Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras LRT TELEVIZIJOS laidoje „LRT forumas“ sakė, kad praėjusią savaitę dalyje Lietuvos skelbiant oro pavojų sistema suveikė gerai, tačiau oro gynybą reikia stiprinti. Vis dėlto, pabrėžė jis, būtina išlaikyti balansą, investuoti reikia ne tik į oro, bet ir kitus gynybos pajėgumus, nes grėsmės nuolat kinta. „Kai kurie procesai nėra tokie greiti, kaip mes norėtume, ir su tuo reikia kol kas susitaikyti“, – kalbėjo jis.
Praėjusią savaitę keli dronų incidentai Lietuvos danguje pademonstravo šalies pasirengimą. Civilinės apsaugos sistema suveikė – visuomenė pranešimus gavo, nors nesusipratimų buvo. Daugiau klausimų kyla dėl šalies oro gynybos, ekspertai vieningai sutinka, kad ją būtina stiprinti.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas LRT TELEVIZIJOS laidoje kalbėjo, kad pavieniai į Lietuvos teritoriją įskrendantys kariniai dronai kelia nesaugumo jausmą, tačiau ieškoma išeičių, o nauja karinė įranga perkama analizuojant ir Ukrainos patirtį.
Laidą žiūrėkite čia:
„Dalis radarų jau yra Lietuvoje, praeina visas procedūras ir maksimaliai greitai bus diegiami. Lygiai taip pat ekspertai minėjo pasyvius radarus, mes juos žinome, dalis jau Lietuvoje yra, dalis atkeliauja“, – kalbėjo ministras, pridūręs, kad oro gynyba yra prioritetas, o investicijos šiai sričiai tikriausiai yra antroje vietoje po investicijų, skiriamų divizijai kurti. R. Kaunas pabrėžė, kad svarstant finansavimą reikia išlaikyti balansą.
„Ačiū Dievui, kad esame stipriausio NATO aljanso nariai ir naikintuvai, kurie patruliuoja Baltijos šalyse – Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje – atlieka savo misiją ir užtikrina kritinius pajėgumus, kurie mums yra reikalingi“, – kalbėjo ministras.
Lietuvos kariuomenės vadas gen. Raimundas Vaikšnoras paklaustas, ar Lietuva turėtų apsvarstyti gynybos prioritetus sakė, kad tai jau atlikta.
Tai ar viską metame į šoną ir investuojame tik į oro gynybą ar dar kitus pajėgumus lygiagrečiai.
R. Vaikšnoras
„Praėjusių metu sprendimas 0,5 mlrd. eurų investuoti į oro gynybą, uždengiant tam tikras pajėgumų spragas, jau buvo padaryta, tai jau vyksta. Bet kaip ministras ir prieš tai pašnekovai kai kurie minėjo, kai kurie procesai nėra tokie greiti, kaip mes norėtume, ir su tuo reikia kol kas susitaikyti“, – kalbėjo jis, pabrėžęs, kad nors kai kurie procesai lėti, tačiau nauji pajėgumai jau diegiami ar yra suplanuoti.
R. Vaikšnoro teigimu, yra parengtas aiškus oro gynybos vystymo planas, pirmiausiai susijęs su geresne pačios Lietuvos kariuomenės apsauga.
„Kalbame apie lūkestį, koks yra visuomenės lūkestis? Jeigu norime visą Lietuvos padangę, visą teritoriją apsaugoti, kad nė uodas neįskristų, tai turime pasižiūrėti, ką ministras minėjo, – ir nuo ekonomikos priklauso, ir nuo lūkesčių. Tai ar viską metame į šoną ir investuojame tik į oro gynybą ar dar kitus pajėgumus lygiagrečiai, nes ne vien tik dronai įskrenda šiuo metu į Lietuvą. Prisiminkim neseną atvejį, kai buvo kabeliai nutraukiami Baltijos jūroje. [Hibridinis karas] vyksta visur – reikalingas ir laivynas, sausumos pajėgos. Turim planus, žinom, ką turim pasiekti. Priklauso nuo finansavimo, bet jeigu liks toks, koks dabar yra suplanuotas, mes pajėgumų skyles užkamšysim ir kartu dar sustiprėsim“, – kalbėjo kariuomenės vadas.
R. Kaunas pabrėžė, kad civilių saugumas yra prioritetas, tačiau pasaulyje nėra šalies, kurioje oro gynybos sistema veiktų tobulai. Anot jo, su NATO kolegomis tariamasi, kaip stiprinti oro gynybą, tačiau ne visos diskusijos gali būti viešinamos.
Vaikšnoras: „Detekcija, identifikavimas ir naikinimas – trys pagrindiniai dalykai“
Kalbėdamas apie praėjusios savaitės pamokas, kai dalyje Lietuvos du kartus buvo skelbtas raudonas oro pavojaus signalas, vidaus reikalų ministras Vladislovas Kondratovičius teigė, kad svarbiausia turėti patikimą kritinių situacijų infrastruktūrą, kuri dar tobulinama. Vėliau jis pridūrė, kad taip pat svarbu užtikrinti, kad kilus krizei priedangos būtų skubiai atvertos.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) direktorius Renatas Požėla laidoje teigė, kad pratybos šalyje vyksta, tačiau paskelbtas oro pavojus atvėrė trūkumus, o ypač esančius švietimo, sveikatos sektoriuje. Jis kalbėjo, kad jau rytoj susitiks su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais ir kalbėsis, kokių pokyčių reikėtų, kad civilinės saugos sistema veiktų tinkamai.
V. Kondratovičius pastebėjo, kad Seime svarstomame įstatymo pakeitime numatyta pagreitinti gyventojų informavimo procesą, teisę skelbti apie oro pavojų ateityje galėtų turėti kariuomenės oro pajėgos, nes šiuo metu informacija pirmiausia perduodama PAGD ir tik tada siunčiama gyventojams. Ministras R. Kaunas pridūrė, kad grėsmės kinta, todėl ir sistema turi būti atnaujinta.
Anot Lietuvos kariuomenės vado, tokiai krizei buvo ruošiamasi, o sistema suveikė tinkamai, nors dar trūksta galimybių pastebėti į oro erdvę įskridusius dronus.
„Kad mums trūksta detekcijos, identifikavimo galimybių tai čia faktas. Ką ministras šiandien puikiai sudėliojo – tas spragas bus bandoma greituoju metu užkamšyti, bet kad mums reikia dar detekcijos priemonių, kurios padėtų mums užfiksuoti, koks tai objektas. <...> Detekcija, identifikavimas ir naikinimas – trys pagrindiniai dalykai, kurie sudaro sistemą. Kliaudamiesi ekspertų patirtimi ir jų rekomendacijomis einame tuo keliu“, – sakė R. Vaikšnoras.
Paklaustas apie išmoktas pamokas R. Kaunas laidoje pabrėžė, kad Lietuvos kariuomenės reakcija buvo greita, duomenys buvo perduoti skubiai.
„NATO oro policija suveikė žaibiškai, akivaizdu, kad NATO tikrai yra aljansas, gebantis reaguoti. Mums tai labai smarkiai pagelbėjo. Ir komunikacija su kitais gynybos ministrais NATO lygyje toliau vyksta“, – sakė jis.
