„Eurobarometro“ apklausos duomenimis, trečdalis lietuvių tam tikromis aplinkybėmis pateisina trenkimą partnerei ar žmonai. Tai itin blogas rezultatas, palyginti su kitomis ES šalimis. Politikai tokiais apklausos rezultatais abejoja ir sako, kad apklausoje dalyvavę žmonės galėjo būti suklaidinti. Ekspertai tikina, kad smurto prieš moteris problema vis tiek išlieka labai rimta.
Apklausos rezultatai skirtingi
Kol Lietuvoje trečdalis apklaustųjų sako, kad trenkti savo partnerei tam tikromis aplinkybėmis yra priimtina, apklausa rodo, kad Europos Sąjungoje (ES) vidutiniškai 90 proc. respondentų tokių veiksmų nepateisina jokiais atvejais. Nors apklausos rezultatų skirtumas didžiulis, Lygių galimybių integravimo grupės vadovė Vilma Gabrieliūtė sako, kad apklausoje respondentų atsakymams įtakos galėjo padaryti ir klausimo vertimas.
„Vertime buvo panaudotas žodis „pliaukštelėjimas“. Jis lietuvių kalboje turi tokią žaismingą potekstę. Kaip tik pasižiūrėjau, kaip į šį klausimą atsakė Latvijos ir Vengrijos respondentai, kur taip pat yra didelis smurto lyties pagrindu mastas. Ir čia jau 90 proc. respondentų sakė, kad tai nėra priimtina“, – teigia V. Gabrieliūtė.
Pašnekovė sako, kad Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba jau kreipėsi į „Eurobarometrą“ ir laukia patikslinimo apie tai, kaip buvo vykdomas šio klausimo vertimas. Į tai atsižvelgusi, Tarnyba toliau imsis interpretuoti šiuos duomenis.
Reikia paminėti, kad, net jei kitam žmogui žaismingai pliaukšteli, tam irgi reikia gauti sutikimą, priduria V. Gabrieliūtė.
Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Laurynas Šedvydis sako skaitęs ir apklausos aprašymą, ir „Eurobarometro“ komentarą.
„Šiuo atveju Lietuvos rezultatai labai išsiskyrė, – sako L. Šedvydis. – Kita vertus, mes turėtume suprasti, kad mes ginčijamės dėl detalių. Akivaizdžiai pas mus yra per didelė tolerancija smurtui artimoje aplinkoje ir su tuo reikia kovoti, reikia šviesti visuomenę, kad tai nėra priimtina. O patys rezultatai yra tokie, kokie yra, nes sociologija taip veikia. Jei klausimą nekorektiškai suformuluosi, gausi bet kokius atsakymus.“
Pranešimų skaičius nesikeičia
Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro viršininko pavaduotojas Mindaugas Akelaitis teigia, kad pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje skaičius jau daug metų yra stabilus, o kasmet gaunama daugiau nei 50 tūkst. pranešimų.
„Po pernai liepą įvykusių pokyčių, buvo apie 75 tūkst. pranešimų ir apie 29 tūkst. kartų buvo išduotas apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis. Jis yra nukreiptas į prevenciją ir potencialių aukų apsaugą“, – sako M. Akelaitis.
Nors skaičiai nemažėja, tačiau jokie visuomenės pokyčiai greitai ir nevyksta.
„Reikia pripažinti elementarų faktą, kad visuomenė nesikeičia kažkokiu mygtuko paspaudimu arba išjungimu. Prieš kurį laiką Lietuvoje buvo labai aktyvi diskusija apie tai, ar galima vaikui taikyti fizines bausmes. Tai irgi keitėsi ne per vieną dieną ir ne per metus“, – teigia pašnekovas.
M. Akelaitis sako, kad 2012 m. tokių pranešimų būdavo gaunama apie 10–12 tūkst. per metus. Tai, kad šiuo metu gaunama apie 50 tūkst. pranešimų, rodo, kad šį reiškinį pradedame suvokti kaip problemą ir tai nėra klausimas, kurį žmonės sprendžia už uždarų durų.
