Pasiekus paliaubas Rusijos kare Ukrainoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Lietuva būtų pasirengusi prisidėti prie taikdarių siuntimo į Ukrainą. Visgi, šalies vadovas pabrėžia, jog dislokuoti karines pajėgas turėtų sutarti visos vadinamosios „Norinčiųjų koalicijos“ valstybės.
„Kalbame apie galimą karinį europiečių buvimą (Ukrainoje – ELTA) po paliaubų, po taikos derybų. Mano šalis yra pasirengusi suteikti reikalingą paramą, kalbame apie labai konkretų karių skaičių. Tačiau tam turėtų būti bendras visų šalių, dalyvaujančių šioje „Norinčiųjų koalicijoje“, įsipareigojimas suteiki šią paramą“, – interviu „Bloomberg“ teigė G. Nausėda.
„Kol kas esame diskusijų stadijoje, todėl, tikriausiai, būtų per ankstyva viešai įvardinti labai konkrečius skaičius“, – pažymėjo jis.
Kovo pradžioje, Vakaruose vėl prasidėjus diskusijoms apie galimybę siųsti taikdarius į Ukrainą, prezidento patarėjas Marius Česnulevičius tikino, kad pirmiausia yra svarbu žinoti, kokia forma būtų vykdoma tokia misija bei kas jai vadovautų.
Lietuvos vadovo patarėjas tuomet taip pat pažymėjo, kad priimdama sprendimą dėl karių siuntimo į Ukrainą šalis vertins ir savo saugumą bei tiesiogiai kylančias grėsmes.
ELTA primena, kad antradienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas susitarė dėl 30 dienų trukmės su energetikos infrastruktūra susijusių paliaubų Ukrainoje vykstančiame kare, tačiau nepasiekė susitarimo dėl visapusiško ugnies nutraukimo.
Savo ruožtu Ukraina trečiadienį apkaltino Rusiją iš esmės atmetus JAV remiamą pasiūlymą paskelbti paliaubas, pranešdama apie seriją smūgių civilinei infrastruktūrai, suduotų praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Maskva sutiko sustabdyti energetikos tinklų puolimą.
Tą pačią dieną, po pokalbio su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu, D. Trumpas patikino, jog pastangos įtvirtinti paliaubas toliau juda teisingu keliu, nors kol kas ir nebuvo pasiektas susitarimas su Rusijos vadovu.
Nausėda: Lietuva pasiruošusi priimti daugiau JAV karių
Lietuva yra pasiruošusi priimti daugiau Jungtinių Valstijų karių, tačiau tai priklauso nuo politinio amerikiečių sprendimo, teigia prezidentas Gitanas Nausėda.
„Mes esame pasiruošę priimti dar daugiau amerikiečių karių, turime tam reikalingą infrastruktūrą, esame pasirengę jiems suteikti visą reikalingą paramą. Tai yra politinio apsisprendimo klausimas, ir aš labai tikiuosi, kad šis sprendimas bus priimtas“, – interviu naujienų agentūrai „Bloomberg“ penktadienį sakė šalies vadovas.
Jis pažymėjo šiuo metu Lietuvą turint „labai pozityvių ženklų“, kad JAV susitelkimas į NATO rytinį flangą išliks stiprus.
„Tai labai svarbu, nes, mano požiūriu, tai geriausias atgrasymo faktorius. Jeigu Jungtinės Valstijos išlaikys buvimą rytiniame flange, tai atgrasys Rusiją nuo kai kurių agresyvių veiksmų ateityje“, – kalbėjo prezidentas.
JAV sausumos pajėgų kariai Baltijos šalyse ir Rytų Europoje rotuojami nuo 2014 metų pavasario, kaip dalis operacijos „Atlanto ryžtas“ rytinėje NATO dalyje. Nuo 2019 metų Lietuvoje rotuojami JAV sunkieji batalionai.
Klausiamas, ar Lietuva būtų nusiteikusi priimti prancūzų branduolinius ginklus, G. Nausėda nurodė, kad apie bet kokio branduolinio ginklo dislokavimą šalies teritorijoje kol kas nediskutuojama.
„Bet mes norime ir būsime pasirengę aptarti galimybę panaudoti šį branduolinį skydą arba bent jau branduolinio skydo idėją rytiniam flangui, įskaitant mano šalį“, – sakė G. Nausėda.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) kovo pirmoje pusėje pareiškė, kad Paryžius svarsto galimybę išplėsti šalies branduolinio atgrasymo priemones Europos partneriams.
Pasak G. Nausėdos, ši E. Macrono idėja yra „labai įdomi“, bet Lietuvai reikia atsakymų ir algoritmų, kaip atrodytų toks branduolinis „skėtis“.
„Ir, berods, prezidentas Macronas išreiškė poziciją, kad tikriausiai tam reikia siųsti ekspertus ir diskutuoti ekspertiniu lygiu“, – pridūrė Lietuvos vadovas.
Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė praėjusią savaitę teigė, kad Prancūzijos prezidento politinės idėjos nėra konkretizuotos, sąjungininkai nepateikę jokių pasiūlymų.
Be to, Lietuvos politikai ne kartą sakė siekiantys nuolatinio amerikiečių buvimo šalyje. Ankstesnis Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys yra tvirtinęs, kad JAV pajėgų buvimas rotaciniu pagrindu iš esmės yra tas pats, kas nuolatinis buvimas.
Kaip rašė BNS, šiuo metu Pabradėje, Švenčionių rajone, tarnybą atlieka sausio pabaigoje atvykęs 11-asis JAV rotacinis batalionas. Jis Lietuvoje praleis devynis mėnesius ir treniruosis su Lietuvos kariais ir kitais sąjungininkais.
