Buvęs kariuomenės vadas generolas Vytautas Jonas Žukas teigia, kad Donaldas Trumpas jau pirmosios prezidento kadencijos metu demonstravo palankumą Vladimirui Putinui ir darė spaudimą ne Rusijai, o Ukrainai. Pasak saugumo ekspertų, Rusijos kalbos apie taiką tėra bandymas persigrupuoti, o tikslas – ilgas, hibridinis karas.
Nauja Amerikos politika
Stringant Ukrainos ir Rusijos deryboms, JAV prezidentas Donaldas Trumpas sakė, kad tai – ne jo karas. Tačiau pagrindinis Rusijos reikalavimas dar prieš plataus masto invaziją į Ukrainą buvo Amerikos kariuomenės pasitraukimas iš Europos, o Rusijos strateginis tikslas – sugrįžimas į 1997 m., kuomet NATO Rytų Europoje nebuvo. Kitaip sakant, Rusija reikalauja NATO atsitraukimo, o gal ir paties Aljanso subyrėjimo.
Buvęs kariuomenės vadas, generolas Vytautas Jonas Žukas sako, kad su D. Trumpo išrinkimu į prezidento postą prasidėjo nauja Amerikos politika, iki tol buvusi visiškai kitokia.
„Mes Ameriką pažįstam daugelį dešimtmečių kaip tą, kuri tikrai gynė vertybes ir stovėjo laisvės sargyboje. Ypatingai Šaltojo karo metais. Visa saugumo sistema, sukurta Europoje po Antrojo pasaulinio karo, tai buvo Amerikos iniciatyva. Tai buvo ir Maršalo planas, ir NATO. Tai kad mes ateiname į Europą, sukuriam naują Aljansą, duodam jums pinigų, kad jūs atstatytumėt savo sugriautas šalis ir kad čia daugiau nebebūtų karų“, – aiškina V. Žukas.
Dabar viskas staiga pasikeitė, sako buvęs kariuomenės vadas, o tokių staigių pokyčių niekas nesitikėjo. Daugelis turėjo ir iliuzijų, kad D. Trumpas yra ryžtingas žmogus, kuris tikrai bandys susitarti su Vladimiru Putinu. O to padaryti nepavykus, įjungs Amerikos galios svertus ir suteiks Ukrainai reikiamą ginkluotę, imsis drakoniškų sankcijų.
„Viso tai neįvyko. Mes matom, kad jau pirmos kadencijos metu buvo reiškiama kažkokia aiški simpatija Putinui. Kažkoks nepaaiškinamas psichologinis priklausomumas nuo jo“, – teigia V. Žukas.
Anot buvusio kariuomenės vado, dabar aiškiai matosi, kad nauja D. Trumpo politika keičia Amerikos dešimtmečiais vykdytą politiką, o nuo pirmųjų derybų dienų matosi, kad jis palaiko V. Putiną, o ne Ukrainą.
„Matėm ir visus Ovaliojo kabineto įvykius, ir tolimesnius visus įvykius, visus pokalbius su Putinu, kaip buvo daromas spaudimas Ukrainai. Konkrečiai Ukrainai buvo daromas spaudimas. Ne Rusijai. Tai visiškai nebuvo aišku, ką Rusija turi padaryti, kad būtų sudaryta taika. Tai ir Trumpas praktiškai visą laiką tą toleravo. Darė spaudimą Ukrainai, bet Rusijos atžvilgiu elgėsi labai tolerantiškai“, – sako V. Žukas.
Aljansas Rusijai per daug galingas
Vis dėlto, panašu, kad Rusija iš tikrųjų nenori girdėti nei apie paliaubas, nei apie derybas, ir tuo labiau apie taiką. Ir negana to, kad D. Trumpas pripažino, kad V. Putinas nepasirengęs nutraukti karo, visa Rusijos ekonomika, visas ūkis, visi finansai, gynybos resursai, ir milijonai rusų – vieni tiesiogiai, kiti netiesiogiai – visi yra orientuoti į karą.
Keliant klausimą, kur bus padėta Rusijos karinė pramonė, jei Ukrainoje bus pasiektas taikos susitarimas, SOP atsargos karininkas Aurimas Navys sako, kad tai nebūtinai užprogramuotų karą prieš NATO, nes Aljansas tiek karine, tiek ekonomine prasme Rusijai yra per daug galingas.
„Rusija, tiek V. Putino, tiek Sergejaus Lavrovo, tiek kai kurių kitų režimą atstovaujančių Rusijos pareigūnų žodžiais, nenori kariauti su NATO. Ir yra tikėtina, kad tai yra tiesa. Nes Rusija nepajėgtų to padaryti. Tačiau taika, kurios siekia Vakarai ir, įsivaizduojama, kad siekia Rusija, yra skirtingose dimensijose“, – aiškina A. Navys.
Anot jo, Rusijai taika yra galimybė laikinai sustabdyti aktyvius veiksmus Ukrainoje ir perkelti juos kažkur kitur, tačiau taip, kad Aljansas nesugebėtų pritaikyti penktojo straipsnio.
