Grupei socialdemokratų siūlant naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad pastaroji iniciatyva yra svarstytina. Šalies vadovo teigimu, desovietizacijos komisija nemažai politikuoja, o ne demonstruoja ekspertiškumą ir pastangas rasti istorinę tiesą.
„Žinote, jeigu šios komisijos neliks – aš tikrai neraudosiu. Jos veiklos metu mačiau nemažai politikavimo, gerokai mažiau mačiau ekspertiškumo, noro rasti istorinę tiesą. Tai įaudrinti visuomenę lygioje vietoje iš tikrųjų galima nesunkiai. Bet ar to šiandien reikia siekti? Aš tuo labai labai abejoju“, – šeštadienį žurnalistams sakė G. Nausėda.
„Štai kodėl pasiūlymas atrodo tikrai svarstytinas. Man atrodo, mes pernelyg daug institucijų, kuruos turėtų pasižymėti savo nepriklausomumu, esame dėl vienokių ar kitokių priežasčių politizavę. Tuomet jos pasiduoda politikos ciklams – esant vienai valdžiai, jos krypsta į vieną pusę, po to pasikeičia valdžia, jos krypsta jau į priešingą pusę. To tikrai nereikia, kuomet eina kalba apie tokias institucijas kaip desovietizacijos komisija ir panašios į ją“, – apibendrino šalies vadovas.
ELTA primena, kad penktadienį grupė socialdemokratų registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma naikinti vadinamąją desovietizacijos komisiją. Vienas iniciatyvos autorių, Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas teigia, kad šiuo metu veikianti komisija savo darbą atlieka neefektyviai, todėl sprendimo galią norima suteikti savivaldai.
Sprendimus dėl atitinkamų objektų likimo, iniciatorių teigimu, turėtų priimti pačios savivaldybės. Jei joms reikėtų papildomos informacijos, šios galėtų konsultuotis su LGGRTC, tačiau centras teiktų tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymus. Atitinkamus sprendimus savivaldybės turėtų priimti ne vėliau kaip per 6 mėnesius.
Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, savivaldybių kreipimusis dėl analogiškų objektų svarsto desovietizacijos komisija ir teikia rekomendacinio pobūdžio išvadas LGGRTC. Galutinį sprendimą priima centro direktorius Arūnas Bubnys. Tuomet savivaldybės būna įpareigotos šiuos nutarimus įgyvendinti.
Jei Seimas pritartų siūlomiems pakeitimams, įstatymo pataisos įsigaliotų nuo šių metų spalio 1 d.
ELTA primena, kad desovietizacijos įstatymas galioja nuo 2023 metų gegužės 1 d. Jis taikomas bet kokia forma įamžintiems ar atvaizduojamiems asmenims, simboliams, informacijai, propaguojančiai totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas (paminklams, kitiems memorialiniams objektams, gatvių, aikščių ir kitų viešųjų objektų pavadinimams).
Viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, numatyta atlikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), jo suformuotai specialiai komisijai ir savivaldybių institucijoms.
Nausėda ragina sulaukti FNTT išvadų dėl G. Palucko verslo: matau norą nykščio kryptimi nuspręsti premjero likimą
Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis norą „nykščio pakėlimais ar nuleidimais“ spręsti į skandalą įsivėlusio premjero Gintauto Palucko likimą Vyriausybės vadovo poste. Vis tik šalies vadovas tikina, kad reikia sulaukti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) verdikto, kuris paliks mažiau vietos situacijos interpretacijai.
„Labai tikiuosi, kad tie sprendimai, kurios padarys Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, vis tiek paliks mažiau vietos interpretacijoms. Dabar vietos interpretacijai yra gana daug. Prisimenate gladiatorių laikus, kuomet minia iškelia nykštį į viršų arba į apačią? Tai aš dabar matau norą nykščio kryptimi nuspręsti premjero likimą. O man kaip tik mažiausiai to norėtųsi – ne nykščio pakėlimais ar nuleidimais turime spręsti, o pirmiausiai sulaukti tų tyrimų išvadų, kurios nebepaliktų vietos interpretacijai“, – žurnalistams šeštadienį sakė G. Nausėda.
