Venecijos komisija rekomenduoja, kad Seime svarstomos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisos būtų taikomos tik po jų įsigaliojimo paskirtiems transliuotojo vadovams.
„(Rekomenduojama – BNS) užtikrinti, kad bet kokios peržiūrėtos atleidimo procedūros būtų taikomos tik generaliniams direktoriams, paskirtiems po pakeitimų įsigaliojimo, taip išvengiant ad personam (asmeniui skirtų – BNS) teisės aktų atsiradimo“, – rašoma Venecijos komisijos pakartotinio vertinimo juodraštyje, kurį matė BNS.
Venecijos komisija vertino pateikimo stadiją Seime praėjusį projekto variantą, dar prieš jį koreguojant Kultūros komitete.
Po korekcijų išliko parlamentinės darbo grupės suformuluotas siūlymas, kad LRT vadovui atleisti nepasibaigus kadencijai būtų reikalingi du trečdaliai balsų transliuotojo taryboje – tiek pat, kiek yra dabar.
Vis dėlto siūloma koreguoti generalinio direktoriaus atleidimo pagrindus ir leisti tarybai apsispręsti, ar dėl to balsuoti slaptame, ar atvirame balsavime. Šiuo metu galiojančiame įstatyme numatytas tik atviras balsavimas.
LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė yra sakiusi, kad ir šis pataisų variantas yra skirtas asmeniškai jai atleisti.
Šiuo metu svarstomame projekte LRT valdysenos pokyčių įsigaliojimas numatomas vėlesniais metais, tačiau generalinio direktoriaus atleidimo tvarka įsigaliotų iš karto po įstatymo priėmimo.
Neatitinka geros teisėkūros standartų
Šis Venecijos komisijos nuomone vadinamas dokumentas nėra galutinis, jis bus tvirtinamas vėliau. Tačiau būtent į šį juodraštį žada atsižvelgti Kultūros komitetas, tebesvarstantis LRT įstatymo pataisas.
Komisija kelia abejonę, ar pateikimo stadiją įveikęs įstatymas yra suderinamas su Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nuostatomis ir Europos standartais dėl viešosios žiniasklaidos nepriklausomumo ir finansavimo.
Ji pastebi, kad pataisų svarstymo procesas „neatitinka gerų teisėkūros standartų“.
„Nebuvo atliktas finansavimo modelio tinkamumo vertinimas, (LRT – BNS) biudžeto įšaldymas išliko. (...) Venecijos komisija mano, kad įstatymo (...) projektas (...) neturėtų būti priimtas dabartine forma“, – teigiama juodraštyje.
Komisijos teigimu, pernykštis visuomeninio transliuotojo finansavimo įšaldymas ir dabar siūlomi pakeitimai yra reikšmingas kišimasis į valstybės pareigą užtikrinti žiniasklaidos pliuralizmą ir nepriklausomumą. Sukritikuoti ir siūlymai LRT finansavimą susieti su viešųjų paslaugų teikimo sutartimis, kuriems Kultūros komitetas jau anksčiau nepritarė.
Venecijos komisija palankiai įvertino, kad įstatymo kūrėjai sugrąžino sąlygą, jog atleidžiant generalinį visuomeninio transliuotojo direktorių reikėtų dviejų trečdalių LRT tarybos narių balsų.
Tačiau komisija pažymi, kad trūksta papildomų garantijų, užtikrinant tarybos narių nepriklausomumą, siūloma nustatyti aiškius ir objektyvius LRT generalinio direktoriaus atleidimo iš anksto kriterijus, taikomus tik išimtinėmis aplinkybėmis ir užtikrinant, kad bet koks atleidimo sprendimas būtų tinkamai pagrįstas ir galėtų būti veiksmingai peržiūrimas teisme.
Komisija taip pat rekomenduoja atlikti išsamią pakeitimų analizę, poveikio vertinimą, konsultuotis su LRT ir kitomis suinteresuotomis šalimis.
Siūloma užtikrinti, kad kitų žiniasklaidos priemonių dalyvavimo LRT transliacijose ir kitame turinyje ribojimas būtų taikomas tik išimtinėmis aplinkybėmis, pagrįstomis aiškiais ir objektyviais kriterijais, laikantis LRT veiklą reglamentuojančių principų.
