Ukrainos ekspertė – apie rusų karių žiaurumus, smurtą ir beprecedentę moterų lyderystę

Rusijos karas paaštrino įvairias socialines problemas, o karo traumos ir nestabilumas gali išprovokuoti didesnius smurto mastus Ukrainoje, interviu LRT.lt sako Ukrainos lyčių lygybės politikos komisarė dr. Kateryna Levchenko. Tačiau ekspertė sako – šiandien Ukrainos moterys demonstruoja „precedento neturinčią lyderystę“ įvairiose srityse.

Kaip atkreipė dėmesį K. Levchenko, Rusijos vykdomas karas paaštrina Ukrainoje egzistuojančias problemas ir veikia lyčių lygybės padėtį. Kaip pagrindines grėsmes komisarė įvardijo priverstinį perkėlimą iš namų, pajamų šaltinių praradimą, didesnio skurdo riziką, taip pat – įvairių formų smurtą, o okupuotose teritorijose padidėjusi prekybos žmonėmis rizika.

Karo akivaizdoje Ukrainos moterys susiduria su daugybe saugumo, ekonominių, socialinių ir psichologinių sunkumų. Pavyzdžiui, okupuotose Ukrainos teritorijose moterys dažnai tampa prievartos, kankinimų ir kitokio smurto aukomis.

Nuo 2022 metų vasario 24 dienos, kai Rusija užpuolė Ukrainą, teisėsaugos užfiksuoti 359 rusų įvykdyti seksualinio smurto atvejai, dauguma jų – prieš moteris. Tiesa, tikrieji seksualinio smurto skaičiai yra daug didesni.

„Šie atvejai apima platų pažeidimų spektrą, įskaitant prievartą, lytinių organų žalojimą, priverstinį apnuoginimą, grasinimus ir bandymus išprievartauti, vertimą stebėti seksualinį smurtą prieš artimuosius“, – LRT.lt pasakojo Lietuvoje viešėjusi K. Levchenko.

Karas atnešė ne tik Rusijos karių žiaurumus – dėl vyrų mobilizacijos ir žūčių Ukrainos moterys buvo priverstos nešti didesnę naštą ir vienos užtikrinti šeimos gerovę. Kartu sumažėjo galimybių gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, ypač reprodukcinės sveikatos ir psichologinės pagalbos srityse.

Karo traumos ir ekonominis nestabilumas

Po to, kai Rusija 2022 metais įsiveržė į Ukrainą, nusikalstamumo padėtis šalyje stipriai pasikeitė, atkreipė dėmesį K. Levchenko.

„Karas tapo papildomu veiksniu, prisidedančiu prie socialinių problemų paaštrėjimo. Dėl karo kylantis stresas, ekonominis nestabilumas, karo traumos ir potrauminio streso sutrikimas gali padidinti agresijos lygį visuomenėje ir išprovokuoti smurto artimoje aplinkoje atvejų skaičiaus padidėjimą“, – teigė Ukrainos lyčių lygybės politikos komisarė.

Kartu dėl vykstančio karo smurtas artimoje aplinkoje tampa dar labiau latentinis, kadangi nukentėjusieji gali dvejoti kreiptis pagalbos.

„Taip yra dėl galimybės naudotis atitinkamomis paslaugomis trūkumo, gėdos arba netikėjimo, kad jų problemos bus tinkamai išspręstos“, – apgailestavo K. Levchenko.

JAV finansavimo nutraukimas turi kritinių pasekmių

Dėl Rusijos karo sukeltų iššūkių Ukraina ėmėsi kurti plačią paramos sistemą nukentėjusiems nuo smurto. Pasak K. Levchenko, vienas pagrindinių pagalbos mechanizmų – pagalbos nukentėjusiesiems centrai. Šiuo metu tokie centrai veikia 12 Ukrainos miestų, taip pat yra trys mobilieji padaliniai, kurie suteikia galimybę gauti pagalbą atokesniuose ar pavojingesniuose regionuose.

„Centruose gali lankytis šalies viduje perkeltieji žmonės, iš karo zonų ar okupuotų teritorijų pabėgę žmonės, vietos gyventojai, išgyvenusieji nelaisvę ir jų šeimos, taip pat visi patyrę fizinį, psichologinį ar seksualinį smurtą. Pagalba teikiama konfidencialiai, nemokamai ir besąlygiškai“, – sakė Ukrainos lyčių lygybės politikos komisarė.

Dėl Rusijos vykdomo karo ir ukrainiečių išgyvenamo fizinio ir seksualinio smurto itin svarbi psichologinė pagalba. Visgi, kaip pastebėjo K. Levchenko, psichologinės pagalbos išteklių vis dar nepakanka. Ypač kritinių pasekmių turėjo JAV finansavimo nutraukimas.

