„Atrodo, kad partija „Nemuno aušra“ prieš LRT pradėjo kryžiaus žygį. Tai tęsiasi jau kelis mėnesius. Ši kritika yra politiškai motyvuota, tai matome kaip politinį spaudimą jūsų visuomeninei žiniasklaidai – LRT“, – interviu pažymi „Reporterių be sienų“ atstovas Pavolas Szalai. Taip jis vertina naujausias iniciatyvas palengvinti LRT vadovo atleidimo procedūrą ir sumažinti LRT finansavimą.
„Reporteriai be sienų“ – tarptautinė organizacija, siekianti apsaugoti žiniasklaidos laisvę. Įvairios tarptautinės organizacijos jau anksčiau išreiškė nerimą dėl LRT nepriklausomumui grėsmę keliančių iniciatyvų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Įvairios tarptautinės organizacijos reiškia nerimą dėl dviejų iniciatyvų dėl LRT.
- Politikai siūlo palengvinti LRT vadovo atleidimo procesą ir įšaldyti, o vėliau ir sumažinti LRT finansavimą.
- „Reporterių be sienų“ atstovas sako, kad „Nemuno aušra“ prieš LRT pradėjo kryžiaus žygį.
- Tokius politikų veiksmus ekspertas vadina politiniu spaudimu.
- Kai tik politikai ima daryti spaudimą visuomeniniam transliuotojui, krenta visuomenės pasitikėjimas.
Vieną įstatymo projektą parengė „Nemuno aušros“ lyderis Remigijus Žemaitaitis, buvęs ir vienu iš LRT audito iniciatorių. Įstatymo projekte siūloma keisti galiojančią nuostatą, pagal kurią nesibaigus įgaliojimams generalinis direktorius gali būti atleidžiamas tik tuo atveju, jei tam pritaria du trečdaliai LRT tarybos narių. Priėmus įstatymo projektą, tam užtektų pusės tarybos narių balsų, o balsavimas būtų slaptas.
Taip pat skaitykite
Panašu, kad tokius siūlymus palaiko ir „aušriečių“ partneriai socialdemokratai. Seimo pirmininkas Juozas Olekas trečiadienį pareiškė teigiamai vertinantis LRT vadovo atleidimo tvarkos supaprastinimo siūlymą, premjerė Inga Ruginienė taip pat tvirtino, kad siūlomas slaptas balsavimas turėtų suteikti daugiau saugumo. Dėl siūlymo supaprastinti LRT vadovo atleidimą gyventojai kviečiami pasirašyti peticiją.
Taip pat skaitykite
Kitas tarptautinių organizacijų kritikuojamas siūlymas – R. Žemaitaičio ir dar 17 Seimo narių projektas, kuriuo siekiama keisti LRT finansavimą. Jam pritarus, LRT biudžetas iki 2029 metų būtų užšaldytas šių metų lygyje, o vėliau – mažinamas.
Taip pat skaitykite
Organizacijos „Reporteriai be sienų“ Europos Sąjungos ir Balkanų šalių skyriaus vadovas P. Szalai LRT.lt sako: „Atrodo, kad partija „Nemuno aušra“ prieš LRT pradėjo kryžiaus žygį. Tai tęsiasi jau kelis mėnesius.“
– Kai kalbėjausi su Lietuvos ekspertėmis, jos pastebėjo, kad pastaruoju metu politikų kritika žiniasklaidai tapo sisteminiu ir pavojingu reiškiniu. Pasak jų, taip politikai, o ypač valdantieji, reaguoja į jiems nepalankią žurnalistų atskleistą informaciją ir siekia paminti visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida.
Kaip jūs matote Lietuvoje vykstančius procesus, o ypač paskutinius siūlymus, kuriais siekiama palengvinti LRT vadovo atleidimo procedūrą ir pakeisti LRT finansavimą?
– Pirmiausia norėčiau išreikšti palaikymą LRT, jos vadovybei ir žurnalistams. Atrodo, kad partija „Nemuno aušra“ prieš LRT pradėjo kryžiaus žygį. Tai tęsiasi jau kelis mėnesius. Ši kritika yra politiškai motyvuota, tai matome kaip politinį spaudimą jūsų visuomeninei žiniasklaidai – LRT.
Taip pat skaitykite
Manome, kad parlamentas turėtų atmesti LRT generalinio direktoriaus atstatydinimo procedūros reformą. Finansavimo reforma taip pat atrodo destabilizuojanti LRT finansavimo modelį. Labai svarbu, jog apie tai būtų tinkamai diskutuojama, kad į procesą įsitrauktų visos suinteresuotos pusės, taip pat LRT, kad ji galėtų dalyvauti politinėse diskusijose, teisės aktų kūrimo procese.
Reikia užtikrinti, kad LRT išliktų nepriklausoma ir jos finansavimas išliktų tvarus, kaip tai nurodo Europos žiniasklaidos laisvės aktas.
