Lietuvos nacionaliniam radijui ir televizijai (LRT) iš valstybės biudžeto skiriamos lėšos iki 2029 metų bus tokios pat, kokios buvo šiemet, ketvirtadienį nusprendė Seimas.
Už šį Remigijaus Žemaitaičio ir grupės kitų Seimo narių pateiktą pasiūlymą balsavo 70 parlamentarų, prieš nebalsavo niekas, du Seimo nariai susilaikė.
Opozicijos atstovai balsavime nedalyvavo. Projektą palaikė 40 socialdemokratų, 17 „aušriečių“, dešimt Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovų ir du mišrios Seimo narių grupės nariai (Vytautas Sinica ir Vitalijus Šeršniovas).
Socialdemokratas Linas Balsys ir „Laisvės ir teisingumo“ iškeltas Artūras Zuokas balsavime dalyvavo, tačiau susilaikė.
Už pakeitimus pasisakė Seimo pirmininkas Juozas Olekas, iš premjero pareigų atsistatydinęs Gintautas Paluckas, dabartinė Vyriausybės vadovė Inga Ruginienė, į šias pareigas siūlytas Eugenijus Sabutis, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Algirdas Sysas ir kiti įtakingi socialdemokratai.
Be to, nuspręsta, kad nuo 2029 metų LRT būtų skiriamos mažesnės gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir akcizų pajamų dalys. Vietoje 1 proc. GPM tektų 0,75 proc., o vietoje 1,3 proc. akcizų tektų 0,8 proc.
Šiemet LRT biudžetas turėtų sudaryti 79,6 mln. eurų. Iki pastarojo Seimo sprendimo valstybės biudžeto projekte buvo numatyta, kad 2026 metais LRT asignavimai sudarytų 88,2 mln. eurų.
Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Simonas Gentvilas ragino nepalaikyti R. Žemaitaičio pasiūlymo.
„Nėra Lietuvoje įstaigos, kurią jūs taip nuskriaustumėte biudžeto augimu, be visuomeninio transliuotojo. Ir tuomet, kai vyksta karas, gėda jums“, – prieš balsavimą į socialdemokratus kreipėsi jis.
Savo ruožtu „Nemuno Aušros“ pirmininkas dėstė, kad LRT finansavimas pastaraisiais metais didėjo, o paslaugų kokybė nėra tokia, kokios tikimasi.
„Todėl mes siūlome įšaldyti 3 metams biudžetą, (...) kurie liks nuo LRT pinigai – skirsime kultūrai“, – sakė R. Žemaitaitis.
Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijaus duomenimis, infliacija Lietuvoje šiemet sudarys 3,5 proc., kitais metais bus 3,2 proc., o vėliau – 2,4 proc.
Į Seimo vakarinio posėdžio darbotvarkę dar buvo įtrauktas trijų „Nemuno Aušros“ frakcijos narių pasiūlymas LRT biudžetą kitais metais sumažinti skiriant perpus mažesnę – 0,5 proc. – GPM dalį. Toks pakeitimas reikštų, kad LRT biudžetas 2026 metais sudarytų 56 mln. eurų.
Šis klausimas turėjo būti teikiamas iškart po R. Žemaitaičio projekto, kuris palengvintų LRT generalinio direktoriaus atleidimą. Tačiau konservatorė Dalia Asanavičiūtė-Gružauskienė vakariniame posėdyje frakcijos vardu paprašė dėl jo padaryti pertrauką iki kito Seimo posėdžio. Parlamentas tam pritarė bendru sutarimu.
Tarptautinės organizacijos kritikuoja pastaruoju metu suintensyvėjusį politinį spaudimą visuomeniniam transliuotojui, o Seimo teisininkai pastebi, kad siūlymas dėl LRT vadovo atleidimo tvarkos pokyčių gali prieštarauti Lietuvos Konstitucijai.
Opozicijos atstovai dėl to siūlė išbraukti projektus iš ketvirtadienio darbotvarkės, tačiau valdančiųjų socialdemokratų, „Nemuno Aušros“ ir Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijų atstovai tam pasipriešino.
Taip pat skaitykite
Pakeistame įstatyme taip pat įtvirtinta, kad LRT taryba svarsto ir tvirtina LRT strateginius veiklos planus ir metinius veiklos planus. Iki šiol buvo įtvirtinta, kad LRT taryba svarsto ir tvirtina tik kasmetinius planus. Ši nuostata bus taikoma rengiant Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos 2026–2028 ir vėlesnių metų strateginius veiklos planus.
LRT – gynybos dalis
LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė anksčiau yra sakiusi, kad visuomeninio transliuotojo biudžeto mažinimą ji vertina kaip spaudimą.
„Iš tiesų, dabar jaučiame didelį spaudimą. Mūsų veiklą tikrina įvairios institucijos. Valstybės kontrolės išvadų pasirodė esant negana. Kartu su šiais pasiūlymais niekaip kitaip vertinti negaliu – tik kaip spaudimą“, – praėjusią savaitę Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė ji.
Be to, M. Garbačiauskaitė-Budrienė pabrėžė, kad LRT yra gynybos dalis.
„Su tokiu biudžetu, jeigu bus įšaldytas (jau nešneku apie tą, kur 25 mln. eurų mažesnis), LRT nebeturėtų galimybės pasiruošti dienai „X“. Tai yra nejuokinga, tai yra rimta. Transliuoti mes negalime sustoti. Turime ruošti ir slėptuves, ir nuo kibernetinių atakų saugotis“, – dėstė ji.
M. Garbačiauskaitė-Budrienė atkreipė dėmesį, kad kitais metais auga kai kurios neišvengiamos LRT išlaidos.
„Vien Lietuvos radijo ir televizijos centrui, kuris taip pat yra valstybinė įstaiga, už paslaugas pagal naują sutartį ir Vyriausybės nutarimą turėsime kasmet mokėti papildomai 2 mln. eurų daugiau“, – sakė ji.
