Įsibėgėja prekyba eglėmis ir atsiranda vis daugiau alternatyvų, kaip papuošti namus artėjant Kalėdoms. Devintus metus Klaipėdos universiteto botanikos sodas siūlo egles išsinuomoti, bet prašo jas laikyti balkonuose ar terasose. Namus taip pat siūloma puošti kompozicijomis arba eglių šakomis – jų šiemet vėl tradiciškai parūpins miškininkai.
Klaipėdietė Viktorija renkasi eglę: sako, už lango sniego nėra, tad eglės kvapo namie norisi kuo anksčiau.
„Norėjom gyvos, galbūt dėl tos dvasios. Kaip ir gaila, kad ją po to reikės išmesti, bet yra tie specialūs konteineriai, jeigu ten padedam, tai matyt, jos tinkamai bus ir panaudotos po to“, – sako moteris.
Eglių prekybos vietų vis daugėja: pardavėjai tikina, kad ir pirkėjų kasdien sulaukia vis daugiau, už kirstą eglę teks mokėti nuo keliolikos iki keliasdešimties eurų. Nenorintiems kirstos, siūloma egles nuomotis. Klaipėdos universiteto botanikos sode eglės ieško ir klaipėdietis Voldemaras.
„Pagailo tos eglytės ir tiek. Viskas taip paprasta, šalia gyvenam, juo labiau“, – kalba jis.
Vyras eglę sako laikysiantis terasoje: būtent ten išnuomotas egles ir siūlo laikyti botanikai.
„Šiemet didesnę dalį siūlome eglučių, kurias lauke reikėtų pastatyti, lauke puošti, apie 150 tokių eglučių, mažesnę dalį siūlome, kurios galėtų keliauti į namus“, – mini Klaipėdos universiteto botanikos sodo koordinatorė prof. dr. Asta Klimienė.
Botanikos sodas egles nuomoti pradėjo prieš 8 metus, kai pastebėjo, kad po švenčių kirstos eglės mėtydavosi prie konteinerių. Paklausa vis augo. Išsinuomoti eglę galima vidutiniškai už 30 eurų, atvežus ją atgal, pusę sumos klientai atgauna. Vis dėlto pastebima, kad grąžinamos pumpurus skleidžiančios eglės, nualintos šiltuose namuose ir negavusios užtektinai vandens.
„Čia, kur yra išdžiūvus šakelė, čia nebėra miegančių pumpurų, čia nebeišsprogs niekados jau spygliukai, taip prarandama yra spygliuočių forma, laja prarandama“, – paaiškina botaninių kolekcijų kuratorė Jurgita Ignotienė.
Botanikai siūlo namus puošti kompozicijomis, taip pat pamerkti įvairių žalių augalų.
„Vienas iš variantų yra šluotinis sausakrūmis, aš jį parsivežiau iš Darbėnų girininkijos, tai yra invazinis augalas, kuris augo jaunam miškely tarp eglučių“, – pasakoja miško auginimo specialistė Gražina Banienė.
Miškininkai, kaip ir kasmet, prieš Kalėdas išdalys tūkstančius šakų.
„Eglučių nelegalus kirtimas yra labai stipriai sumažėjęs, vienas kitas dar atsiranda kelmukas, viena kita eglutė nukirsta, bet jeigu taip žiūrėtumėm, tai yra daugiau ne tendencija, o atsitiktinumas“, – nurodo Šernų girininkijos girininkas Arūnas Samoška.
Pasak specialistų, keičiantis klimatui, eglėms mūsų teritorijoje augti vis sunkiau: jas alina sausra, neįprastai šilta temperatūra, daugiau ir kenkėjų.
