Apklausa: dalis pasitraukusiųjų iš II pakopos pinigus išleis baldams, buitinei technikai

Iš antrosios pensijų pakopos atsiimtas ar planuojamas atsiimti lėšas žmonės dažniausiai leidžia arba ketina išleisti baldams, buitinei technikai, taip pat finansiniams įsipareigojimams padengti, rodo bendrovės „Baltijos tyrimai“ apklausa. Balandžio pabaigoje buvo apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų, iš kurių 427 nurodė kaupę pensiją antrojoje pakopoje. Iš pastarųjų investuoti pinigus ketina 13 proc. respondentų, o lėšas į trečiąją pakopą pervestų 3 proc. 

Reprezentatyvią Lietuvos gyventojų apklausą LRT užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“.

Apklausa vyko 2026 metų balandžio 23 d. – gegužės 7 d. Apklausta 1 000 Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių), tyrimas vyko 111 atrankos taškų.

Apklausos rezultatai atspindi suaugusių Lietuvos gyventojų (18 metų ir vyresnių) nuomonę pagal lytį, amžių ir gyvenvietės tipą. Rezultatų paklaida neviršija 3,1 procentinio punkto, kai pasitikėjimo intervalas yra 95 proc.

31 proc. apklaustųjų lėšų neatsiėmė

Apklausos metu gyventojų buvo klausiama, ar jie atsiėmė antrojoje pensijų pakopoje sukauptas lėšas ir, jei taip, kaip planuoja jas panaudoti.

Siekiant išsiaiškinti, kaip gyventojai ketina išleisti pinigus, pirmiausia jų buvo klausiama, ar jie apskritai dalyvauja pensijų kaupimo procese. Iš 1 000 apklaustų žmonių pensijai kaupė 427 respondentai.

„Žmonės buvo atrinkti atsitiktiniu būdu, pagal atsitiktinę atranką, 1 000 Lietuvos gyventojų. 1 000 gyventojų reprezentatyvumas yra išlaikomas“, – dėstė „Baltijos tyrimų“ vadovas Romas Mačiūnas.

43 proc. apklaustųjų nurodė, kad iki šių metų pradžios kaupė lėšas antrojoje pensijų pakopoje, dar prieš pradedant jos reformą. Tuo metu daugiau nei pusė respondentų (55 proc.) teigė antrojoje pensijų pakopoje apskritai nekaupiantys, o 2 proc. į šį klausimą neatsakė.

Lėšas antrojoje pensijų pakopoje iki šių metų pradžios dažniau nurodė kaupę 30–49 metų (64 proc.) ir 50–64 metų (55 proc.) apklaustieji, miestuose gyvenantys respondentai (45 proc.), aukštąjį išsilavinimą turintys asmenys (63 proc.) bei tie, kurių šeimos mėnesio pajamos viršija 2 500 eurų (61 proc.).

Antrojoje pensijų pakopoje taip pat dažniau nurodė kaupę darbininkai ir ūkininkai (51 proc.), vadovai (63 proc.), specialistai ir tarnautojai (68 proc.), taip pat respondentai, dirbantieji valstybiniame sektoriuje (69 proc.).

Respondentų, kurie iki šių metų pradžios kaupė lėšas antrojoje pensijų pakopoje, buvo klausiama, ar jie jau atsiėmė visas arba dalį sukauptų lėšų. Taip pat teirautasi, ar jie planuoja tai padaryti ateityje – iki 2027 metų pabaigos, ar ketina toliau kaupti ir lėšų neatsiimti.

Balandžio pabaigoje–gegužės pradžioje (praėjus 3 mėnesiams po priimtų antrosios pensijų pakopos pakeitimų) 47 proc. iš tų apklaustųjų, kurie pensiją antrojoje pakopoje kaupė, atsakė jau atsiėmę visas arba dalį sukauptų lėšų. Kiek daugiau nei penktadalis (22 proc.) sukauptų pinigų nurodė dar neatsiėmę, tačiau pabrėžė planuojantys tai padaryti ateityje (iki 2027 metų pabaigos). Ketvirtadalis (25 proc.) respondentų atsakė neketinantys stabdyti kaupimo ir neplanuojantys atsiimti savo pinigų. 6 proc. kaupusiųjų tvirtino dar neapsisprendę, kaip elgsis.