– Kaip manote, kokia motyvacija slypi už šių siūlymų? Ar sutiktumėte su mūsų ekspertais, kad tikslas – pakirsti visuomenės pasitikėjimą visuomeniniu transliuotoju, galbūt taip daroma dėl žiniasklaidos atskleistos informacijos, kritikos?
– Manome, kad LRT atlieka savo vaidmenį kaip Lietuvos demokratijos sarginis šuo. Tai reiškia ir kritiką valdančiosioms partijoms, ir politikams apskritai. Šis politinis spaudimas, kurį matome, vis kartojasi.
Prisimenu, kaip diskutavome apie politinį LRT auditą. Dabar ta pati partija naudoja atliktą auditą, teisindama finansavimo reformą. Tačiau auditas pasakė, kad išaugusios LRT išlaidos yra pagrįstos.
Visas šis spaudimas atrodo motyvuotas siekio padidinti visuomeninės žiniasklaidos politinę kontrolę. Tai visiškai prieštarauja Europos žiniasklaidos laisvės aktui. Jei Lietuvos parlamentarams rūpi jų šalies pozicija ES ir piliečių prieiga prie patikimos informacijos, jie turėtų elgtis atsakingai. Tai reiškia, jie neturėtų balsuoti už generalinio direktoriaus atleidimo procedūros reformą ir leisti vykti diskusijoms dėl finansavimo reformos.
Lietuvos politikams noriu priminti, kad jų šalis žiniasklaidos laisvės indekse rikiuojasi keturioliktoje vietoje, o „Nemuno aušros“ partija elgiasi taip, kaip politinės jėgos Slovakijoje ar Vengrijoje – šios šalys indekse rikiuojasi daug žemiau, Slovakija – 38, Vengrija – 68. Nesu tikras, kad suprantu, kodėl jūsų politikai nori, kad Lietuva sektų Slovakijos ar Vengrijos pavyzdžiu.
– Ar šie pasiūlymai, šios reformos panašios į tai, kas vyksta ES? Ar ES matome panašių procesų?
– Taip, jau paminėjau Slovakiją. Ten visuomeninio transliuotojo nepriklausomumo pabaiga prasidėjo taip, kad finansavimas buvo pakeistas į blogesnį, apkarpytas, įvyko reforma, leidžianti pakeisti vadovybę.
Prisimenu, kad tuo metu pirmoji įstatymo versija numatė tokią galimybę Slovakijos visuomeninio transliuotojo tarybai atleisti generalinį direktorių be jokios priežasties. Po to, kai to pareikalavo Europos Komisija, šis punktas buvo išimtas.
Tai, kas siūloma Lietuvoje, nėra tas pats, bet eina ta pačia kryptimi. Generalinio direktoriaus atleidimo procesas taptų labiau pažeidžiamas politikų spaudimui ar politikų sprendimams. Europos žiniasklaidos laisvės aktas aiškiai sako, kad visuomeninės žiniasklaidos vadovybė iki kadencijos pabaigos gali būti atleista tik turint pagrindimą ir išskirtinėmis sąlygomis.
Žinoma, Vengrijoje jau ne vienus metus visuomeninė žiniasklaida tokia yra tik popieriuje, o realybėje tai yra partijos „Fidesz“ žiniasklaida. Lenkijoje Teisės ir teisingumo partija padarė daugybę žalos, ypač – visuomeninei televizijai, bet taip pat ir radijui.
Lenkijoje visuomenės pasitikėjimas visuomeniniu transliuotoju stipriai nukrito, daugybė žmonių atsisako mokėti licencijos mokestį ir taip finansuoti visuomeninį transliuotoją, nors jis daug labiau nepriklausomas dabar, nei buvo valdant Teisės ir teisingumo partijai.
Turime būti atviri – toks politinis spaudimas egzistuoja ir Vakarų Europoje, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Ten taip pat keliami finansavimo ir nepriklausomumo klausimai, tai vyksta Italijoje ir kitose šalyse. (...)
Iš kitų šalių patirties žinome – kai tik politikai ima daryti spaudimą visuomeniniam transliuotojui, krenta visuomenės pasitikėjimas. Žmonės nėra kvaili, jie supranta, kad žiniasklaida ima prarasti savo nepriklausomumą. Lietuvos parlamentarai turėtų prisiminti šią pamoką.
– Kas nutinka, kai nužeminama tarybos balsų kartelė, pagal kurią gali būti atleistas visuomeninio transliuotojo vadovas? Kaip suprantu, tokiu atveju politikams tampa lengviau paveikti visuomeninį transliuotoją? Ar galėtumėte apie tai papasakoti?
– (...) Tai labai labai problematiška ir prieštarauja žiniasklaidos nepriklausomumui. Kai generalinis direktorius spaudžiamas, toks spaudimas gali paveikti ir žemesnes transliuotojo grandis iki pat žurnalistų. Manau, kad tai, kaip stumiama ši reforma, stipriai destabilizuoja žiniasklaidą ir gali vesti į žurnalistų savicenzūrą.