„Ir tada būtų jau pakankamai aišku, kokį sprendimą priimti. Galbūt premjeras priims tą sprendimą, galbūt priims kiti – jeigu tos išvados bus nepalankios“, – pridūrė jis.
Šalies vadovas teigė, jog svarbu sulaukti ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) vertinimo – pastaroji, kaip skelbta, pradėjo tyrimą dėl galimo interesų konflikto.
„VTEK sprendimas taip pat moraline prasme yra svarbus. Laukiu ir šito sprendimo ir labai norėčiau, kad abi institucijos... Na, nereikėtų mėnesių mėnesiais laukti tų išvadų, nes priešingu atveju mes gyvename vėl pilkame neapibrėžtumo laikotarpyje“, – dėstė G. Nausėda, pastebėdamas, jog tokios aplinkybėms nėra palankios Seimui priiminėjant svarbius įstatymų projektus dėl mokestinių pakeitimų, antrosios pensijų pakopos.
„Kaip jūs puikiai suprantate, iki liepos 1 d. turi būti priimta eilė svarbių sprendimų, nes priešingu atveju bus per vėlu – aš kalbu apie mokesčius, taip pat kaupiamųjų pensijų fondų veiklą keičiantys įstatymai. Yra daug įstatymų, kuriais tikrai yra stengimasis judėti į priekį. Bet jeigu mes turėsime tuo pat metu štai tokį politinį neapibrėžtumą – tikrai gerai nebus“, – apibendrino prezidentas.
ELTA primena, kad Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl premjerui G. Paluckui dalinai priklausančiai įmonei „Garnis“ nacionalinio plėtros banko ILTE suteiktos paskolos. Šioje ikiteisminio tyrimo stadijoje įtarimai niekam nepareikšti. Ikiteisminį tyrimą organizuoja ir jam vadovauja Europos prokuratūra. Pats G. Paluckas ketvirtadienį teigė, kad kol kas nebuvo apklaustas.
Pirmadienį vidinį auditą dėl paskolos įmonei „Garnis“ išdavimo aplinkybių baigęs nacionalinis plėtros bankas ILTE pranešė nenustatęs jokių pažeidimų. Visgi, savaitę trukusio audito rezultatais bus siūloma tikslinti įmonių sąsajų vertinimą, kai įmonių akcininkai yra fiziniai asmenys, bei finansinių priemonių aprašuose aiškiau apibrėžti reikalavimus dėl kapitalo didinimo.
Viešojoje erdvėje kelti klausimai būtent dėl abiejų premjero įmonių „Emus“ ir „Garnis“ sąsajų, esą pastaroji įsteigta tik pernai ir ne kaip dukterinė beveik 15 metų veikiančios „Emus“ bendrovė tik tam, kad būtų galima pasinaudoti jaunam verslui skirtos ILTE priemonės „Startuok“ finansavimu.
Situacija dėl lengvatinės paskolos „Garniui“ nusprendė domėtis ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
Bendras „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ tyrimas atskleidė, jog G. Palucko kartu su verslo partneriu Mindaugu Milašausku valdoma įmonė „Garnis“ gavo lengvatinę 200 tūkst. eurų nacionalinio plėtros banko ILTE paskolą. Ji gauta socialdemokratui jau einant ministro pirmininko pareigas.
Pats G. Paluckas žurnalistams jau aiškinosi, jog paskolą gavusios „Garnis“ įmonės veikloje nedalyvauja ir pagrindo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su ILTE, nemato. Visgi, reaguodamas į prezidento Gitano Nausėdos raginimus, premjeras kreipėsi į Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją (VTEK), prašydamas įvertinti, ar šioje situacijoje nebuvo supainioti vieši ir privatūs interesai. Į VTEK kreipėsi į Seimo opozicinės jėgos. Pastaroji komisija nusprendė pradėti tyrimą dėl galimo interesų konflikto.
Registrų centro duomenimis, G. Paluckui priklauso 49 proc. akcijų baterijų sistemas gaminančioje įmonėje „Garnis“. Tuo metu ličio chemijos akumuliatorius, programinę įrangą, bei sistemas gaminančioje įmonėje „Emus“ premjeras valdo 51 proc. akcijų. Likusios akcijos abiejose įmonėse priklauso M. Milašauskui. Jis šiuo metu yra ir „Emus“ direktorius.
