JAV kariniams laivams vakar bandant perplaukti Hormuzo sąsiaurį, Iranas juos atakavo dronais, raketomis ir greitaeigiais kateriais. Iranas taip pat paleido raketas į JAE, dėl kurių viename iš uostų kilo gaisras. Pranešama, kad po Irano veiksmų daugėja raginimų tiek tarp regiono sąjungininkų, tiek JAV Kongrese atnaujinti karinius veiksmus ir suduoti Iranui dar vieną smūgių bangą.
D. Trumpas pagrasino „nušluosiantis Iraną nuo žemės paviršiaus“, jei JAV laivai bus dar atakuojami, nors šio incidento pats D. Trumpas neįvardijo kaip paliaubų susitarimo pažeidimo. Tuo tarpu Irano užsienio reikalų ministras pareiškė, kad vakarykštė situacija parodė, jog politinė krizė negali būti išspręsta vien karinėmis priemonėmis. Nors įtampa vakar išaugo, tikėtina, kad tai dar nebūtinai reiškia grįžimą prie plataus masto karo veiksmų, nors itin aktyvi JAV karinė logistika rodo, kad naujai smūgių bangai yra ruošiamasi.
„Brent“ naftos kaina vakar šoktelėjo daugiau nei 5 proc., o antradienio rytą siekė apie 113 dolerių už barelį. Nors Azijos prekybos metu nafta kiek atsitraukė nuo vakarykščio piko, tikėtina, kad spaudimas kainai kilti artimiausiu metu išliks. Brangstančios energetikos žaliavos stiprino infliacijos rizikas, kurios veikė investuotojų lūkesčius dėl centrinių bankų palūkanų politikos ateities. JAV pusėje tikimybė, kad FED bus priverstas didinti palūkanų normas, pakilo virš 50 proc., nors prieš tai ji buvo arti nulio. Tuo tarpu ECB atveju investuotojai jau pilnai įkainoja tris palūkanų normų didinimus po 25 bazinius punktus iki šių metų pabaigos, užtikrintai tikėdamiesi, kad pirmasis didinimas įvyks birželio 11 dienos posėdyje. Stiprėjančios infliacijos rizikos vakar kėlė obligacijų pajamingumus. JAV 2 metų trukmės obligacijų pajamingumas augo 8 baziniais punktais (b. p.) iki 4,44 proc., o 10 metų – 7 b. p. iki 3,95 proc. Vokietijos obligacijų pajamingumai atitinkamai didėjo 9 ir 5 b. p. iki 2,73 ir 3,09 procento.
JAV akcijų biržos atsitraukė nuo aukštumų, tačiau stipresnio išpardavimo nepatyrė. NASDAQ mažėjo 0,19 proc., o S&P 500 – 0,41 procento. Nuosmukį vakar patyrė visi sektoriai, išskyrus 0,9 proc. augusį energetikos sektorių. Labiausiai krito žaliavų (-1,6 proc.), pramonės (-1,2 proc.) ir finansų (-0,7 proc.) sektoriai – t. y. cikliniai sektoriai, kurių rezultatai įprastai labiau koreliuoja su ekonomikos augimu. Tarp įmonių vakar išsiskyrė „eBay“, kurios akcijų kaina šoktelėjo 5 proc., reaguojant į pranešimus, kad 55,5 mlrd. vertės sandoriu internetinės prekybos platformą siekia įsigyti vaizdo žaidimų pardavėja „GameStop“. Pastarosios akcijų kaina vakar smuko apie 10 procentų. Po prekybos valandų rezultatus skelbė viena iš santykinai brangiausių S&P 500 indekso įmonių „Palantir“. Ji nustebino investuotojus geresniais nei tikėtasi rezultatais – per metus pajamas padidino 85 proc. iki 1,63 mlrd. JAV dolerių. Visgi akcijų kaina po rezultatų mažėjo 2 proc., investuotojams reaguojant į tai, kad pajamų augimą labiau lėmė vyriausybiniai kontraktai, o verslo klientų segmento pajamų lūkesčiai nebuvo pasiekti.
Europos akcijų biržos vakar patyrė gerokai gilesnį nuosmukį, atspindintį didesnį Europos pažeidžiamumą tiekimo sutrikimams dėl padėties Artimuosiuose Rytuose. STOXX 600 indeksas traukėsi 0,99 proc., neigiamą rezultatą fiksavus visiems sektoriams. Labiausiai vakar krito komunalinių paslaugų (-1,5 proc.), nebūtino vartojimo (-1,5 proc.) ir finansų (-1,4 proc.) sektoriai. Vokietijos DAX smuko 1,24 proc., Prancūzijos CAC – 1,71 proc., o Italijos FTSE MIB – 1,59 procento. Baltijos šalių birža vakar išsiskyrė 0,18 proc. augimu.
