Vilniaus meras Valdas Benkunskas Katedros aikštėje, netoli Vidaus reikalų ministerijos (VRM), pradėjo rinkti parašus savo parengtai peticijai, kuria valdžios institucijos raginamos leidimą gyventi šalyje susieti su lietuvių kalbos mokėjimu.
„Pastarąjį mėnesį bandžiau prisibelsti į ministerijos duris ir su pačiu ministru pasišnekėti dėl (...) pasikeitusios situacijos, ką mes turime su migrantų skaičiumi dabar Lietuvoje ir ypač Vilniuje. Ir pasiūlyti (...) peržiūrėti dabartinę mūsų teisinę bazę“, – pirmadienį žurnalistams sakė sostinės vadovas.
„Šiandien iš esmės ir esame čia, nes artimiausią mėnesį rinksime gyventojų, vilniečių parašus tam, kad iš tikrųjų migracijos tema visgi atsirastų Vyriausybės darbotvarkėje“, – pridūrė jis.
Meras ragina įstatyme įtvirtinti reikalavimą ne ES piliečiams laikiną leidimą gyventi Lietuvoje po trejų metų pratęsti tik tuomet, kai jie įrodo lietuvių kalbos mokėjimą bent A2 lygiu.
Laikinojo leidimo gyventi Lietuvoje pratęsimą susieti su lietuvių kalbos mokėjimu peticijoje raginami VRM ir Seimas. Institucijų taip pat prašoma nustatyti aiškų ir kuo skubesnį šių pakeitimų įsigaliojimo terminą.
„Tik susiejus kalbos mokėjimą su leidimų pratęsimu ir sudarius galimybes jos mokytis, galima užtikrinti efektyvią imigracijos politiką, kurios reikia visai Lietuvai. Jei Vidaus reikalų ministerija nesiims veiksmų, kalbos mokymasis ir toliau liks tik užsieniečių geranoriškumo klausimu“, – teigiama dokumente.
„Prašymai atsimuša į sieną“
Šią idėją V. Benkunskas iškėlė dar balandį bei žadėjo dėl savo siūlymo laišku kreiptis į vidaus reikalų ministrą Vladislavą Kondratovičių.
„Sudėtinga bendrauti, kai visi prašymai, kreipimaisi, net ir elektroniniai laiškai atsimuša kaip į sieną. Tai šiuo atveju ne vienas raštas yra išsiųstas, ne vienas laiškas parašytas, bet jokios reakcijos nesulaukėm“, – sakė sostinės meras.
„Tiesą sakant, tie pasisakymai, jie buvo prieštaringi. Viena vertus, buvo sakoma, kad dabartinė reglamentavimo teisinė bazė yra pakankama, nieko keisti nėra. Kitais pasisakymais buvo minima, kad galbūt pirmo laikino leidimo terminas galėtų būti pratęstas iki penkerių metų. Ta tikroji pozicija man yra ir šiai dienai nesuprantama“, – aiškino jis.
V. Kondratovičius yra sakęs, kad VRM užtikrina teisėtą migraciją, tuo metu užsieniečių integracija – kalbos ir tradicijų mokėjimas – yra Kultūros, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijų bei savivaldybių atsakomybė.
Ministro vertinimu, užsienietis turėtų valstybinę kalbą valdyti po penkerių metų gyvenimo Lietuvoje. Jis taip pat tikino, jog ministerija ruošia naujus migracijos politikos pokyčius.
Dabar laikinai Lietuvoje gyvenantiems užsieniečiams toks reikalavimas netaikomas, todėl nėra ir paskatų mokytis kalbos, nors tai esminė sėkmingos integracijos prielaida.
Sieja su augančiu migrantų skaičiumi
Dokumente teigiama, jog pastaraisiais metais Lietuvoje, ypač Vilniuje, sparčiai augo užsienio kilmės gyventojų skaičius, kurio didžiąją dalį sudaro ne ES piliečiai.
Vilniaus savivaldybės duomenimis, sostinėje gyvena 79 tūkst. užsieniečių, iš jų maždaug 63 tūkst. yra ne ES piliečiai.
„Pagrindinis iššūkis šiandien – paskatų mokytis valstybinę kalbą stoka. Todėl svarbu ne tik sudaryti galimybes ją išmokti, bet ir įtvirtinti aiškias taisykles: ne iš ES šalių atvykstantys ir Lietuvoje ilgesnį laiką gyventi norintys asmenys turėtų mokėti lietuvių kalbą bent baziniu lygiu“, – rašoma peticijoje.
Joje teigiama, kad neegzistuojančios teisinės paskatos įgyti bazinių lietuvių kalbos žinių neskatina integracijos, didina uždarų bendruomenių formavimosi riziką, augina socialinę įtampą visuomenėje.
Seimas pernai ėmėsi svarstyti V. Benkunsko partiečio, konservatorių lyderio Lauryno Kasčiūno inicijuotas pataisas, kuriomis užsieniečiams siūloma įtvirtinti penkerių metų terminą lietuvių kalbai išmokti. Tačiau jos kol kas toliau nėra pasistūmėjusios.
Migracijos departamento balandžio 1-osios duomenimis, Lietuvoje laikinus leidimus gyventi turėjo 185 tūkst. užsieniečių.
