Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo komisijos surinkta medžiaga turi būti sunaikinta, nusprendė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK).
Jis penktadienį pritarė Seimo Teisės departamento siūlymui spręsti dėl medžiagos sunaikinimo ir neprašyti išslaptinti komisijos medžiagos.
Tokiai pozicijai komitetas pritarė vienbalsiai.
Seimo teisininkų išvadoje teigiama, kad išslaptinti komisijos atlikto parlamentinio tyrimo medžiagoje esančią įslaptintą informaciją nėra jokio akivaizdaus pagrindo.
Taip pat Konstituciniam Teismui (KT) paneigus Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir veiklos teisėtumą, turėtų būti sprendžiama dėl šios medžiagos sunaikinimo. Anot teisininkų, medžiaga neturėtų būti perduodama nuolatiniam archyviniam saugojimui.
BNS skelbė, kad Seimas gegužės pradžioje, svarstydamas nutarimo projektus, kuriais norima panaikinti pranešėjo komisijos sudarymą Seime ir jos priimtas išvadas, pritarė siūlymui, jog komisijos surinkta medžiaga turi būti saugoma neribotą laiką. Dėl to klausimas grįžo į NSGK.
Praėjusios kadencijos valdantieji tyrė buvusio VSD pareigūno Tomo Gailiaus informaciją apie galimą neteisėtą duomenų rinkimą ir jų pateikimą tretiesiems asmenims, galimą baltarusiškų trąšų verslo įtaką prezidentui Gitanui Nausėdai.
Šios komisijos veikloje tuometiniai opozicijos atstovai, dabar esantys valdžioje, dalyvauti atsisakė, jie ir kreipėsi į KT. Šis nusprendė, kad 2023 metų spalį Seimas, formuluodamas tyrėjams užduotis, o vėliau patvirtindamas jų išvadas, pažeidė konstitucinio atsakingo valdymo ir teisinės valstybės principus.
Po penkis mėnesius trukusio tyrimo 2024 metų kovą Seimo komisija konstatavo, kad prezidentas G. Nausėda yra pažeidžiamas ir galėjo sulaužyti priesaiką neatsakydamas į komisijos klausimus.
Komisija teigė gavusi duomenų, kad kelios dešimtys asmenų iš tuometinio kandidato G. Nausėdos aplinkos buvo susiję su baltarusiškų trąšų verslu, Rusijos ir Baltarusijos žvalgybų tarnybomis, palaikė ryšius su Rusijos ir Baltarusijos diplomatais ir pan. Anot tyrėjų, tai daro prezidentą pažeidžiamą.
Komisija taip pat skelbė surinkusi duomenų, kad „kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“.
Tyrėjų teigimu, apie G. Nausėdos aplinkos ir riziką keliančių asmenų ryšius buvo žinoma tuomečiam VSD direktoriui Dariui Jauniškiui, „tačiau šią informaciją jis nuo komisijos ir sprendimų priėmėjų nuslėpė“.
Išvadose taip pat konstatuota, kad 2019 metais D. Jauniškis talkino G. Nausėdai rinkdamas žvalgybinę informaciją apie jo komandą ir rėmėjus, o šių asmenų sąrašą žvalgyba gavo iš paties G. Nausėdos arba jis buvo perduotas jo pavedimu.
Be to, dokumente nurodyta, kad Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) vadovas Linas Pernavas piktnaudžiavo pareigomis neteikdamas duomenų Seimo komisijai apie vykdytą kriminalinės žvalgybos tyrimą, o D. Jauniškis teikė klaidinančią informaciją Seimo komisijai.
Generalinės prokuratūros, VSD ir STT vadovai kaltino Seimo komisiją šališkumu, įgaliojimų viršijimu, spaudimo darymu.
Anot jų, Seimo komisija, darydama išvadas, neatsižvelgė į dalį pateiktų dokumentų, liudijimų, ignoravo faktus, reikalavo pateikti kriminalinės žvalgybos medžiagą, nors tai daryti tarnyboms draudžia įstatymas.
Dėl to tarnybų vadovai Seimo tyrimo komisiją apskundė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai. Ši konstatavo, kad atliekant parlamentinį tyrimą pažeistas Seimo statutas, Politikų veiklos etikos kodeksas.
Pats G. Nausėda visuomet kategoriškai neigė prašęs VSD tikrinti jo aplinką.
