Lietuva išgyvena tikrą atsinaujinančiosios energetikos bumą, tačiau ką darysime, kai bus debesuota ar pūs silpnas vėjas? Kol diskutuojama apie energijos kaupiklius ir baterijas, gali būti, kad tikrasis mūsų energetinis potencialas slypi gelmėse. Ekspertai pabrėžia, kad Lietuva regione išskirtinė, o geoterminė energija vis dažniau vertinama kaip strateginė energetinio saugumo priemonė.
Mokslinių tyrimų duomenimis, teorinis Lietuvos geoterminių įrenginių potencialas vertinamas apie 25 tūkst. megavatų – tai daugiau nei 12 kartų viršija visos šalies elektros poreikį.
Geoterminė energija yra atsinaujinantis energijos šaltinis. Ji išgaunama iš Žemės gelmėse esančio karšto vandens, garų ar įkaitusių uolienų. Šią energiją galima naudoti šilumos tiekimui, elektros generavimui ar net vėsinimui. Iš kitų atsinaujinančiųjų išteklių ji išsiskiria tuo, kad yra pastovi, nepriklauso nuo orų sąlygų, o energijos gamyba gali vykti visą parą. Tačiau geoterminių jėgainių įrengimas dažnai reikalauja didelių investicijų, diegimas dažnai sudėtingas techniškai ir reikalauja išsamių geologinių tyrimų bei tinkamų sąlygų.
STRAIPSNIS TRUMPAI
- Vakarų Lietuvoje palankios geologinės sąlygos geotermijos plėtrai.
- Verslo atstovai mato geotermiją kaip būdą mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos.
- Tyrimai rodo, kad geoterminė energija ekonomiškai konkurencinga, ypač lyginant su branduoline.
- NATO energetinio saugumo kompetencijos centras geotermiją vertina kaip svarbų energetinio ir logistinio saugumo šaltinį.
Lietuvos išskirtinumas
Tačiau turime kuo pasidžiaugti. Geologo habil. dr. Sauliaus Šliaupos teigimu, Lietuva iš kaimynių išsiskiria unikaliomis geologinėmis sąlygomis, leidžiančiomis vystyti geoterminę energetiką, ypač Vakarų Lietuvoje.
„Lietuva yra vienoje seniausių Rytų Europos platformų. Senos platformos yra gana vėsios, tačiau Lietuvos vakarinė dalis yra išimtis: nors vidutinis Žemės šilumos srauto intensyvumas Rytų Europos platformoje yra 43 milivatai kvadratiniame metre (mW/kv. m), pavyzdžiui, Vilniuje – 38 mW/kv. m, Vakarų Lietuvoje jis dvigubai didesnis – 70–80 mW/kv. m, kai kuriuose gręžiniuose net 90 mW/kv. m. Toks dydis yra vienintelis Rytų Europos platformoje. Didžiausias potencialas yra Vakarų Lietuvoje, pirmiausia dėl kristalinio pamato susidarymo ypatumų ir dėl Baltijos sedimentacinio baseino. Ten šilumos srautas yra maksimalus, o rytuose – minimalus. Geologinės sąlygos tikrai yra neblogos“, – sakė jis.
Mokslininko teigimu, Vakarų Lietuvos geoterminės anomalijos šilumos srautą lemia kristalinio pamato uolienų sudėtis, o pagrindinę Žemės šilumos dalį sudaro šiluma, kurią generuoja uolienose esančių elementų, tokių kaip kalis, toris, uranas, radioaktyvusis skilimas.
Geotermijos ekonominis potencialas
Tačiau unikalios geologinės sąlygos ne vien tenkina mokslininkų smalsumą, anot „Lavastream“ direktoriaus Simono Valadkevičiaus, Lietuvoje geoterminė energija galėtų konkuruoti su importuojama energija.
„Geoterminės energetikos tikslas yra konkuruoti ne su vėju ir saule, o labiau su importuojama energija, kuri šiuo metu užtikrina mūsų bazinį poreikį. Lietuva didelę dalį elektros importuoja iš tokių šalių, kaip Latvija ar Švedija, priklauso nuo tuo metu palankiausių kainų. Lietuva turi pasirinkimą: norima atnaujinti atominę energetiką, statyti mažus atominius reaktorius, tai, matyt, reiškia neaiškias įrengimo sąnaudas ir labai ilgą įgyvendinimo procesą, o galbūt galėtume panaudoti jau turimą turtą – geoterminius išteklius, kurių yra Vakarų Lietuvoje“, – teigė jis.