Tiesa, remiantis susistemintais duomenimis, šių metų pirmą ketvirtį galimybe nutraukti pensijų kaupimą pasinaudojo apie 37 proc. dalyvių.

„Kalba apie 37 proc. buvo balandžio pradžioje, kai buvo daromos suvestinės. Mūsų apklausa vyko balandžio pabaigoje ir gegužės pradžioje. <...> Kitas dalykas – klausimo formuluotė buvo, ar atsiėmėte visus, ar dalį pinigų. Tie, kurie atsiėmė tik dalį, reiškia, kad visiškai kaupimo nesustabdė, bet galėjo atsiimti dalį pinigų – 25 proc. Jų buvo tikrai daugiau nei 37 proc. 37 proc. buvo tik tie, kurie visai sustabdė“, – aiškino R. Mačiūnas.

Visas arba dalį lėšų dažniau nurodė atsiėmę kaimo apklausos dalyviai, respondentai, įgiję vidurinį ar profesinį išsilavinimą, taip pat tie, kurių šeimos mėnesio pajamos siekia iki 1 500 eurų arba 1 501–2 500 eurų. Dažniau pinigus taip pat atsiėmė darbininkai ir ūkininkai, pensininkai bei dirbantieji valstybiniame sektoriuje. Atsiėmusių lėšas respondentų šeimos mėnesio pajamų vidurkis siekė 2 415 eurų, o pajamų vienam šeimos nariui vidurkis buvo 940 eurų.

Kad dar neatsiėmė sukauptų lėšų, tačiau planuoja tai padaryti iki 2027 metų pabaigos, dažniau nurodė didmiesčių gyventojai, taip pat bedarbiai, namų šeimininkės ir vadovai. Šios grupės šeimos mėnesio pajamų vidurkis siekia 2 565 eurus, o pajamų vienam šeimos nariui vidurkis yra 1 020 eurų.

Neatsiėmę sukauptų lėšų ir neketinantys stabdyti kaupimo arba kol kas neapsisprendę dažniau nurodė jaunesni nei 50 metų amžiaus asmenys, miestų gyventojai, aukštąjį išsilavinimą turintys respondentai. Taip pat tie, kurių šeimos mėnesio pajamos siekia 1 501–2 500 eurų arba viršija 2 500 eurų. Dažniau tai buvo apklausti vadovai, specialistai ir tarnautojai, dirbantys privačiame sektoriuje respondentai. Šios grupės šeimos mėnesio pajamų vidurkis siekia 2 750 eurų, o pajamų vienam šeimos nariui vidurkis – 1 125 eurus.

„Baltijos tyrimų“ duomenimis, jei bent pusė ketinančių stabdyti kaupimą antrojoje pensijų pakopoje ir atsiimti sukauptas lėšas tai padarytų (minimali prognozė), tuomet iki kitų metų pabaigos kaupimą sustabdžiusių ir lėšas atsiėmusių asmenų galėtų būti apie šešis iš dešimties (58 proc.) visų dalyvavusiųjų antrosios pakopos kaupime.

Atlikto tyrimo duomenimis, jei kaupimą stabdytų ir sukauptas lėšas atsiimtų visi, kurie šiuo metu tai ketina padaryti (maksimali prognozė), tuomet iki kitų metų pabaigos iš antrosios pensijų pakopos sistemos galėtų pasitraukti septyni iš dešimties (69 proc.) iki šių metų pradžios joje dalyvavusių asmenų.

Perka baldus, buitinę techniką

Respondentų, kurie pasitraukė iš antrosios pensijų pakopos ir atsiėmė savo sukauptus pinigus (visus ar dalį) bei tų, kurie tai planuoja padaryti ateityje, buvo prašoma pasakyti, kam jie išleido šias sukauptas lėšas arba planuoja išleisti, kai atsiims.

