Pastaruoju metu suintensyvėjusi valdančiųjų kritika žiniasklaidai – sisteminis ir pavojingas reiškinys, LRT.lt sako žiniasklaidos ekspertės. Pasak pašnekovių, daliai politikų žiniasklaida tapo jų pačių susikurtu priešu, su kuriuo stojama į kovą. Politikų vykdomas puolimas gali lemti žurnalistų savicenzūrą ir tapti pagrindu tolimesniems bandymams apriboti nepriklausomos žiniasklaidos veiklą.
Lapkričio 8 dieną valdančioji Remigijaus Žemaitaičio vadovaujama „Nemuno aušra“ priėmė rezoliuciją, kurioje perspėja dėl „įtakingų politinių jėgų dirbtinai keliamos grėsmės valstybės santvarkai“ ir kaltina žiniasklaidą.
„Suvažiavimas reiškia didelį susirūpinimą dėl susidariusios politinės situacijos Lietuvoje ir kylančios grėsmės konstitucinei mūsų valstybės santvarkai. Šiandien mes turime prisiimti atsakomybę ir įspėti visuomenę apie didžiausią grėsmę, kuri ateina ne tiek iš Rytų ir tuo labiau ne iš Vakarų. Ji įtakingų politinių jėgų dirbtinai keliama šalies viduje“, – rašoma „aušriečių“ rezoliucijoje.
Dokumente tikinama, kad dėl vyraujančio itin didelio visuomenės supriešinimo kaltos opozicinių Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir Liberalų sąjūdžio partijos, kurios neva veikia žiniasklaidos priemones, kurios „tapo ne informacijos skleidimo, bet slėpimo, atviros propagandos ir žmonių kiršinimo priemonėmis.“
„Planas akivaizdus – visa valdžia, įskaitant propagandos galias, turi būti vienos grupuotės rankose. Viena politinė jėga, viena tiesa, vienai interesų grupuotei įkinkyta visuomenė. Juk tai – klasikinis valdžios uzurpavimo scenarijus“, – rašoma rezoliucijoje.
Rezoliucijoje taip pat paminimas Valstybės kontrolės atliktas LRT auditas – neva audito metu „nustatyta daugybė sunkių finansinių pažeidimų, už kuriuos bet kam kitam būtų uždėti antrankiai ir pradėtas ikiteisminis tyrimas“.
Tiesa, pati Valstybės kontrolė savo audite apie „sunkius finansinius pažeidimus“ nekalbėjo, o valstybės kontrolierė Irena Segalovičienė Seime pristatydama audito išvadas pažymėjo: „Nusikalstamos veiklos požymių nematėme.“
Rezoliucija – reakcija į žurnalistų atskleistą informaciją
Kaip pastebi Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė, viena „Redakcijos“ įkūrėjų Birutė Davidonytė, pastaruoju metu įvairios žiniasklaidos priemonės atskleidė daug „Nemuno aušrai“ nepalankios informacijos, pavyzdžiui, domėjosi „aušriečių“ rinkimų finansais, atskleidė, kad partijos pirmininko pavaduotojas vengė mokesčių.
Žiniasklaida taip pat daug dėmesio skyrė „aušriečių“ teiktam kultūros ministrui, kuris po žurnalistų klausimų apie Krymą ir iš ministerijos dingusias Ukrainos vėliavas pasitraukė iš pareigų.
„Žiniasklaida atskleidė daug „Nemuno aušrai“ nepalankios informacijos. Mano vertinimu, ši rezoliucija yra reakcija į tai. Ja bandoma sumažinti visuomenės arba savo rinkėjų pasitikėjimą žiniasklaida“, – LRT.lt sako B. Davidonytė.
Lietuvos žurnalistikos centro vadovė, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto ekspertė dr. Džina Donauskaitė „Nemuno aušros“ rezoliuciją taip pat mato kaip strateginį komunikacinį žingsnį, reaguojant į žiniasklaidoje pasirodžiusią kritiką.
„Tikriausiai to nesinori priimti ir pripažinti, nesinori koreguoti savo elgesio ar pasisakymų. Sakyčiau, rezoliucija taip pat yra reakcija į tai, ką žiniasklaidą paviešina“, – pastebi D. Donauskaitė.
