Ilgąjį savaitgalį įvykus dviem geležinkelio avarijoms, buvęs „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) verslo atsparumo direktorius Edvinas Kerza sako, kad padėtis atrodo keista, nes tokio tipo avarijos yra ypač retos vien dėl didelių skiriamų resursų krovinių ir keleivių gabenimo saugai.
Primenama, kad gegužės 1-ąją anksti ryte Kėdainių rajone esančioje Gudžiūnų stotyje nuo geležinkelio bėgių nuriedėjo skaldą gabenę keli krovininiai vagonai – jie atsikabino nuo sąstato, kurį sudarė apie 20–30 vagonų. Krovininis traukinys vyko iš Radviliškio į Palemoną. Šioje vietoje nutiesta vadinamoji rusiškoji 1520 mm vėžė, buvo apgadinti du keliai.
Taip pat skaitykite
Tuo metu gegužės 2 dienos vakare Kauno rajone esančioje Jiesioje nuo europinės 1435 mm vėžės nuriedėjo į Duisburgą Vokietijoje važiavęs lokomotyvas ir keturi krovininiai vagonai. Dėl avarijos eismas buvo sutrikdytas ir dviem 1520 mm keliais. Ši vieta vadinama sudėtingu mazgu su daug iešmų, kur susikerta 1435 mm europinės vėžės ir plačiosios 1520 mm vėžės bėgiai.
„Šiaip ypač keista. Nežinau detalių, bet žinau, kaip dažnai prižiūrima infrastruktūra, netgi naudojamas automatinis lokomotyvas, kuris autonomiškai tikrina bėgius. Tai net ne žmogus, o sudėtingų sensorių ir jutiklių sistema, kuri žiūri į skilimus, bėgių kokybę. Tie duomenys yra automatiniu būdu analizuojami, todėl patikėti, kad avarija kilo dėl infrastruktūros nusidėvėjimo būtų sudėtinga“, – sako E. Kerza.
„Geležinkeliuose saugai yra skiriamas ypatingas dėmesys. Kaip ir kibernetiniam saugumui, nes absoliuti dauguma pervežimo operacijų vyksta automatiniu būdu. Tai reiškia, kad yra lokomotyvų saugos sistemos, kurios yra atsakingos už saugų traukinio eismą bėgiais. Tos sistemos yra modernizuotos, naujos. Buvo įvairių iššūkių prieš penkerius ar dešimt metų, bet jie yra išspręsti. Nuotolinio įsibrovimo tikimybė ten labai minimali. Tai nežinodamas konkrečių aplinkybių, sakyčiau, kad be kažkokios „pagalbos“ iš šono, neįsivaizduoju, kas ten galėjo nutikti. Juo labiau kad dabar nėra šaltas metas. Dar sakyčiau, jei būtų didelis minusas, tada bėgiai dėl temperatūrų skirtumų gali įtrūkti, yra taip buvę, ypač ant tiltų, kai gamta lemia defektus. Bet šios dienos nebuvo niekuo išskirtinės, kaip tik oras buvo geras. Man negeras jausmas kyla, bet gal yra kitų paaiškinimų“, – pasakojo pašnekovas.
E. Kerza sako, kad negalima atmesti nė vienos versijos, bet, žinodamas, kaip detaliai „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) rūpinasi saugumu, labiau tikėtina versija jis laiko „trečiųjų šalių pagalbą nei kad nepastebėtus dalykus“.
Pašnekovas taip pat sako, kad sunku tikėti ir žmogiškąja klaida, nes sistemos yra automatizuotos, žmogaus dalyvavimas minimalus.
„Tas ir yra, kad žmogus beveik nedalyvauja. Jis yra saugiklis, kuris prižiūri, ar nieko neįvyko, nes lokomotyvų saugos sistema veikia ir žino, kokie greičiai, kokie apribojimai yra, o žmogus užtikrina, kad nebūtų anomalijų, jis padeda. Bet, aišku, neatmečiau ir techninio gedimo galimybės, kokie nors iešmai ne taip atsidarė ar užsidarė. Pavyzdžiui, kai traukinys įvažiuoja ar išvažiuoja į stotį, yra sistemos, kurios valdo iešmus, ne rankomis gi perstūminėja“, – sako buvęs „Lietuvos geležinkelių“ verslo atsparumo direktorius.