„Greičiausiai tai būtų hibridinio karo operacija, kuri jau dabar, beje, vyksta. Graikijos tanklaivis, kuris yra sulaikytas ir nutemptas į Rusijos vieną iš uostų. Tie patys sabotažai, kurie yra vykdomi. Tai intensyvėja. Ir žinoma, kad atsiradus tokiai galimybei, Rusija galėtų perkelti ir savo dalį karių. Tačiau aš abejočiau, ar tai būtų didelė dalis karių“, – pažymi A. Navys.
Pasak jo, „taika“ Rusijoje yra suprantama kaip laikina pauzė, o atitraukus dalį pajėgų, ukrainiečiai turėtų galimybę pasinaudoti atsiradusiomis karinėmis spragomis.
V. Žukas sako nelabai tikintis, kad 250 tūkst. karių, ką tik dalyvavusių konflikte, galėtų būti greitai permesti prie Lietuvos sienos, nes reorganizacijai reikalingas laikas.
„Tie daliniai yra išsekę, patyrę daug nuostolių. Ir taip tiesiog mechaniškai, techniškai paimti ir permesti tuos karius į kitą fronto ruožą, atidaryti naują fronto ruožą, nėra taip paprasta. Reikalingas tam tikras pasiruošimas, nuostolių atstatymas. Labai daug žuvusių yra karininkų, labai trūksta ir karininkų, ir specialistų“, – sako V. Žukas.
Anot jo, rusai ukrainiečiams bando daryti spaudimą, naudodami primityvią taktiką – stengiasi sudaryti jiems psichologines problemas, sukelti psichologinį nuovargį, ir tokiu būdu palaužti Ukrainos pasipriešinimą.
„Po tokių kovos veiksmų labai mažai patirties įgaunama, kadangi daug nuostolių, daug žmonių žūsta, juos keičia nauji. Tie nauji būna prastai paruošti. Visokie kaliniai, iš depresinių regionų žmonės, ir dabar Rusijos kariuomenės vidutinis amžius karių tarpe yra virš 45 metų. Tai įsivaizduokit, kas ten per kontingentas yra“, – aiškina V. Žukas.
Anot buvusio kariuomenės vado, pereinamasis laikotarpis nėra mėnesių, bet metų klausimas, nes Rusijos kariuomenės nuostoliai yra milžiniški.
„Yra daug žuvusių. Tūkstančiais. Tai čia paprastai nieko nepadarysi. Rusijos kariuomenė yra gilioj depresijoj. Jie irgi yra pervargę. Tai toks techninis permetimas iš vieno fronto į kitą dviejų savaičių bėgyje yra neįmanomas, mano giliu įsitikinimu. Tam reikės laiko“, – sako pašnekovas.
Į konfliktą būtų įtraukiamas visas Bundesveras
Anot generolo, karas prieš NATO labai skirtųsi nuo karo prieš Ukrainą, nes NATO atveju įsijungia daug naujų faktorių, kurių nėra Ukrainoje, pavyzdžiui, aviacija, laivynas, priešraketinė gynyba.
Neseniai Lietuvoje įvyko Vokietijos brigados inauguracija. Šiuo metu Lietuvoje yra apie 500 vokiečių karių. Iki 2027 m. Lietuvoje jų bus apie 5 tūkst.
A. Navys sako, kad Vokietijos brigada, kaip ir bet koks NATO šalių kontingento buvimas Lietuvoje yra atgrasymo dalis.
„Brigada, be abejo, yra dar vienas labai svarbus veiksnys, kuris užtikrina mūsų saugumą. Kaip ir stojimas į NATO, ES, amerikiečių rotuojamo bataliono buvimas su sunkiąja technika, su tankais, priešakinės pajėgos. Visa tai stiprina mūsų saugumo, gynybos padėtį. Ir kartu, be abejo, atgraso Rusiją“, – sako A. Navys.
Anot V. Žuko, Vokietijos brigados buvimas Lietuvoje yra didelis atgrasymo veiksnys, nes tai rodo, kad į šalies gynybą įtraukiamos ir sąjungininkės.
„Prasidėjus kovos veiksmams, visas Bundesveras įtraukiamas į karinį konfliktą. Be jokios abejonės. Vokiečių divizija ir aviacija ir visi kiti dalykai. Taip kad net kelių kareivių buvimas Lietuvos teritorijoje ir tuo pačiu paties EFP su valstybių dalyvavimu šitam kontingente jau yra didelis atgrasymo veiksnys“, – tikina V. Žukas.
Tačiau V. Žukas tikina, kad reikia kiek įmanoma labiau ruoštis ir vystyti Lietuvos kariuomenę, o sąjungininkų pajėgos ir planai gali keistis pamačius, kaip priešas pradeda dislokuoti savo pajėgas.
„Visada reikia stengtis atspėti, ką jis darys, – sako V. Žukas. – Kaip jis darys. Save statyk į jo vietą. Save statyk į jo vietą ir galvok, kaip tu pulsi Baltijos šalis. Daug ką gali atspėti, jeigu žinai jų statutus ir jeigu jie veikia standartiškai. O jų mokykla yra tokia, kad jie visada veikia standartiškai. Arba visiškai kvailai, kur tiesiog negali nieko suprognozuoti.“
Plačiau – LRT PLIUS laidos „Aštuonkojis“ įraše.