Pasak M. Akelaičio, 80 proc. aukų yra moterys ir apie 20 proc. vyrų.
„Jeigu žiūrime, kas tą pavojų kelia, tai vis dėlto yra 85 proc. vyrų ir tik 15 proc. moterų. Nekorektiška galbūt sakyti, bet agresyvesnė pusė yra vyrai“, – teigia pašnekovas.
Smurtą lemia stereotipai
Smurto mastas prieš moteris Europos kontekste yra didelis, o neseniai pasirodęs ES pagrindinių teisių agentūros (FRA) tyrimas parodė, kad kas ketvirta moteris Lietuvoje patiria fizinį ar seksualinį smurtą, teigia V. Gabrieliūtė, o, atsižvelgiant į egzistuojančią stigmą, galima manyti, kad dalis moterų apie smurtą nepraneša.
Liepą įstatymu buvo įtvirtinta nauja prevencinė apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje priemonė – apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderis.
M. Akelaitis sako, kad smurto orderis, pareigūno sprendimu įpareigojantis asmenį 15 dienų išsikelti iš namų, yra prevencinė priemonė, pasitelkiama tuomet, kai policija nemato priežasčių pradėti ikiteisminį tyrimą.
„Ordinas išduodamas kaip prevencinė priemonė, kad smurtas nevyktų ateityje. Viešose diskusijose žmonės tai dažnai sumaišo. Tie žmonės, kuriems yra skirtas įpareigojimas išsikelti, nėra smurtautojai, o pavojų keliantys asmenys. Labai svarbu nepaklysti“, – sako pašnekovas.
Pasak L. Šedvydžio, smurtas artimoje aplinkoje yra multidimensinė problema, tampriai susijusi ir su gyvenimo sąlygomis bei skurdu. O smurto orderis, kaip ir kiekviena teisinė naujovė, turės būti peržiūrėtas ir galbūt tobulinamas.
„Nepaisant to, kaip paradoksaliai skambėtų, orderių kiekis rodo, kad mes turime potencialiai didelę problemą. Iš kitos pusės, tai rodo, kad tą problemą bandome spręsti. Tačiau įsišaknijusias kultūrines nuostatas pakeisti galime ne per pusantrų metų. Saugant aukas, sudarant galimybę smurtautojams reabilituotis, keisti savo gyvenamą aplinką ir elgesį, žingsnis po žingsnio pokyčius galime atlikti, kurie šią problemą sėkmingai sumažintų“, – teigia pašnekovas.
Pasak V. Gabrieliūtės, smurtą lemia lyčių stereotipai, formuojantys galios disbalansą.
„Kuo ilgiau mes siesime vyriškumą su agresija, o moteriškumą su nuolankumu ar patarnavimu, prisitaikymu, kuo mes ilgiau normalizuosime, kad tai yra įprasta santykių forma, tuo ilgiau mes turėsime tokius baisius smurto lyties pagrindu skaičius“, – sako pašnekovė.
Pasak jos, pokyčiai vyksta lėtai, nes mes tas nuostatas vis reprodukuojame.
„Jei pažiūrėsime, kaip yra vaizduojamos moterys, kiek daug yra moterų nuvertinimo, seksualizavimo, sudaiktinimo tiek žiūrint į reklamas, tiek į socialinių tinklų turinį, tiek į televizijos laidas. Labai sunku keisti normas. [...] Vietoj to, kad mes mokytume berniukus emocinio raštingumo, kad jie galėtų kurti sveikus santykius, atliepti kitų poreikius, mes berniukams vis dar dažnai sakome neverkti ir pan. Dalis vaikų auga nežinodami, kaip užjausti, kaip megzti lygiavertį santykį be kontrolės“, – aiškina V. Gabrieliūtė.
Viso pokalbio klausykite LRT RADIJO laidos „Ryto garsai“ įraše.
Parengė Aistė Malonytė