Pagal investicinio banko „Lazard“ tyrimo „Levelized Cost of Energy+“ duomenis, paskelbtus 2025 metų birželio publikacijoje, geoterminė energija išsiskiria ryškiu kainos pranašumu prieš branduolinę energiją. Duomenys rodo, kad naujų geoterminių jėgainių energijos gamybos savikaina svyruoja tarp 66–109 dolerių (56–93 eurų) už megavatvalandę (MWh), o naujų atominių elektrinių kaina prasideda nuo 141 $/MWh (120 Eur/MWh) ir siekia 220 $/MWh (188 Eur/MWh). Taigi geoterminių jėgainių statyba yra beveik perpus pigesnė. Branduolinė energetika taip pat yra labai jautri palūkanų normoms dėl didelių pradinių investicijų ir ilgų statybos terminų, o geoterminė energetika išlaiko konkurencingumą net ir nepalankiomis finansinėmis sąlygomis. Galiausiai penkiolikos metų analizė rodo, kad branduolinė energetika pabrango net 47 proc. (nuo 123 iki 180 $/MWh), o geoterminė energija išlaikė stabilų augimą (16 proc.). Taigi, kol atsinaujinantieji šaltiniai, įskaitant geoterminės energijos, pigo arba išlaikė stabilumą, branduolinių projektų savikaina smarkiai augo. Kitaip tariant, branduolinė energija tampa vis brangesniu bazinės apkrovos pasirinkimu, o geoterminę energiją galima laikyti ekonomiškai geresne alternatyva.
Be to, S. Valadkevičiaus teigimu, per artimiausius 10 metų geoterminės energijos kaina galėtų kristi dar labiau.
„Yra aiški JAV energetikos departamento programa „Enhanced Geothermal Shot“ (liet. „Geroterminės energetikos proveržis“). Jos tikslas yra tiek investuoti į geotermines technologijas, jų efektyvinimą, kad pavyktų kuo pigiau ir greičiau padaryti gręžinį taip, jog elektros savikaina būtų 45 $/MWh. JAV vyriausybės ir technologijų vystytojų tikslas yra padaryti taip, kad šios technologijos būtų prieinamos ir Amerikoje, ir Europoje. Ilgainiui jos taps standartu, t. y. technologijos bus patikimos ne tik dėl kokybės, rizikų suvaldymo, bet ir dėl kainos – investuotojai galės lengvai planuoti grąžą žinodami savikainą. Pavyzdžiui, Vakarų Lietuvoje sieks 45 $/MWh. Tai yra net kelis kartus pigiau, nei ką žadėjo jūrinio vėjo energetikos vystytojai. JAV vyriausybė siekia kainą sumažinti iki 2035 metų, bet tikėtina, kad vystytojai tai pasieks greičiau“, – dėstė jis.
Geotermija ir saugumas
Nors geoterminė energija kaina pranašesnė už branduolinę energiją, saulės ir vėjo parkai tebeišlieka prieinamiausiais elektros generavimo šaltiniais. Vis dėlto pigiausia technologija dažnai gali būti rizikinga. NATO energetinio saugumo kompetencijų centro ekspertės Kristinos Rimkūnaitės teigimu, buvo nustatyta, kad kai kuriuose saulės moduliuose turime nedraugiškų trečiųjų šalių valdiklių, kurių skvarba, kai procentas bus didesnis, greičiausiai kels labai daug pavojų vien todėl, kad juos importuoti yra pigiau, negu pirkti pagamintus Europos Sąjungos arba NATO valstybėse.
Kita vertus, šiandieninis saugumo kontekstas reikalauja ne tik pigios, bet ir nepriklausomos vietinės energijos.
