Naujausi tyrimai rodo, kad Atlanto meridianinė virsmo cirkuliacija (angl. Atlantic Meridional Overturning Circulation, AMOC), dėl kurios mūsų regionas yra tinkamas gyventi, vakarinėje dalyje silpsta. Nors padėtis galingos vandenyno srovės rytinėje pusėje yra geresnė, bendra tendencija kelia didelį susirūpinimą, skelbia „IFLScience“.
Kas yra AMOC?
Žemės klimatą lemia atmosferos ir vandenynų srovės. Viena svarbiausių vandenyno srovių sistemų yra AMOC arba kitaip – Atlanto meridianinė apytakinė cirkuliacija (angl. Atlantic meridional overturning circulation). Tai didelė vandenyno srovių sistema Atlanto vandenyne, kurioje šiltas paviršinis vanduo juda į šiaurę, o šaltas, giliau esantis, – į pietus.
„Golfo srovė yra AMOC dalis. Ši srovė teka į rytus nuo Jungtinių Amerikos Valstijų Europos, Skandinavijos link. Ir tai yra iš esmės paviršiuje tekanti AMOC dalis“, – anksčiau LRT.lt pasakojo AMOC reiškinį tiriantis mokslininkas iš Ispanijos Antonio Turielis. Anot jo, paviršiuje tekanti Golfo srovė išskiria šilumą ir drėgmę. Būtent pastaroji lemia pastovius kritulius Europoje.
„Jei Vidurio Europoje norite turėti kažką panašaus į žemdirbystę, reikia, kad į Europą patektų nemažai drėgmės. Priešingu atveju Europa bus gana sausa, kaip yra kai kuriose kitose vietose toje pačioje geografinėje platumoje“, – sako mokslininkas.
Plačiau apie AMOC ir jos tyrimus skaitykite čia.
Ar AMOC sustos?
Dešimtmečius klimato mokslininkai bando įminti vieną didžiausių savo srities mįslių – ar visuotinis atšilimas gali sustabdyti AMOC. Randama nemažai įrodymų, kad tai jau yra nutikę anksčiau – pavyzdžiui, pasauliui vaduojantis iš paskutinio ledynmečio, o galbūt ir kitais atvejais. Šie AMOC sutrikimai nutraukė šilto vandens srautą į šiaurinę Atlanto dalį, todėl temperatūra dabartinėje Jungtinėje Karalystėje, Airijoje ir Skandinavijoje ženkliai nukrito ir tapo tokia pati kaip tose platumose esančiose Kanados teritorijose.
Konkuruojantys tyrimų modeliai pateikia prieštaringus rezultatus: vieni prognozuoja staigų srovės pertrūkimą, kiti – laipsnišką silpimą, prie kurio bent jau turėtume laiko prisitaikyti, o treti teigia, kad pokyčiai bus nežymūs. Tiesioginiai AMOC stiprumo matavimai taip pat kelia sumaištį, nes rezultatai skiriasi priklausomai nuo to, kur jie buvo gauti.
Vienas iš būdų įvertinti, kas vyksta su AMOC, yra matuoti vandenyno dugno slėgį. Mokslininkai pasirinko tirti vakarinę ribą, nes atrodo, kad būtent čia anksčiau vykusių srauto sutrikimų metu pokyčiai pasireiškė pirmiausia. Jie sujungė 22 metų duomenis, gautus iš keturių jutiklių, pritvirtintų Atlanto vandenyno dugne.
Tyrime atsižvelgiama į tai, kad AMOC apima ne tik su ja susijusią ir mums didžiausią tiesioginį poveikį darančią Golfo srovę, kuria į šiaurę srūva šiltas vanduo, bet ir grįžtamąją šaltesnio vandens srovę. Šalto, palyginti gėlo vandens judėjimas žemyn ir atitinkamas pakilimas subtiliai keičia slėgį dideliame gylyje. Šis mainų procesas ilgalaikėje perspektyvoje yra dar svarbesnis, nes skatina vandens perskirstymą planetoje.
Remdamiesi surinktais duomenimias, mokslininkai daro prielaidą, kad per šį šimtmetį AMOC vakarinė dalis gerokai pasilpo.
Nors tyrimo autoriai mano, kad rytinėje dalyje galėjo pasireikšti tam tikras srovės sustiprėjimas, to nepakaktų, siekiant išvengti bendro AMOC šilumos ir vandens pernašos sumažėjimo per daugiau nei du dešimtmečius.
Tyrimą atlikę mokslininkai nemano, kad jų surinkti duomenys taps galutiniu atsakymu į klausimą, ar AMOC sustos, – kai ant kortos pastatyta šimtų milijonų žmonių gerovė, vargu ar tai įmanoma. Jie siūlo toliau stebėti slėgį 1 000 metrų gylyje ir giliau po vandeniu abiejose AMOC ribose. Vis dėlto šis tyrimas yra dar vienas akmuo ant niūrią ateitį prognozuojančios svarstyklių lėkštės.
Kas įvyktų, jei netektume AMOC?
Anot A. Turielio, jei AMOC iš tiesų sustotų, didžiausią temperatūros pokytį pajustų šiaurinės Europos šalys.
„Jei išjungtume tą šildytuvą, tai reikštų, kad, ypač žiemą, pavyzdžiui, jūsų šalyje temperatūra vidutiniškai nukristų dešimčia ar daugiau laipsnių. Ispanijoje poveikis bus labai nedidelis. Poveikis pradėtų būti pastebimas daugiau mažiau nuo Prancūzijos vidurio ir prastėtų keliaujant link šiaurės“, – sako A. Turielis.
Anot jo, čia kalbama apie vidutinę temperatūrą, o kraštutinumai gali būti daug ekstremalesni ir netgi lemti tai, kad kai kurios teritorijos bus padengtos ledu. „Iš tikrųjų tai reikštų, kad, pavyzdžiui, arktinis ledas padengs didžiąją dalį Didžiosios Britanijos ir Skandinavijos pusiasalio. Jie tikrai būtų po ledu. Ir, pavyzdžiui, jūsų šalyje (Lietuvoje) sąlygos bus panašios į tundrą.“
