Jeigu Lietuvos oro erdvę dar kartą pažeistų bepilotis orlaivis „Gerbera“, dronas būtų užfiksuojamas greičiau ir būtų naikinamas, sako kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras.
„Taip, mes ją („Gerberą“ – ELTA) pamatytume, mes ją fiksuotume ir mes ją naikintume“, – penktadienį LRT radijui teigė R. Vaikšnoras.
Be to, kariuomenės vadas pakartojo, jog po paskutiniojo incidento su „Gerbera“ arčiau Baltarusijos sienos buvo dislokuotos turimos trumpojo nuotolio oro gynybos sistemos.
„Vilniaus kryptyje turime padidintą budrumą ir galimybę naikinti jau ne minučių, ne valandų, bet sekundžių (reikalu – ELTA), kai bus sprendimai“, – tvirtino jis.
R. Vaikšnoras taip pat priminė, kad dalyje pasienio su Baltarusija yra laikinai uždaryta oro erdvė.
„Galima sakyti, nuo Rūdninkų poligono pakraščių iki Pabradės. Tai kryptis, kur tie du dronai įskrido. Ar tai yra sistemiška, kol kas negalime iš dviejų atvejų sakyti, tačiau žinant, koks yra jautrumas, iš tų dviejų atvejų bandome sudėlioti, kad čia yra pakankamai svarbi kryptis“, – sakė jis.
Kariuomenės vadas pažymėjo, jog atitinkamai šiandien sutrumpintas ir reagavimo į oro erdvės pažeidimus algoritmas – krašto apsaugos ministrė įgaliojo karinių oro pajėgų operatyvinį budėtoją duoti leidimą naikinti Lietuvos erdvę pažeidusį bepilotį orlaivį.
„Šiai dienai yra visas algoritmas, sutrumpinta grandinė. Oro pajėgų operatyvinis budėtojas, kuris, kaip turi teisę pakelti mūsų Baltijos NATO oro policijos naikintuvus, taip ir (teisę – ELTA) duoti komandą naikinti“, – kalbėjo R. Vaikšnoras.
„Krašto apsaugos ministrė įgaliojo operatyvinį budėtoją būtent dėl to paprasčiausio elementaraus dalyko – tai yra laikas, tai yra sekundės“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad pastaruoju metu Lietuvos oro erdvę buvo pažeidę du dronai, įskridę iš Baltarusijos.
Liepos pabaigoje policija informavo apie nenustatyto tipo bepilotį orlaivį, vėliau rastą Jonavos rajone esančiame poligone – prokuratūra skelbė, kad jis nešė sprogstamąjį užtaisą.
Laikinoji krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė neatmetė, kad tokių atvejų ateityje gali būti ir daugiau.
Po įvykio tiek viešojoje erdvėje, tiek tarp politikos lyderių kilo diskusija apie Lietuvos oro gynybos infrastruktūros tobulinimą.
Panašus atvejis buvo užfiksuotas ir liepos 10 d. Tuomet Lietuvos oro erdvę pažeidė iš Baltarusijos atskridęs bepilotis orlaivis „Gerbera“ – tarnybų teigimu, dronas pavojaus nekėlė, dėl oro erdvę pažeidusio bepiločio Lietuvos kariuomenė atlieka tyrimą.
Ramina dėl „Zapad“ pratybų: turėsime 40 tūkst. karių su sąjungininkais
Artėjant „Zapad“ pratyboms, Baltijos šalyse ir Lenkijoje bus sutelkta apie 40 tūkst. karių, sako Lietuvos kariuomenės vadas Raimundas Vaikšnoras. Pasak jo, žvalgybos duomenimis, galimos provokacijos yra mažai tikėtinos.
„Noriu nuraminti žmones, kad šiai dienai didelių rizikų nėra“, – penktadienį LRT RADIJUI teigė R. Vaikšnoras.
„Regione Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija turėsime apie 40 tūkst. karių. Lietuviška dalis bus apie 10 tūkst., dar sąjungininkų, kokie 6 tūkst. Visur, ne tik sausumoje, bet ir jūroje, ir ore. Manyčiau, kad tas kiekis, kuris bus čia, regione, yra pakankamas, net jeigu ir įvyktų provokacijos, kurios yra mažai tikėtinos, bet turime būti budrūs“, – akcentavo jis.
Rudenį Lietuvos kariuomenė dalyvaus pratybose „Perkūno griausmas“, kurios skirtos treniruoti operacinio lygmens planavimą bei vykdyti lauko taktines pratybas treniruoti įvairių lygmenų valdymo elementus bei rezervo karių integraciją į gynybą.
Pasak R. Vaikšnoro, jų metu Lietuva su sąjungininkėmis yra suplanavusi daugiau pajėgumų, nei yra numatyta Baltarusijoje vyksiančiose „Zapad“ pratybose.
„Tai nereiškia, kad mes tik dėl to darome savo pratybas, kad paveikti ar šešėliuoti. Be abejo, tai yra pagrindinis dalykas, veidrodiniu principu, apsisaugant nuo provokacijų sustiprinti savo atgrasymo efektą“, – sakė kariuomenės vadas.
ELTA primena, kad rugsėjo 12–16 d. planuojamos Rusijos ir Baltarusijos bendros karinės pratybos „Zapad“. Jų metu bus vykdomos oro gynybos pratybos, išbandomi gynybiniai kovos scenarijai, įsibrovėlių atrėmimas ir taktinė aviacijos parama.
Kiek anksčiau krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas teigė, kad, Lietuvos karinės žvalgybos vertinimu, pratybose „Zapad 2025“ dalyvaus iki 30 tūkst. karių. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) vadovo Mindaugo Mažono teigimu, iš jų Baltarusijos teritorijoje bus tik 8 tūkst. karių.
