Du trečdaliai 14 metų ir vyresnių Lietuvos mokinių praėjusią vasarą nenorėjo vykti į jokias vasaros stovyklas, į kurias kadaise verždavosi jų tėvai, bet negavę kelialapių likdavo leisti laiko kiemuose. Tokias tendencijas atskleidė Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros (LINEŠA) atlikta moksleivių apklausa.
LRT RADIJO laidoje „Dešimt balų“ įžvalgomis apie sumažėjusį susidomėjimą vasaros stovyklomis diskutuoja Šiaurės licėjaus ir Balsių progimnazijos geografijos mokytojas, stovyklų organizatorius Mantas Karanauskas, LINEŠA Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovas Raimantas Vaitkus bei Edukacijų ir stovyklų skyriaus vadovo pavaduotoja Rasa Povilavičienė.
Visą LRT RADIJO įrašą rasite čia:
Dažniausia priežastis, kodėl paaugliai nebenori vasaros stovyklų, – ekranai. Paaugliai labiau nori žaisti kompiuterinius žaidimus, žiūrėti filmus, naršyti socialiniuose tinkluose. Anot Neformaliojo švietimo pažangos skyriaus vadovo, apklausoje dalyvavo daugiau nei 14 tūkst. respondentų: tėvų ir mokinių.
„Tyrimas parodė, kad reikšminga dalis mokinių stovyklose nedalyvauja, o didžioji dalis jų atsako, jog stokoja motyvacijos – jie nenori dalyvauti stovyklose. Paaugliai savo laiką leidžia ekranuose – neturiningai.
Taip pat mokiniai keliauja su šeimomis, jiems aktuali ir stovyklos kaina, kai kuriems kainos per didelės (...). Tie, kurie jau yra stovyklavę, noriai vyksta, tie, kurie nėra buvę stovykloje, neturi noro pabandyti“, – LRT RADIJO laidoje sako R. Vaitkus.
Edukacijų ir stovyklų skyriaus vadovo pavaduotoja priduria, kad nenoras vykti stovyklauti matomas ir tarp jaunesnio amžiaus vaikų.
„Nenoras atsiranda iš baimės ir nežinojimo. Čia didelę reikšmę turi tėvai, kurie turėtų supažindinti vaikus su stovyklos gyvenimu, jis gali būti pristatytas net atvykus į stovyklą (...). Dažniausiai vaikai nenori vykti, nes nežino, kas jų laukia“, – teigia R. Povilavičienė.
Šiaurės licėjaus ir Balsių progimnazijos geografijos mokytojas, stovyklų organizatorius pastebi, kad, nepriklausomai nuo tėvų finansinių galimybių, kiekvieną vaiką reikia patraukti į stovyklą, tam įtakos turi draugai, pramogos stovyklose.
„Svarbu atsižvelgti ir į lokaciją, galbūt vaikas iš Vilniaus nenorės stovyklauti Vilniuje, gal labiau norės vykti prie ežero, prie jūros, o gal juos galėtų patraukti būrelis – žvejyba, aviacija.
Daug įtakos turi ir stovyklų vadovai, tikrai žinau septintokų, kurie į tą pačią stovyklą vyksta jau ketverius metus iš eilės ir net ryžtasi atsisakyti telefono ar bet kokio kito ryšio priemonių“, – tikina M. Karanauskas.
2018 metais vykdytas panašaus pobūdžio tyrimas parodė tą pačią tendenciją – vaikų nenorą dalyvauti vaikų stovyklose ir tėvų finansinių galimybių trūkumą. M. Karanauskas pastebi, kad net ir atvykusiems į stovyklą vaikams vis dar kyla iššūkių pirmąją dieną atsitraukti nuo ekranų, pasitaiko ir neigiamų reakcijų.
„Mūsų apklausa rodo, kad dalyvaujančiųjų vasaros stovyklose mokinių dienos yra aktyvesnės, jie jaučia mažesnį poreikį būti prie telefono“, – teigia R. Vaitkus.