Komisija taip pat skatina įstatyme aiškiai apibrėžti LRT tarybos, valdybos ir tarybos biuro vaidmenis, užtikrinant priežiūros ir valdymo atskyrimą, kurio reikalaujama pagal Europos standartus.
Politikams rekomenduoja pataisose nurodyti aiškias apsaugos priemones nuo bet kokio kišimosi į redakcinę nepriklausomybę pagal europinius standartus.
Sako, kad dalį pastabų atliepė
Seimo Kultūros komiteto pirmininkas Kęstutis Vilkauskas BNS sakė, kad daugelis minimų pastabų jau atlieptos per pataisų svarstymą komitete.
„Dėl netinkamos teisėkūros, tai turėtų būti patikslinta, nes yra gauti klausimai (...) būtent į tą darbo grupės paruoštą įstatymą, o nemažai klausimų atsakoma per Kultūros komiteto sprendimus“, – teigė K. Vilkauskas.
„Dabar Venecijos komisija nemato visumos sprendimų, kurie dabar vyksta. (...) Kokie klausimai dabar sprendžiami ir kaip jie sprendžiami, nepatikslindami, mes negalime atsakyti, kol procesas neužbaigtas, bet mes duodame signalą, kad į šiuos klausimus atsižvelgiame“, – sakė jis.
K. Vilkauskas teigė, kad komisijai bus atsakoma į jos pastabas, tuomet komitetas ketina patvirtinti savo išvadas ir su projektu keliauti į Seimo salę.
Kaip rašė BNS, Kultūros komitetas praėjusią savaitę nutarė nebaigti svarstyti pasiūlymų LRT projektui ir sulaukti Venecijos komisijos nuomonės.
Kadangi jau ankstesnėse išvadose Venecijos komisija kalbėjo apie pataisų įsigaliojimo laiką, Kultūros komitetas nutarė kitam posėdžiui atidėti pasiūlymus, susijusius su naujo projekto įsigaliojimo terminais.
LRT įstatymo pakeitimus komitetas pradėjo svarstyti balandžio 13 dieną, tam skirdamas po du–tris komiteto posėdžius per savaitę. Iš viso projektui registruota apie pusantro šimto Seimo narių, apie 15 organizacijų, piliečių ir valstybės institucijų pasiūlymų, per 40 Seimo Teisės departamento pastabų.
Kultūros komitetas jau yra apsisprendęs dėl pakoreguoto nacionalinio transliuotojo misijos apibrėžimo, naujo valdymo organo – valdybos – įsteigimo, taip pat palaikė LRT tarybos narių skaičiaus didinimą nuo 12 iki 15, bet nepritarė LRT įstatymo pakeitimus rengusios darbo grupės sumanymui, kad savo narį į tarybą deleguotų Trišalė taryba, vietoj jos bus siūloma šią teisę sudaryti Nacionalinei nevyriausybinių organizacijų koalicijai.
Sutarta trumpinti tarybos narių kadenciją nuo šešerių iki ketverių metų, nustatyti konkrečius kompetencijos ir nepriekaištingos reputacijos reikalavimus kandidatams į tarybos narius, įpareigoti atsakingas institucijas ir organizacijas surengti jų atranką.
Komitetas taip pat pritarė LRT tarybos biuro įsteigimui.
Kultūros komiteto nariai bendru sutarimu atmetė darbo grupės norą apriboti kitų žiniasklaidos priemonių atstovų dalyvavimą kuriant LRT turinį. Jie siūlo palikti galioti dabartinę įstatymo nuostatą, nes, kaip paaiškino LRT administracijos atstovai, ji yra techninio pobūdžio, skirta užkirsti kelią, kad nacionaliniam transliuotojui skirtais dažniais naudotųsi kitos stotys.
Kultūros komitetas taip pat atmetė visus siūlymus, kad dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo nepasibaigus kadencijai būtų balsuojama atvirai. Palikta darbo grupės pateikta nuostata, jog dėl balsavimo būdo turėtų apsispręsti LRT taryba.
LRT įstatymo pataisų svarstymas yra sulaukęs dalies žurnalistų ir visuomenės protestų.