Dažniausiai respondentai nurodė, kad atsiimtas ar planuojamas atsiimti lėšas jie išleido (išleis) didesnės vertės daiktams pirkti.

Didesnės vertės daiktams, pavyzdžiui, baldams, buitinei technikai ir kt. pinigus išleido ar planuoja išleisti 29 proc. bendrovės apklaustų asmenų, kurie jau atsiėmė sukauptas lėšas arba planuoja jas atsiimti ateityje. Dažniau tai nurodė moterys nei vyrai, 30–64 metų amžiaus asmenys.

22 proc. respondentų, kurie jau atsiėmė lėšas arba planuoja tai padaryti ateityje, per apklausą nurodė, kad pinigus išleido arba planuoja išleisti turimiems finansiniams įsipareigojimams padengti. Tai dažniau buvo 30–49 metų žmonės bei asmenys, kurių šeimos mėnesio pajamos viršija 2 500 eurų.

17 proc. apklaustų žmonių nurodė, kad atsiimtų pinigų išleisti neketina ir juos laikys banke arba grynaisiais. Taip dažniau atsakė vyresni nei 65 metų asmenys, respondentai, įgiję vidurinį ar žemesnį išsilavinimą. Taip pat tie, kurių šeimos mėnesio pajamos siekia iki 1 500 eurų. Dažniau tai buvo apklausti pensininkai bei gyventojai, kurie dar nėra atsiėmę lėšų, bet planuoja tai padaryti ateityje.

13 proc. respondentų teigė, kad atsiimtas lėšas jau investavo arba planuoja investuoti į akcijas, auksą, nekilnojamąjį turtą ar kitas investicines priemones. Tai dažniau nurodė vyrai nei moterys, 30–64 metų amžiaus asmenys, didmiesčių gyventojai. Taip pat respondentai, kurių šeimos mėnesio pajamos siekia 1 501–2 500 eurų.

13 proc. apklaustųjų nurodė, kad atsiimtas lėšas išleido arba planuoja išleisti sveikatai gerinti ar grožio procedūroms. Tai dažniau įvardijo moterys nei vyrai, iki 30 metų ir 50–64 metų amžiaus asmenys, kaimo gyventojai bei pensininkai.

9 proc. apklaustųjų atsakė, kad pinigus išleido arba planuoja išleisti atostogoms ar kelionėms. Taip dažniau atsakė moterys nei vyrai, jaunesni nei 30 metų amžiaus žmonės, taip pat respondentai, jau atsiėmę sukauptas lėšas.

Štai 3 proc. respondentų atsakė, jog atsiimtas lėšas pervedė arba ketina pervesti į trečiąją pensijų pakopą. Tai dažniau nurodė 30–49 metų amžiaus respondentai, gyventojai, įgiję aukštąjį išsilavinimą. Taip pat tie, kurių šeimos mėnesio pajamos yra vidutinės arba didelės.

Pabrėžė sistemos trūkumus

Vertindamas apklausos rezultatus, Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto docentas Evaldas Stankevičius teigė įžvelgiantis aiškų signalą, kad gyventojų požiūris į antrąją pensijų pakopą nėra vien techninis pasirinkimas. Ekonomisto manymu, tai atskleidžia gilesnę institucinę problemą – reikšmingą pasitikėjimo antrąja pensijų pakopa praradimą.

„Beveik septyni iš dešimties buvusių antrosios pakopos dalyvių bent jau svarsto arba jau įgyvendino pasitraukimą iš ilgalaikio kaupimo logikos, o tai nėra mažas koregavimas. Tai realus sisteminis signalas, kad ankstesnis kaupimo modelis didelei visuomenės daliai neatrodo nei pakankamai aiškus, nei pakankamai patikimas“, – LRT.lt teigė manantis E. Stankevičius.

Pats faktas, kad žmonėms suteikta daugiau pasirinkimo laisvės, eksperto manymu, savaime nėra problema. Tačiau iššūkių kyla tuomet, kai sprendimai priimami esant menkam pasitikėjimui sistema, nepakankamam finansiniam raštingumui ir ribotam ilgalaikių pasekmių supratimui, dėstė E. Stankevičius.

