Vienoje sostinės mokyklų – smurto proveržis. Galimai smurtavo suaugęs mokyklos atstovas. Policija pradėjo tyrimą. Vilniaus savivaldybė apie šią situaciją taip pat yra informuota, teigia, jog bendradarbiaus su kitomis institucijomis visoms aplinkybėms išsiaiškinti. Tolesni savivaldybės veiksmai priklausys nuo teisėsaugos pradėto tyrimo eigos.
Pranešimą apie galimą smurtą Vilniaus apskrities policija gavo trečiadienį. Jame – žinia, kad sausio 14 d. laikotarpiu nuo 12 val. 10 min. iki 12 val. 55 min. Vilniuje vyras smurtavo prieš dvylikametį, tuo sukeldamas jam fizinį skausmą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnį dėl fizinio skausmo sukėlimo ar nežymaus sveikatos sutrikdymo.
LRT.lt šaltinių duomenimis, tai viena sostinės mokyklų ir smurtavo galimai direktorius.
„Minimoje situacijoje labiausiai neramina tai, kad netinkamą elgesį vaikas galimai patyrė iš mokyklos atstovo. Toks suaugusiojo poelgis gali palikti gilią emocinę traumą vaikui ir griauna jo pasitikėjimą žmogumi, kuris jam turėtų būti aukštos moralės pavyzdžiu“, – komentavo Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjas Gedas Batulevičius.
Apie šį įvykį vaiko teisių gynėjams pranešė vaiko tėvai. Tarnyba sulaukė ir informacijos iš policijos. Šiuo metu vaiko teisių gynėjai aiškinasi įvykio aplinkybes ir vertina vaiko situaciją.
„Spręsime, kokia pagalba gali būti reikalinga galimai nukentėjusiam vaikui, šeimai. Priminsime, kad prireikus pagalbos, vaikui ir šeimai ją teikia socialiniai partneriai. Tačiau vaiko teisių gynėjai lieka įsitraukę į procesą, o esant poreikiui, gali inicijuoti papildomas paslaugas“, – sako G. Batulevičius.
Pasak jo, atvejų, kai prieš vaikus smurtauja mokyklos atstovai, Vaiko teisių apsaugos tarnyba sulaukia retai.
„Kalbant apie vaiko saugumą ugdymo įstaigoje, svarbu pasakyti, kad saugią aplinką ir sklandų ugdymo procesą vaikui visų pirma užtikrina visa mokyklos bendruomenė. Kiekvienos ugdymo įstaigos uždavinys – apsaugoti vaikus nuo smurto, stabdyti netinkamą elgesį prieš juos.
Pranešimų apie netinkamą ugdymo įstaigų personalo elgesį su vaiku gauname retai, o kiekviena situacija labai individuali. Visgi didžiausia atsakomybė dėl nesuvaldyto konflikto dažniausiai tenka suaugusiam žmogui.
Bendraujant su paaugliais iššūkių tikrai gali pasitaikyti, ir tai visai normalu. Atminkime, kad ypač paauglystė yra sudėtingas vaiko raidos etapas, kurį dažnai lydi maištavimas, savęs pažinimo paieškos, emocijų audros. Gali būti, kad vaikas pasielgs neatsakingai, tačiau suaugusio žmogaus atsakomybė yra suprasti, kodėl ir kokiais atvejais įsiplieskia vaiko emocijos, kas jas iššaukia. Bet kokioje krizinėje situacijoje suaugęs žmogus pirmiausia turėtų nurimti pats, pasitelkti savitvardą, tik tada apgalvotai ir konstruktyviai galės pasirūpinti vaiku ir suvaldyti iššūkius“, – aiškino G. Batulevičius.
Anot jo, su vaikais dirbančiam personalui svarbu nuolat gilinti savo emocinį raštingumą, rasti tinkamus emocijų valdymo įrankius.
„Taip pat svarbu atminti, kad jeigu vaikas pasielgė neapgalvotai ar neatsakingai, buvo nepagarbus su vyresniu žmogumi, o gal smurtavo prieš silpnesnį, toks vaiko elgesys dažniausiai yra jo pagalbos šauksmas. Tokiu būdu vaikas paprastai rodo, kad jis pats susiduria su emociniais iššūkiais. Mokykla turi puikių pagalbos vaikui įrankių. Jei vaikas patiria elgesio iššūkių, jam reikalingos paslaugos, kurių mokykla negali suteikti, gali būti organizuojama savivaldybės vaiko gerovės komisija ir joje sudaromas kitų paslaugų planas“, – komentuoja vaiko teisių specialistas.
Jis pabrėžė, kad tėvai, išleisdami vaiką į darželį ar mokyklą, tikisi, kad ten bus pasirūpinta vaiko ugdymu ir saugumu bei tinkamu emociniu klimatu.
„Tad kviestume mokyklų bendruomenes būti dėmesingas ir rūpintis, kad vaikams ugdymo įstaigoje būtų saugu, jauku ir gera. Drauge tėvams ar vaiko globėjams reikėtų išlikti dėmesingiems ir pastebėti, ar palydėtas į darželį ar į mokyklą išleistas vaikas pasilieka ten noriai, nepakito jo nuotaika arba elgesys grįžus į namus.
Mažas vaikas gali parodyti apie už namų sienų patirtą skriaudą dažniau nei įprastai glausdamasis prie tėvų, tarsi prašydamas apsaugoti. Vyresni vaikai apie netinkamą elgesį jau gali pasisakyti. Todėl derėtų nuo mažens vaiką mokyti pasitikėjimo, atvirumo. Tai padarysime būdami vaikui dėmesingi, atidūs ir parodydami, kad viskas, apie ką jis kalba, yra svarbu. Kalbėkitės apie kūno ribas, ugdykite vaiko savęs vertinimą“, – sako G. Batulevičius.
Vaiko teisių gynėjai primena, jog visuomenei taip pat yra pasiekiama nemokama informatyvi medžiaga apie vaiko poreikius, smurto atpažinimą ir reagavimo būdus. Šiuos mokymus galima rasti čia.
Kilus klausimams, galima pasikonsultuoti su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