Pasak jos, panašios atakos prieš žiniasklaidą pastaruoju metu suintensyvėjo ir JAV, ir Vengrijoje.
„Tai puikiai suveikė ten – radikalias idėjas reiškiantys politikai atėjo į valdžią. Manau, ši rezoliucija yra įkvėpta šių radikalesnio politinio sparno politikų, jų komunikacija įkvėpė ir R. Žemaitaičio komunikaciją“, – LRT.lt sako D. Donauskaitė.
Pasak ekspertės, iki šiol tradicinės partijos vengė populistinių ėjimų puolant žiniasklaidą ar įvairias institucijas, tačiau „Nemuno aušra“ šį klausimą išnaudoja.
„Iki šiol Lietuvoje šios pozicijos niekas neužėmė, tad tai išnaudoja „Nemuno aušra“ su savo lyderiu priešakyje. Jie tuo naudojasi, siekdami pasididinti savo elektorato, kuris linkęs į protestą, nepasitikėjimą ir nepasitenkinimą, paramą. Tai matau kaip labai strateginį ėjimą“, – teigia D. Donauskaitė.
Lietuvos žurnalistikos centro vadovė taip pat atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje pasitikėjimas žiniasklaida nėra tvirtas, todėl tai – palanki aplinka kelti nepasitikėjimo atmosferą. Tiesa, sako VU ekspertė, dalis viešojoje erdvėje pasirodančios kritikos yra teisinga ir žurnalistai turėtų į ją atsižvelgti, tačiau „aušriečių“ rezoliucija neturi tikslo prisidėti prie žiniasklaidos kokybės.
„Kritika siekiama tiesiog sukompromituoti žiniasklaidą kaip demokratinę instituciją, viešąją erdvę, kurioje gali būti reiškiama kritika ir vykti racionali politinė diskusija“, – pastebi D. Donauskaitė.
Žiniasklaida – susikurtas priešas
Ekspertės pastebi, kad ši rezoliucija – ne vienintelis atvejis, kai pastaruoju metu puolama žiniasklaida. Pavyzdžiui, kiek anksčiau R. Žemaitaitis buvo vienas LRT audito iniciatorių, o, jį atlikus, politikai manipuliuoja audito išvadomis.
Prie to prisideda ir socialdemokratai, savo feisbuko paskyroje skelbę: „LRT auditas: pinigų – kaip šieno, sutartys be konkurso, riebios vadovų algos. Valstybės kontrolei nustačius daug problemų Lietuvos radijuje ir televizijoje (LRT), socialdemokratai įspėja: LRT „apžėlęs“ pinigais, vadovų algos – riebios, bet jie nesugeba skaidriai tvarkytis.”
Pasak D. Donauskaitės ir B. Davidonytės, toks socialdemokratų pareiškimas labiau primena „Nemuno aušros“ komunikaciją.
„Tai buvo gana populistinis pareiškimas, netgi ne visai būdingas Socialdemokratų partijai, marginalesnis, parašytas tokiu pačiu stiliumi, kaip komunikuoja „Nemuno aušra“. Tai rodo, kad šis diskursas gali tapti užkrečiamas.
Jei tradicinės partijos matys, kad tokia retorika veikia „Nemuno aušrai“, galbūt ir šios tradicinės partijos, kurios labiau laikėsi klasikinės linijos ir pripažino žiniasklaidos svarbą demokratijai, pradės flirtuoti su autoritariškais, nedemokratiškais diskursais ir naudoti juos savo komunikacijoje“, – svarsto D. Donauskaitė.
Kaip sako Žurnalistų asociacijos vadovė B. Davidonytė, kol „aušriečiai“ yra valdančiojoje koalicijoje, jų įtaka socialdemokratams gana didelė. Todėl neramu, kaip tuo atveju, jei „aušriečiai“ imtųsi žiniasklaidos laisvę ribojančių projektų, elgtųsi socialdemokratai.
„Jei žiniasklaida yra priešas, su kuriuo reikia kovoti, tai kokios bus jų kovos priemonės? Jei R. Žemaitaitis pasiūlys kokį nors užsienio agentų įstatymą, kuris populiarus prorusiškose valstybėse (...), ar socialdemokratai tikrai turės pakankamai jėgų tam atsispirti (...), ar vis dėlto prisidės prie savo koalicijos partnerių?“ – klausimus kelia B. Davidonytė.
Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė taip pat atkreipia dėmesį, kad įvairios žiniasklaidoje nuskambėjusios istorijos buvo nepalankios ir socialdemokratams, pavyzdžiui, po žurnalistinių tyrimų iš premjero pareigų pasitraukė Gintautas Paluckas.
B. Davidonytės vertinimu, tokios rezoliucijos gali būti pirmasis žingsnis klojant pamatus kovai su žiniasklaida, o vėliau politikai gali bandyti susidoroti su susikurtu priešu.
„Socialdemokratai turi tiek pat priežasčių pykti ant žiniasklaidos, kaip ir „Nemuno aušra“. Dėl to jie gali susivienyti, jų vertybės gali būti panašios. Jei Seime atsiras įstatymų, ribojančių žiniasklaidos laisvę, žiniasklaidai bus labai sunku nuo to apsiginti, nes valdančioji dauguma yra gana didelė“, – teigia B. Davidonytė.
Pavojinga tendencija
Žiniasklaidą smerkianti rezoliucija – pirmas žingsnis, siekiant veikti nepriklausomą žiniasklaidą, teigia ekspertės. Lietuvos žurnalistikos centro vadovė D. Donauskaitė pabrėžia – prieš žiniasklaidą nutaikyta retorika yra pavojinga.
„Iš karto žiniasklaidos kritika galbūt neišvirsta į orbaniškus cenzūruojančius įstatymus, bet ji išvirsta į savicenzūrą, kai labai žiauriai ir radikaliai kritikuojami žurnalistai prieš ko nors klausdami ar ką nors publikuodami pagalvoja dešimt kartų. (...) Tada kažkokių temų nesiimi, truputį save cenzūruoji.
Pačios žiniasklaidos aštrumas tampa ribotas, o tai labai labai palanku nedemokratiškiems politikams ir apskritai politikams, kurie nemėgsta kritikos ir nenori atsakinėti į klausimus. Tuomet ir žiniasklaida nebeatlieka savo funkcijos – ją suvaldai, sukontroliuoji ir tiek“, – įspėja D. Donauskaitė.
Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovė B. Davidonytė atkreipia dėmesį, kad šia rezoliucija ir kitomis atakomis prieš žiniasklaidą politikai populistai susikuria sau priešą – žiniasklaidą.
„Kažkokia mistinė ir mainstryminė žiniasklaida, sisteminė žiniasklaida, kuri neva tarnauja įvairioms jėgoms, yra puikus mistinis priešas, kuriuo gali kelti savo populiarumą, neva kovodamas su kažkokiu išsigalvotu priešu“, – pastebi B. Davidonytė.
Žurnalistė taip pat pažymi – ši rezoliucija nėra tik R. Žemaitaičio pozicija, tai – oficialus partijos dokumentas, už kurį „Nemuno aušros“ partija balsavo savo suvažiavime: „Tai reiškia, ši rezoliucija yra vienos iš valdančiųjų partijų oficialus sprendimas. Tai nebėra vieno politiko nuomonė. Tai man kelia daug nerimo.“
Pasak Žurnalistų profesionalų asociacijos vadovės B. Davidonytės, žiniasklaidos puolimas jau tapo sistemišku elgesiu.
„Labiausiai nerimą kelia tai, kad jie jau pradėjo kovoti su visa žiniasklaida – visa žiniasklaida jiems yra vienodai bloga. LRT bandoma paveikti per auditą ir gąsdinimus auditu, kai mojuojama audito išvadomis. Klausimas, kuo bus bandoma paveikti likusią žiniasklaidos dalį“, – svarsto B. Davidonytė.
Neramu, kad valdantieji gali teikti įstatymų pataisų, kurios varžytų žiniasklaidos laisvę: „Mes tai matėme „valstiečių“ kadencijos metu, kai buvo labai daug tokių bandymų – per trejus metus buvo 15 įvairių įstatymų projektų, kurie vienaip ar kitaip būtų apriboję žiniasklaidos darbą. Klausimas, ar vėl turime laukti kažko panašaus. (...) Akivaizdu, žurnalistai jiems yra tapę priešais“.
