Prezidentūros teiginiai apie tai, kad Užsienio reikalų ministerija pasiūlė sutartis su Rusija ir Baltarusija denonsavimui teikti rudens sesijos metu, netiesa, sakė ministras Gabrielius Landsbergis.
Tam, kad investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys su Rusija ir Baltarusija būtų denonsuotos, gegužę pritarė Vyriausybė, bet prezidentūra nuo to laiko jų dar nepateikė Seimui.
Anksčiau LRT.lt Seimo vicepirmininkas, buvęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sakė, kad prezidento delsimas atrodo įtartinas ir kelia daug klausimų.
Politikas netiesiogiai priminė, kad Seimas buvo sukūręs vadinamąją Pranešėjo komisiją, kurios išvadose konstatuota, jog su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys sukinėjosi aplink prezidentą Gitaną Nausėdą, bandė išvengti sankcijų ar jas sušvelninti, siekė tapti prezidento patarėjais.
Taip pat skaitykite
Nebuvo kitos išeities?
Kaip teigė užsienio reikalų ministras G. Landsbergis, netiesa, kad ministerija siūlė teikti sutartis denonsavimui būtent rudens sesijoje.
„Tai klaidinga informacija, nes Užsienio reikalų ministerija visada identifikavo, kad sutartys turi būti nutrauktos nedelsiant, ypač tos, kurios turi didelę reikšmę, prisideda prie agresoriaus interesų. (...)
Rudens sesija buvo pasirinkta tik dėl to, kad nebuvo denonsuota prezidentūroje, nebebuvo kitos išeities“, – antradienį Seime komentavo ministras.
Pasak jo, Vyriausybė šias sutartis prezidentui pateikė dar gegužės mėnesį, todėl prezidentas turėjo pakankamai laiko sutartis pateikti Seimui. Vėliau, tęsė G. Landsbergis, vyko dar du neeiliniai Seimo posėdžiai.
„Buvo galima denonsuoti per juos, tą klausimą buvo galima pabaigti. Jei prezidentas nepasirašys dabar, kelsis į kitą sesiją. (...) Laukiame labai greitai“, – sakė ministras.
Visgi jis nesiryžo svarstyti, ar prezidento delsimą galima sieti su vadinamąja pranešėjo istorija: „Nesiimsiu svarstyti, tai Seimo kolegos gali padaryti geriau.“
Seimo pirmininkė gavo patvirtinimą, kad sutartys Seimą pasieks artimiausiu metu
Antradienio rytą Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigė gavusi patvirtinimą, kad artimiausiu metu prezidentas G. Nausėda pateiks Seimui denonsuoti investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis su Rusija ir Baltarusija.
Gavau patvirtinimą, kad artimiausiu metu jie [projektai] pasieks Seimą“, – antradienį Seime žurnalistams sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji nesiryžo svarstyti, ar prezidentas delsia pateikti šias sutartis denonsavimui: „Reikėtų prezidentūrai užduoti šį klausimą“.
„Matysime, ar bus pateikta artimiausiu metu, kaip buvau patikinta, kad bus“, – pridūrė Seimo pirmininkė.
Saugumo klausimai ir lydėję sunkumai
Kalbėdama apie šios Seimo sesijos darbus, V. Čmilytė-Nielsen sakė, kad reikės koncentruotis į saugumo klausimus.
„Jau ne kartą buvo minėta, ir iš šios tribūnos taip pat, kad 2020–2024 metų Seimo kadencija buvo viena sudėtingiausių per visą nepriklausomos Lietuvos laikotarpį. Pagal iššūkių ir įtampų gausą ją galima palyginti nebent su pirmąja Aukščiausia Taryba-Atkuriamuoju Seimu, nebaigusiu savo kadencijos“, – pradėdama paskutinę šios kadencijos Seimo sesiją sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Ji priminė, kad pirmalaikių Seimo rinkimų idėja buvo šmėkštelėjusi ir šios kadencijos metu, „tačiau šįkart mums užteko racionalumo ir politinės brandos, kad išvairuotume valstybės laivą be radikalių, neapibrėžtas pasekmes turinčių sprendimų“.
„Apskritai, darbas ekstremaliomis aplinkybėmis ieškant optimalių sprendimų buvo šio laikotarpio ženklas. Manau, pandemijos ir karantino, Baltarusijos režimo inspiruotos migrantų krizės, energetikos kainų šuolio, karo prieš Ukrainą sąlygomis sugebėjome laikytis pakankamai subalansuotos, labiau dialogu, o ne priešprieša grįstos politikos“, – tvirtino Seimo vadovė.
Kita vertus, ji atkreipė dėmesį, kad ir regione, ir pasaulyje vis labiau patrauklios tampa idėjos, „siūlančios pernelyg paprastus atsakymus į sudėtingus klausimus, nerealistiškai greitus rezultatus“.
V. Čmilytė-Nielsen teigė, kad pastaruoju metu didžiausią dėmesį tenka skirti saugumo klausimams – socialiniam, ekonominiam ir nacionaliniam saugumui.
„Šį rudenį taip pat verta koncentruotis į su tuo susijusius sprendimus. Tam, be abejonės, reikia konstruktyvaus bendradarbiavimo – ir tarp politinių jėgų, ir tarp visų valdžios šakų“, – pabrėžė Seimo pirmininkė.
„Konstruktyvumo mums reikės ir baigiant svarstyti jau pradėtus projektus ir ruošiantis svarbiausio rudens projekto – 2025 metų biudžeto priėmimui. Tam reikia atsakingo, valstybinio požiūrio, kurio pernelyg neišbalansuotų rinkimų finišo tiesioji“, – sakė ji.
Tarp rudens sesijos darbų parlamento vadovė taip pat minėjo, kad reikės ratifikuoti Lietuvos ir Vokietijos vyriausybių susitarimą dėl gynybos, priimti Šaulių sąjungą stiprinančias pataisas, Tautinių mažumų įstatymą, nelegalių lošimų prieinamumą mažinančius projektus, labiau subalansuoti sankcijų ir bausmių sistemą, tobulinti asmeninės pagalbos teikimo tvarką.
Seimo rinkimai vyks spalio 13 dieną. Pagal Konstituciją, Seimo rudens sesija prasideda rugsėjo 10 dieną ir baigiasi gruodžio 23 dieną. Kadangi spalį bus išrinktas naujas parlamentas, šią sesiją baigs jau naujasis Seimas.