– Kitas politikų siūlymas – iki 2029 metų užšaldyti LRT biudžetą, o vėliau mažinti finansavimą. Kokios įtakos tai gali turėti žurnalistiniams pajėgumams ir nepriklausomumui?
– Manau, apie tai turėtų diskutuoti visos suinteresuotosios pusės, taip pat – LRT. Europos žiniasklaidos laisvės aktas sako, kad finansavimo modelis turi garantuoti visuomeninės žiniasklaidos nepriklausomumą, o finansavimo procedūra turi remtis skaidriais ir objektyviais kriterijais.
Atliktas LRT auditas sako, kad išaugusios išlaidos yra pagrįstos, o politikai, siūlydami šią reformą, tvirtina, kad finansavimas turėtų būti įšaldytas ir tada sumažintas. Tokiam sprendimui nėra jokio objektyvaus kriterijaus. Tai labai problematiška.
– Matėme kelis LRT auditus, nuolatines žodines LRT ir kitos žiniasklaidos atakas, įvairias deklaracijas ir rezoliucijas, dabar matome šias naujas iniciatyvas. Atrodo, procesas vis žengia toliau ir toliau – kaip sniego rutulys nuo kalno. Ar įžvelgiate grėsmę LRT ir mūsų nepriklausomumui? Ar politikai iš tiesų siekia kištis į LRT žurnalistų veiklą?
– Politikai interpretuoja atliktą LRT auditą ir jį panaudoja, jie iš esmės be pagrindo kaltina LRT švaistant mokesčių mokėtojų pinigus. Tai yra politinis spaudimas. Nepagrįsti kaltinimai LRT yra politinis spaudimas. Tai smerkiame. Žinoma, tai grėsmė nepriklausomumui.
LRT vadovybė ir žurnalistai turi kovoti dėl LRT nepriklausomumo. Turite būti labai stiprūs priešindamiesi savicenzūrai. Manau, Europos Komisija turėtų detaliai į tai pažiūrėti ir pradėti dialogą su Lietuvos parlamentu, jei šios reformos judės toliau, įspėti, kad jos gali prieštarauti Europos žiniasklaidos laisvės aktui.
– Kodėl apskritai visuomeninio transliuotojo nepriklausomumas svarbus demokratijos atsparumui, ypač tokiais laikais, kai matome didžiules geopolitines įtampas? Kodėl svarbu turėti stiprų ir nepriklausomą visuomeninį transliuotoją?
– Visoje Europoje ir visame pasaulyje žiniasklaida susiduria su beprecedenčiais iššūkiais. Didžiulės platformos internete sunaikina komercinės žiniasklaidos finansavimo modelius, o tokia žiniasklaida tampa grobiu oligarchų, kurie žiniasklaidos priemones susemia į vienas rankas. Taip pat veikia išorės grėsmės – propaganda, piktybinis kišimasis į žiniasklaidos veiklą...
Šiose informacijos džiunglėse nepriklausoma visuomeninė žiniasklaida, finansuojama tinkamu modeliu, vaidina esminį vaidmenį užtikrinant gyventojų prieigą prie patikimos informacijos. Čia visuomeninis transliuotojas yra visiškai nepakeičiamas. Tikiu, kad šiandien LRT išpildo šį vaidmenį, tikiuosi, kad taip ir išliks.
Šiame regione labai reikia pozityvių pavyzdžių. Centrinėje ir Rytų Europoje žiniasklaida patiria tiek daug politinio ir ekonominio spaudimo, taip pat – Rusijos spaudimo.
– Jei Lietuva priims šias siūlomas reformas, kokių ilgalaikių pasekmių galime tikėtis? Kaip tai paveiks žiniasklaidos laisvę, politinį pliuralizmą, visuomenės pasitikėjimą žiniasklaida? Kokių grėsmių matote?
– Pirmoji problema bus gyventojams, kurie turės daug mažiau prieigos prie informacijos apie korupciją, švietimą, sveikatos apsaugą, įvairias krizes – saugumo, klimato... Manau, kad tokiu atveju bus susilpnintas Lietuvos įvaizdis ir padėtis Europoje.
Tikiu, kad Lietuvos valdžia vaidino svarbų vaidmenį, palaikydama Ukrainą, žiniasklaidos laisvę užsienyje. Kaip „Reporteriai be sienų“, mes bendradarbiaujame su Lietuvos valdžia, palaikydami teisę į informaciją Europos lygiu. Tuo džiaugiamės.
Tačiau visuomeninio transliuotojo silpninimas prieštarauja šiai dvasiai, šiam bendradarbiavimui. Manau, jei Europos Komisija pradės procedūrą dėl pažeisto Europos žiniasklaidos teisės akto, tai gali nuvesti iki sankcijų, kurias turės sumokėti valstybė – mokesčių mokėtojai.