„Gal toks sprendimas gali būti racionalus trumpuoju laikotarpiu, bet nepalankus pačiam gyventojui senatvėje“, – perspėjo E. Stankevičius.

Remdamasis atliktos apklausos rezultatais, ekonomistas atkreipė dėmesį, kad iš sistemos dažniau traukiasi ne didžiausias pajamas gaunantys ir didžiausią finansinį atsparumą turintys asmenys, o tos visuomenės grupės, kurioms papildomas kaupimas senatvėje galėtų būti reikšmingiausias.

„Tai leidžia daryti nepatogią, bet svarbią išvadą: reforma trumpuoju laikotarpiu padidino likvidumą, bet kartu gali padidinti ilgalaikę socialinę riziką. Žmonės šiandien gauna galimybę naudoti savo sukauptas lėšas, bet ateityje dalis jų gali turėti mažesnį papildomą pensinį kapitalą ir labiau priklausyti nuo „Sodros“ pensijos“, – sakė KTU mokslininkas.

Žvelgdamas į antrosios pensijų pakopos sistemą iš esmės, E. Stankevičius pastebėjo, kad nepasitenkinimas ja kaupėsi ilgą laiką. Pasak eksperto, dalis gyventojų jautėsi įtraukti į sistemą, kurios iki galo nesupranta, kurios rezultatų negali aiškiai prognozuoti ir kurios taisyklės nuolat keičiasi.

„Tokia aplinka nėra palanki ilgalaikiam kaupimui. Pensijų sistema turi remtis paprastu principu: ji turi būti stabili, suprantama ir patikima ir jeigu šių trijų sąlygų nėra, dalyviai elgiasi ne kaip ilgalaikiai investuotojai, o kaip žmonės, siekiantys atgauti kontrolę savo lėšoms“, – nurodė E. Stankevičius.

Kadangi dažniau pasitraukia mažesnes pajamas gaunantys gyventojai, o didesnes pajamas, aukštesnį išsilavinimą ir geresnius finansinius įgūdžius turintys asmenys dažniau kaupimą išlaiko, ilgainiui tai gali didinti socialinę nelygybę senatvėje, perspėjo ekspertas.

Vis dėlto, E. Stankevičiaus manymu, reikėtų pripažinti, kad pati antroji pensijų pakopa Lietuvoje turėjo ir realių trūkumų.

„Sistemos kritika neatsirado tuščioje vietoje, nes gyventojai pagrįstai kėlė klausimus dėl valdymo mokesčių, fondų rezultatų, automatinio įtraukimo, ribotos pasitraukimo galimybės ir dažnų politinių pakeitimų“, – vardijo ekonomistas.

Visgi reforma, kuri daugiausia suteikia galimybę pasitraukti, nėra pakankama pensijų sistemos reforma – veikiau tai reakcija į nepasitenkinimą nei ilgalaikė pensijų politikos strategija, sako ekonomistas.

„Mano siūlymas būtų ne grįžti prie privalomo ir nepasitenkinimą keliančio modelio, bet sukurti patikimą, mažų kaštų, nepriklausomai valdomą viešąją alternatyvą antrojoje pakopoje. Tai galėtų būti valstybinis, bet politiškai nepriklausomas pensijų fondas, veikiantis greta privačių fondų. Jo tikslas būtų ne išstumti privačius fondus, o nustatyti žemesnių kaštų, didesnio skaidrumo ir didesnio pasitikėjimo standartą“, – kaip pavyzdį pateikė E. Stankevičius.

Apibendrindamas ekonomistas teigė, kad galimybė šiandien pasiimti kelis tūkstančius eurų gali atrodyti racionali, ypač mažesnes pajamas gaunančiam žmogui. Tačiau jei ši suma bus suvartota, o ne investuota, senatvėje jis turės mažiau nuosavo kapitalo ir bus labiau priklausomas nuo viešosios pensijų sistemos.

