 2029 metų užšaldyti šių metų lygyje. Be to, pagal šį siūlymą nuo 2029 metų LRT būtų skiriama mažesnė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir akcizų pajamų dalis. Vietoje 1 proc. GPM tektų 0,75 proc., o vietoje 1,3 proc. akcizų tektų 0,8 proc.
Taip pat skaitykite
„Šių pokyčių, grindžiamų valstybės auditu, pagrįstumas yra abejotinas. Nors siūlyme oficialiai cituojami audito rezultatai, valstybės auditas nevertino ir nedarė išvadų dėl visuomeninio transliuotojo finansavimo modelio. Auditas padarė išvadą, kad Lietuvos radijo ir televizijos finansiniai ištekliai 2021–2024 m. yra planuojami tinkamai, o išlaidų padidėjimo priežastys yra pagrįstos“, – atkreipia dėmesį Tarptautinis spaudos institutas.
Pasak instituto, dar daugiau abejonių dėl siūlymo politinių motyvų kelia tai, kad Audito komiteto pirmininkas Artūras Skardžius bando atlikti tolesnį tyrimą net ir po to, kai buvo baigtas oficialus valstybės auditas.
Institutas primena, kad jau anksčiau šiais metais tarptautinės institucijos įspėjo apie pavojus LRT nepriklausomumui po to, kai LRT taryba patvirtino „politinio neutralumo“ auditą. Be to, rašo institutas, „Nemuno aušros“ lyderis diskreditavo LRT, raginęs priimti užsienio agentų įstatymą, kuris laikomas atsakomąja priemone valdžios kritikams.
„Jei įstatymo projektas bus patvirtintas, tai prieštaraus Europos žiniasklaidos laisvės aktui, kuris reikalauja, kad Lietuvos įstatymų leidėjai užtikrintų ilgalaikį ir patikimą viešojo transliuotojo finansavimą“, – pabrėžia Tarptautinis spaudos institutas.