„Dėl to buvo sustabdyta nemažai psichologinės pagalbos programų, iškilo grėsmė uždaryti nacionalinę karštąją liniją, skirtą smurto šeimoje, prekybos žmonėmis ir diskriminacijos dėl lyties prevencijai, taip pat nacionalinę vaikų ir jaunimo karštąją liniją. Beveik 60 proc. moterų teisių organizacijų buvo priverstos sumažinti arba nutraukti psichologinės pagalbos paslaugų teikimą“, – vardijo K. Levchenko.

Precedento neturinti moterų lyderystė

Pasak K. Levchenko, karas privertė permąstyti tradicinį moterų ir vyrų vaidmenų pasiskirstymą įvairiose gyvenimo srityse. Pavyzdžiui, išskyrė komisarė, karo metu moterys aktyviau įsitraukia į tas sritis, kurios anksčiau tradiciškai buvo laikomos vyriškomis – kariuomenę, saugumo sritį.

„Tai padeda laužyti stereotipus ir skatina lygiaverčio dalyvavimo šalies gynyboje idėją. Pavyzdžiui, prie Ukrainos kariuomenės prisijungė daugiau moterų. (...) Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnauja apie 70 tūkst. moterų, iš kurių daugiau kaip 5 tūkst. 500 tiesiogiai dalyvauja kovinėse operacijose fronto linijoje“, – sakė Ukrainos lyčių lygybės politikos komisarė.

Jos teigimu, šiandien Ukrainos moterys demonstruoja „precedento neturintį atsparumą, profesionalumą ir lyderystę“ ne tik Ukrainos kariuomenėje, bet ir humanitarinėse iniciatyvose, diplomatinėse misijose, savanoriškoje veikloje ir įvairiose kitose visuomenės srityse.

„Nepaisant didelės pažangos, visiškos lyčių lygybės kariniame ir gynybos sektoriuje klausimas išlieka aktualus. (...) Tačiau moterys yra ne tik Ukrainos gynybinių pajėgumų dalis, bet ir nacionalinio atsparumo, saugumo varomoji jėga“, – pabrėžė K. Levchenko.

Kaip pažymėjo ji, apskritai Rusijos karas tapo lyčių lygybės pokyčių Ukrainoje katalizatoriumi – karas paaštrino problemas, bet kartu atvėrė naujų galimybių stiprinti moterų vaidmenį visose visuomenės srityse.

„Moterys ėmė labiau įsitraukti į ekonominį šalies gyvenimą. Gerokai išaugęs moterų verslininkių skaičius rodo, kad jos aktyviai prisideda prie ekonomikos atsigavimo ir naujų galimybių sau ir savo bendruomenėms kūrimo. Taip pat didėja moterų pilietinis aktyvumas. Jos vis dažniau daro įtaką sprendimų priėmimui vietos lygmeniu ir dalyvauja pokario atkūrimo procesuose“, – pabrėžė K. Levchenko.

Stambulo konvencija atnešė pokyčių

2022 metų birželį Ukraina ratifikavo Europos Tarybos konvenciją dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvenciją). Pasak K. Levchenko, Stambulo konvencijos įgyvendinimas yra vienas pagrindinių Ukrainos prioritetų lyčių lygybės ir žmogaus teisių srityje.

Ukrainai ratifikavus Stambulo konvenciją, teisės aktuose atsirado reikalavimas smurtautojams dalyvauti reabilitacijos programose, taip pat galimybė kuriam laikui sulaikyti smurtautojus, kol surašomas protokolas ar aiškinamasi nusikaltimo aplinkybės.

Iki šiol įstatymas draudė nutraukti santuoką, jei pora laukiasi vaiko arba turi jaunesnį nei vienų metų vaiką. Pakoregavus įstatymus, ši nuostata pasikeitė.

„Priėmus įstatymą buvo sustiprinti smurto artimoje aplinkoje ir smurto dėl lyties prevencijos mechanizmai. (...) Pavyzdžiui, priimtu įstatymu žmonėms suteikiama laisvė spręsti, kaip tvarkyti savo asmeninį gyvenimą. Nuo šiol santuoka gali būti nutraukta vieno iš sutuoktinių smurto atveju.

Be to, minėtais atvejais nebebus galima taikyti susitaikymo procedūros, nes įstatyme numatyta, kad alternatyvūs ginčų sprendimo procesai (tarpininkavimas ar mediacija) dėl smurto dėl lyties ir smurto artimoje aplinkoje neleidžiami“, – pasakojo K. Levchenko.