„Tokiu atveju individuali laisvė šiandien gali tapti viešuoju įsipareigojimu ateityje. Būtent dėl to, kad nežinome ateities, pensijų sistema turi mažinti rizikas, o ne skatinti jas perkelti į ateitį. Liaudiškai tariant, durnystė dažnai prasideda ne nuo nežinojimo, o nuo įsitikinimo, kad žinoti nebūtina, – kai sudėtinga pensijų sistema aiškinama keliomis buitinėmis frazėmis, gauname ne reformą, o politinį supaprastinimą. Tai tikrai nėra žmonių įžeidinėjimas, tai viešosios politikos kokybės problema“, – kalbėjo E. Stankevičius.

„Antros Kalėdos“

Vertindama antrosios pensijų pakopos reformos rezultatus iki šiol, banko „Artea“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė pastebėjo, kad kaupimą nutraukusiųjų skaičius buvo didesnis, nei prognozavo oficialios institucijos.

Apklausos rezultatai, anot jos, atliepia anksčiau „Sodros“ skelbtas charakteristikas apie nusprendusius trauktis iš antrosios pensijų pakopos.

„Buvo skelbta, kad, vertinant antrosios pakopos dalyvių skirstinį pagal pajamas – kuo pajamos didesnės, tuo mažesnė nusprendusių nutraukti kaupimą dalis“, – LRT.lt komentavo ekspertė.

Kol kas viso statistinio paveikslo, kur nukeliavo atsiimtos antrosios pakopos lėšos, I. Genytės-Pikčienės teigimu, dar nėra. Vis dėlto iš atgarsių apie „antras Kalėdas“, kuriais dalinosi prekybininkai, tikėtina, kad dalis lėšų jau buvo panaudota vartojimo reikmėms.

„Išaugo lėšų, laikomų sąskaitose, apimtys. Estijos atveju didelė dalis atsiimtų pinigų taip jose ir liko. Viena vertus, aukštesnės infliacijos akivaizdoje, kurią šiemet stebėsime, tai neefektyvu, nes neįdarbinti pinigai nuvertėja. Vis dėlto sunkiau besiverčiantiems šios lėšos gali suveikti kaip antiinfliacinis skydas ir padėti amortizuoti dėl Artimųjų Rytų konflikto ir energetikos šoko išaugusias infliacijos įtampas“, – dėstė ekonomistė.

Tiesa, teigiamas šalutinis poveikis tas, kad visos antrosios pakopos reformą lydinčios diskusijos verčia kiekvieną mūsų vis labiau domėtis savo asmeniniais finansais, taupymu ir investavimu, pastebi I. Genytė-Pikčienė.

„Didėja domėjimasis kaupimo trečiojoje pakopoje alternatyva, investavimo per investicinę sąskaitą galimybėmis“, – akcentavo ji.

Ministrė: pasitraukusiųjų skaičius neindikuoja tendencijos

Remdamasi susistemintais duomenimis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė pakartojo, kad šių metų pirmą ketvirtį galimybe apskritai nutraukti pensijų kaupimą pasinaudojo apie 37 proc. dalyvių.

„Tai, kad dalyviai pasinaudojo galimybe atsiimti dalį savo sukauptų lėšų (ne daugiau kaip 25 proc. paties įmokėtų įmokų), nereiškia, kad jie nutrauks pensijų kaupimą, atvirkščiai – tokie dalyviai naudojasi lankstesne pensijų kaupimo sistema, ir tikėtina, kad liks toliau kaupti“, – LRT.lt teigė ministrė.

Be to, naujai sudarytų pensijų kaupimo sutarčių skaičius, anot J. Zailskienės, auga: „Šiemet jau sudaryta bemaž 18 tūkst. naujų sutarčių, o per visus praėjusius metus – kiek daugiau nei 27 tūkst.“

Ministrė sako, kad pirmą ketvirtį iš sistemos pasitraukusiųjų skaičius neindikuoja tendencijos.

„Tikėtina, kad iš pensijų kaupimo pasitraukė būtent tie asmenys, kurie laukė tokios galimybės, t. y. tie, kurie dėl įvairių jiems svarbių aplinkybių nenorėjo toliau dalyvauti pensijų kaupime ir jau buvo neaktyvūs jos dalyviai.

