Lietuvos vyskupų konferencija ragina Seimą nepriimti dabar svarstomo Pagalbinio apvaisinimo įstatymo. Konferencija pasisako prieš leidimą naudoti mirusio asmens ląsteles bei prieš galimybę apvaisinti vienišas moteris.
„Įstatymo 11 str. draudžia surogaciją, o iš kitos pusės, yra programuojama situacija, kai moteris, nesanti poroje, bus apvaisinama net tuomet, kai neketina turėti jokių šeiminių santykių ateityje. Ir, be abejonės, tokios apvaisinimo galimybės visiškai atsies šeimą, šeimos santykius, kaip apibrėžta Konstitucijoje, nuo pagalbinio apvaisinimo galimybės “, – taip Vyskupų Konferencijos teisininkas Zigmas Garalevičius kalbėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje.
Prieš pagalbinį apvaisinimą vienišoms moterims pasisakė ir Lietuvos gydytojų asociacija „Už žmogaus gyvybę“, Laisvos visuomenės institutas bei Nacionalinė šeimų ir tėvų asociacija, tačiau Seimo Žmogaus teisių komitetas jų nuomonei nepritarė. Komiteto nuomone, vienišos motinos pasiryžimas auginti vaiką ir kurti tokią šeimą yra gerbtinas ir tam turi būti sudaromos teisinės sąlygos.
LRT.lt primena, kad trečiadienį Seimo Žmogaus teisių komitetas iš esmės pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo projektui, tačiau pasiūlė išplėsti asmenų, galinčių kreiptis dėl pagalbinio apvaisinimo, ratą.
Komitetas siūlo įteisinti pagalbinio apvaisinimo galimybę visoms moterims, nepriklausomai nuo šeiminio statuso ir medicininių priežasčių. Komiteto nuomone, asmens reprodukcinės teisės yra svarbus žmogaus teisių į asmeninį gyvenimą aspektas. Komitetas siūlo tokioms moterims, kurios negali pastoti dėl „socialinio nevaisingumo“, suteikti teisę į pagalbinį apvaisinimą. Tačiau, atsižvelgiant į medicininės diagnozės nebuvimą, siūloma nustatyti, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugos neapmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis.
Komitetas taip pat siūlo atsisakyti nuostatos dėl reikalavimo poroms, siekiančioms pagalbinio apvaisinimo, įrodinėti bendrą gyvenimą ne mažiau kaip vienus metus ir tikslą kurti šeiminius santykius. Komiteto nuomone, tokio reikalavimo įgyvendinimas nebūtų korektiškas asmens duomenų apsaugos aspektu ir prasilenktų su gydytojo, vertinančio šeimos atitiktį reikalavimams, kompetencija.
Plačiau:
