Pasiskiepijo pirmą kartą, užsirašė antram skiepui, bet atėjus laikui pamiršo. Tokia situacija prieš erkių sezoną ir jam įsibėgėjus pasitaiko ne taip jau retai. Dalis gyventojų žino, kad nuo erkinio encefalito reikia kelių vakcinos dozių, tačiau nebeprisimena, kada turėjo būti antras ar trečias skiepas, ir ima svarstyti, ar pavėlavus teks visą kursą pradėti iš naujo, rašoma „Gintarinės vaistinės“ pranešime žiniasklaidai.
Viena pamiršta dozė gali palikti be apsaugos: ką daryti, jei praleidote skiepą nuo erkinio encefalito?
Pasiskiepijo pirmą kartą, užsirašė antram skiepui, bet atėjus laikui pamiršo. Tokia situacija prieš erkių sezoną ir jam įsibėgėjus pasitaiko ne taip jau retai. Dalis gyventojų žino, kad nuo erkinio encefalito reikia kelių vakcinos dozių, tačiau nebeprisimena, kada turėjo būti antras ar trečias skiepas, ir ima svarstyti, ar pavėlavus teks visą kursą pradėti iš naujo.
Pasak vaistininko Rimvydo Bako, pradėti skiepytis nuo erkinio encefalito svarbu, tačiau ne mažiau svarbu vakcinacijos kurso „nepamesti“.
„Pilną skiepijimo nuo erkinio encefalito schemą sudaro trys pirminės vakcinacijos dozės, po kurių atliekama revakcinacija. Pirmąją dozę rekomenduojama skiepytis rudenį arba žiemą ne todėl, kad vakcina tuo metu veiktų geriau, bet tam, kad iki pavasario, prasidėjus erkių sezonui, organizmas jau būtų pasiruošęs. Antroji dozė skiriama praėjus 1–3 mėnesiams po pirmosios, o trečioji – praėjus 5–12 mėnesių po antrosios“, – aiškina jis.
Vaistininkas pažymi, kad po antrosios dozės susiformuoja imunitetas, kuris išlieka maždaug vienerius metus, tačiau pirminė vakcinacijos schema laikoma užbaigta tik gavus trečiąją dozę.
„Yra ir pagreitinta skiepijimo schema, kai antroji dozė gali būti skiriama jau po 2 savaičių. Ji rekomenduojama tiems, kurie pradeda skiepytis jau prasidėjus erkių sezonui. Nors imunitetas gali susiformuoti šiek tiek silpnesnis nei taikant įprastą schemą, aktyvaus sezono metu tai yra tikslingas pasirinkimas“, – sako R. Bakas.
Praleidus antrą skiepą, panikuoti nereikia
Vaistininko teigimu, viena dažniausių klaidų – manyti, kad pavėlavus antrai dozei visą skiepijimo kursą teks pradėti nuo pradžių.
„Jei praleidžiama antroji dozė, tolesni veiksmai priklauso nuo to, kiek laiko vėluojama. Jeigu vėluojama kelis mėnesius, paprastai skiepijimo kurso pradėti iš naujo nereikia. Organizmas „atsimena“ pirmąją dozę, todėl suleidus antrąją galima toliau tęsti įprastą schemą ir planuoti trečią dozę“, – pasakoja vaistininkas.
Vis dėlto, kuo ilgiau žmogus delsia po pirmosios dozės, tuo ilgiau neturi pakankamo imuniteto ir išlieka neapsaugotas.
„Jei vėlavimas trunka kelerius metus, rekomenduojama pasitarti su gydytoju, kuris įvertins situaciją ir prireikus pakoreguos skiepijimo planą. Taip pat galima atlikti antikūnų tyrimą iš kraujo mėginio – jis gali padėti įvertinti susidariusį imunitetą ir kartu su gydytoju priimti sprendimą dėl tolesnio skiepijimo“, – rekomenduoja R. Bakas.