Remiantis „GEOSTRAT NATO Energy Intel“ duomenimis, bendras visų NATO valstybių giluminės geoterminės energijos potencialas siekia 6 790 GW galios, o šiuo metu jau yra įdiegta 45,1 GW galios sekliosios geoterminės energijos. Giluminė geoterminė energija yra vertinama ne tik kaip ekonominė alternatyva, elektros generavimo šaltinis ar strateginės reikšmės objektas, bet ir kaip priemonė logistinei nepriklausomybei užtikrinti. Geoterminė energetika pati užsitikrina kurą – tai reiškia nulinę logistinę grandinę ir tai, kad ši technologija panaikina vieną pažeidžiamiausių karinės logistikos dalį – kuro tiekimą.
„Jeigu pasižiūrėtume į mūsų turimą NATO patirtį misijose Irake ir Afganistane, pamatytume, jog tam, kad pristatytume vieną litrą degalų, reikia sudeginti nuo 5 iki 7 litrų dyzelino. Tai yra didžiuliai ištekliai. Pavojingas ir pats transportavimas, nes Irake ir Afganistane apie 50 proc. žuvusiųjų buvo konvojuose, kurie gabeno arba degalus, arba vandenį“, – teigė K. Rimkūnaitė.
Tačiau tuo geoterminė energija neapsiriboja. Tiek seklioji, tiek giluminė geotermija gali būti pritaikyta ir kitiems energetinio saugumo tikslams.
„Mūsų centras analizuoja visus įmanomus energijos išteklius, ir geotermija iš tikrųjų yra labai patraukli, nes šių išteklių turi beveik kiekviena šalis, jie kaip draudimo polisas. Labai didelis pliusas, kad tai yra vietinis, ekologiškas, beveik neribojamas resursas. Saulė arba vėjas yra mažiau patrauklūs, nes saulės ar vėjo gali nebūti. Mūsų geografinėje platumoje net saulės baterijos gali būti apledėjusios porą mėnesių per metus. Naudojant geoterminę energiją, kaip ir hidroenergiją, beveik galima prognozuoti, kiek energijos gausi, nes energijos tiekimas yra stabilus, ją galima naudoti kaip rezervinį ar bazinį išteklių. Kitas dalykas, kad šaltinis yra po žeme, todėl jį sunkiau sunaikinti. Tik geoterminiai ištekliai turi būti įsisavinami taikos metu, nes vėjo ar saulės jėgaines sumontuoti yra gana lengva, o geotermijos procesas yra ilgesnis: reikia ištirti geologinius sluoksnius, padaryti gręžinius. Tai daugiau laiko ir investicijų reikalaujantis procesas“, – teigė ekspertė.
Anot jos, NATO ir Europos šalys geoterminę energiją vertina vis drąsiau.
„Ateinančiais metais geoterminei energijai greičiausiai skirsime daugiausiai dėmesio vien todėl, kad NATO valstybės išreiškė susidomėjimą. Geotermija tikrai bus diegiama. Dabartinė geopolitinė situacija parodė: jeigu 40 proc. mūsų sunaudojamų aviacinių degalų ir dyzelio yra pagaminama Artimuosiuose Rytuose ir nuo vasario 28 dienos beveik nė vienam tanklaiviui nebuvo leista plaukti Hormuzo sąsiauriu, turime tiekimo saugumo problemą. Jeigu pasižiūrėtume, pamatytume, kad per praėjusius 10–15 metų yra labai ryški tendencija Europoje ir NATO šalyse – uždarome naftos perdirbimo gamyklas, bet paties iškastinio kuro kaip ir neatsisakome. Geotermija yra netaršus energijos gamybos būdas, jis nėra pigus, bet, tarkim, tuo atveju, jeigu mes tikrai norime turėti nepertraukiamą elektros energijos tiekimą, tai yra viena iš tų technologijų, kuri per ateinančius penkerius metus bus išsamiai analizuojama. Karinėse bazėse Kalifornijoje geoterminė energija naudojama nuo 1980-ųjų, Vokietijoje, kurios kariuomenė dabar labai intensyviai svarsto apie geotermiją, mano žiniomis, šiuo metu yra dvi karinės bazės, kurios naudoja geoterminę energiją.“
Galiausiai, geoterminės energijos privalumas yra ir jos universalumas: ji gali tarnauti tiek kariui bazėje, tiek civiliui namuose; šildyti žiemą, o vasarą – vėsinti.
Publikacija parengta vykdant Vilniaus universiteto Jaunųjų žurnalistų draugijos mentorystės programą.