E. Kerza pasakoja, kad įvairiausi netikėtumai dažniau tikėtini, kai vykdomi remonto darbai, nes ne visuomet visi asmenys laikosi saugumo instrukcijų. Pavyzdžiui, buvo atvejis, kai traktorius užvažiavo ant bėgių ir negalėjo nuvažiuoti, todėl susidūrė traukinys ir traktorius. Toks įvykis fiksuotas 2024 metais Lazdijų rajone.
„Tokį atvejį prisimenu, bet kad taip nuvirstų [nuo bėgių] nepamenu. Dar, žinoma, reguliariai žūsta žmonės, bet žūsta ne dėl to, kad mašinistas ar geležinkeliai kažkur neatsakingai pasielgė, bet dėl to, kad eina per pervažas namo, ypač kaimo vietovėse, kur neva trumpesnis kelias. Būna, kad ir iš gyvenimo pasitraukti pasirinkę žmonės paskutine stotele renkasi geležinkelį. Tokius atvejus irgi prisimenu“, – sako E. Kerza.
2025 metų gruodį yra buvęs atvejis, kai Dotnuvoje nuo bėgių nuriedėjo tuščias vagonas, bet tuomet „Lietuvos geležinkeliai“ iškart pranešė atmetantys diversijos tikimybę.
Įtarimų dėl diversijos ar sabotažo aktų kyla, nes 2025 metais Lenkijoje per sprogimą buvo apgadintas geležinkelio bėgių ruožas netoli Mikos kaimo. Vėliau per kitą incidentą buvo pažeistos elektros linijos netoli rytinio Pulavų miesto, maždaug už 50 kilometrų nuo Liublino, todėl buvo priverstas staiga sustoti keleivinis traukinys su šimtais keleivių.
Lenkija tuomet sulaikė Maskvai dirbusius kaltininkus, tačiau įvykiai Lenkijoje nebūtinai reiškia, kad panašiai įvyko ir Lietuvoje. Atsakymus ketina pateikti incidentus tiriančios tarnybos.
LTG inicijavo specialią komisiją krovininių vagonų avarijoms tirti
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) inicijavo komisiją, kuri tirs avarijų Kėdainių ir Kauno rajonuose priežastis, kai nuo bėgių nuriedėjo krovininiai vagonai, paveikę tiek keleivinių, tiek krovininių traukinių eismą bei apgadinę geležinkelių infrastruktūrą.
„Atsižvelgiant į šią beprecedentę situaciją, kai per tris dienas turėjome vieną po kito įvykius geležinkeliuose, turėjusius ir pakankamai dideles pasekmes tiek traukinių eismui, tiek pačiai geležinkelių infrastruktūrai, šiandien nusprendėme įsteigti specialią LTG grupės komisiją, kuri vertins visas galimas įvykių priežastis ir pasiūlys papildomų saugumo priemonių diegimą geležinkelyje“, – pranešime cituojamas laikinai LTG vadovo pareigas einantis Arūnas Rumskas, kuris eis ir laikinai sudarytos komisijos vadovo pareigas.
Teigiama, kad komisijos tikslas yra ne tik ištirti šių dviejų neeilinių įvykių priežastis, bet ir įvertinti tiek trumpalaikius, tiek ilgalaikius sprendimus, siekiant išvengti tokių įvykių ateityje, sprendžiant avarijų likvidavimo padarinius, vertinant saugumo reikalavimus ir jų stiprinimą geležinkelių infrastruktūroje.
LTG sudaryta komisija pirmadienį susirinko į pirmą posėdį, kuriame aptarė pirminę informaciją dėl šių įvykių. Grupės saugos komanda, atliekanti išsamų avarijų priežasčių tyrimą, atitinkamai teiks savo išvadas komisijai.