Trečios dozės pamiršti taip pat nereikėtų
Ne mažiau svarbi ir trečioji vakcinos dozė. Nors po dviejų skiepų žmogus jau turi tam tikrą apsaugą, ji nėra ilgalaikė.
„Situacija panaši ir praleidus trečiąją dozę. Pirmosios dvi vakcinos dozės suteikia imunitetą maždaug vieneriems metams, tačiau ši apsauga nėra ilgalaikė. Jei, pavyzdžiui, trečioji dozė vėluoja apie pusę metų ar ilgiau, tuo laikotarpiu žmogus gali būti nepakankamai apsaugotas“, – aiškina vaistininkas.
Pasak jo, trečioji dozė reikalinga tam, kad sustiprintų imuninį atsaką ir užtikrintų ilgalaikę apsaugą. Vyresnio amžiaus žmonėms ar sergantiems imuninės sistemos ligomis dėl vėlavimo visada rekomenduojama pasitarti su gydytoju.
„Tokiais atvejais taip pat gali būti naudinga atlikti antikūnų tyrimą iš kraujo mėginio, kuris padeda įvertinti susidariusį imunitetą ir nuspręsti dėl tolesnio skiepijimo plano“, – priduria jis.
Viena dozė – dar ne visavertė apsauga
Žmonėms, kurie skiepus gavo ne pagal grafiką, dažnai kyla klausimas, ar jie jau yra pakankamai apsaugoti. Vaistininkas paaiškina, kad kiekviena dozė turi savo paskirtį.
„Įprastai po pirmosios dozės imunitetas pradeda atsirasti po vienos savaitės, tačiau jis yra trumpalaikis ir labai ribotas. Galima sakyti, kad pirmoji dozė tik paruošia organizmą imunitetui, antroji suteikia trumpalaikę apsaugą, o trečioji jau užtikrina ilgalaikę apsaugą, kuri turėtų būti veiksminga bent trejus metus“, – sako R. Bakas.
Kokios reakcijos po skiepo yra normalios?
Dalis žmonių po vakcinacijos sunerimsta dėl rankos skausmo, nedidelės temperatūros ar nuovargio. Pasak vaistininko, tokios reakcijos dažniausiai yra normalios.
„Po skiepo nuo erkinio encefalito visiškai normalu, kad injekcijos vieta gali būti skausminga ar šiek tiek patinusi. Taip pat nereikėtų nustebti, jei 2–3 dienas po skiepo laikosi nedidelė temperatūra iki 38 °C ar jaučiamas nuovargis – tai įprasta organizmo reakcija“, – aiškina R. Bakas.
Sunerimti reikėtų tuomet, jei temperatūra ilgiau išlieka aukštesnė nei 38 °C, injekcijos vieta stipriai tinsta ar labai skauda, atsiranda išplitęs bėrimas.
„Rečiau pasitaiko ūmių reakcijų, tokių kaip galvos svaigimas, dusulys, veido, lūpų ar liežuvio tinimas, sąmonės netekimas. Šie simptomai dažniausiai pasireiškia greitai, netrukus po skiepo. Dėl šios priežasties visada rekomenduojama po vakcinacijos dar apie 15 minučių pasėdėti vaistinėje, kad prireikus būtų galima nedelsiant suteikti pagalbą“, – pabrėžia vaistininkas.
Kada reikalingi stiprinamieji skiepai?
Užbaigus pirminę trijų dozių schemą, apsaugą reikia palaikyti revakcinacija. Ketvirtoji dozė skiriama praėjus 3 metams po trečiosios, o vėliau skiepą rekomenduojama kartoti kas 5 metus. Vyresniems nei 60 metų žmonėms revakcinacija atliekama dažniau – kas 3 metus.
„Vyresniame amžiuje imuninė sistema silpnesnė, o susirgus ligos eiga gali būti sunkesnė. Praleidus revakcinacijos dozę, principas išlieka tas pats – skiepijimas nepradedamas iš naujo. Tiesiog suleidžiama praleista dozė ir toliau tęsiama pagal įprastą eiliškumą“, – sako R. Bakas.