Pasitraukė ir žmonės, kuriems kaupimas tapo apsunkintas ar betikslis – sergantys sunkia liga, netekę 70–100 proc. dalyvumo, taip pat gyventojai, turintys paliatyviosios pagalbos siuntimą“, – komentavo J. Zailskienė.

LIPFA: sistemoje ir toliau kaupia didžioji dalis dalyvių

Štai Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) vadovas Vaidotas Rūkas teigė, kad realiai lėšas atsiėmė 35,6 proc. kaupusiųjų. Dar beveik 1 proc. dalyvių iš kaupimo pasitraukė dėl ligos, o beveik 2 proc. – likus penkeriems metams iki pensinio amžiaus.

Jis taip pat atkreipė dėmesį, kad per pirmąjį 2026 m. ketvirtį prie antrosios pensijų pakopos prisijungė 2,3 tūkst. naujų dalyvių, kurie iki šiol joje nekaupė. LIPFA duomenimis, per balandžio mėnesį po sutarties nutraukimo kaupti grįžo dar per 13 tūkst. gyventojų, o trečiojoje pakopoje vien per balandį sulaukė 13,9 tūkst. naujų kaupiančiųjų.

„Didesnį skaičių apklausoje taip pat galėjo lemti ir klausimų bei atsakymų formuluotės, jei jose nebuvo aiškiai atskirtas dalies lėšų atsiėmimas ir visiškas pasitraukimas iš kaupimo – net ir atsiėmęs 25 proc. lėšų žmogus kaupime lieka“, – teigė LIPFA vadovas.

V. Rūkas sako, jog natūralu, kad didesni sistemos pokyčiai paskatina žmones aktyviau peržiūrėti savo finansinius sprendimus ir laisviau pasirinkti, kaip elgtis su sukauptomis lėšomis.

„Po reformos kaupiančiųjų turto apimtis sumažėjo ir grįžo į maždaug 2023 m. vidurio lygį, tačiau tokio dydžio fondai sistemoje jau yra buvę ir sėkmingai veikė. Tai rodo, kad sistema išlieka stabili, o kaupimo ir investavimo procesai tęsiasi įprastai“, – pabrėžė jis.

Apibendrindamas V. Rūkas teigė, kad šiandien antrojoje pensijų pakopoje toliau kaupia didžioji dalis – apie 875 tūkst. – dalyvių.

„Tikėtina, kad didžioji dalis žmonių, kurie nepasitikėjo pensijų fondais ar pačia sistema, sprendimą pasitraukti priėmė jau pirmuoju reformos etapu. Tolimesnius pasitraukimus daugiausia gali lemti neapibrėžtumas dėl politinių sprendimų.

Nuolatinės diskusijos apie galimus pokyčius ir papildomas reformas didina abejones dėl ilgalaikio kaupimo. Pensijų sistemoje žmonėms reikia ne nuolatinių politinių eksperimentų, o stabilumo ir tęstinumo. Jei sistema išliks aiški ir prognozuojama, didelė dalis likusiųjų kaups ir toliau“, – dėstė V. Rūkas.

Bendrovės „Baltijos tyrimai“ atliktos apklausos scenarijų, pagal kurį iš sistemos galėtų pasitraukti iki 69 proc. dalyvių, V. Rūkas vertina atsargiai.

„Jis paremtas ne realiais sistemos duomenimis, o apklausoje išsakytais ketinimais, kurie nebūtinai virsta faktiniais sprendimais.

Svarbu ir tai, kad dalis žmonių, pasinaudojusių galimybe atsiimti dalį lėšų, lieka sistemoje, dalis jų sugrįžta, kita dalis renkasi alternatyvius kaupimo būdus, pavyzdžiui, trečiąją pakopą. Todėl šiandien matome ne vien kryptį pasitraukti, bet ir tai, kad didelė dalis gyventojų toliau vertina ilgalaikio kaupimo naudą, valstybės paskatą bei sistemos stabilumą“, – komentavo LIPFA vadovas.