Seimo pirmininkas socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad po didelio masto įsilaužimo į Registrų centrą ir duomenų pasisavinimo sprendimas atleisti šios įstaigos vadovą yra teisingas.
„Duomenų apsauga labai svarbi, (...) vadovų galbūt požiūris ir kiti dalykai sudarė tokias sąlygas, kad vis dėlto ta duomenų apsauga nebuvo pakankamo lygmens. Tai man atrodo, kad dabar sprendimas atstatydinti vadovą ir ieškoti naujų išeičių yra teisingas“, – pirmadienį LRT RADIJUI sakė jis.
„Reikia kuo greičiau padaryti tuos techninius, administracinius sprendimus, kurie užtikrintų, kad duomenys nebūtų naudojami trečiųjų šalių, ypač bandant paveikti mūsų Lietuvos piliečius priimant vienokius ar kitokius sprendimus“, – teigė parlamento vadovas.
J. Olekas nei patvirtino, nei paneigė, kad duomenų pasisavinimas iš Registrų centro galėjo būti trečiųjų šalių specialiųjų tarnybų planuota operacija.
„Na, aš dabar negalėčiau sakyti, kol dar tyrimas nėra pasibaigęs. Kai kuriuos duomenis turiu, bet, matyt, kad reikia luktelėti, kai turėsime galutinius atsakymus, kad nebūtų spekuliuojama ta pirmine informacija, kuria disponuojama tyrimo metu“, – tvirtino politikas.
Anot jo, situacija nėra labai grėsminga.
„Manau, kad susitvarkysime, nėra tokia, kad čia reikėtų plaukus nuo galvos rautis, bet reikia imtis tokių priemonių, kad toks dalykas nesikartotų“, – sakė Seimo pirmininkas.
Kaip rašė BNS, Generalinė prokuratūra praėjusį penktadienį pranešė tirianti galimus neteisėtus prisijungimus prie Registrų centro valdomų duomenų registrų ir daugiau nei 600 tūkst. įrašų nutekinimo.
Teisėsaugos teigimu, prisijungimai vykdyti iš „užsienio valstybės ir per kitų institucijų administruojamas sistemas“. Prokuratūra pranešime neįvardijo nei šalies, nei institucijų. To sako negalintis atskleisti ir Registrų centro vadovas Adrijus Jusas.
Jo teigimu, nutekėjus duomenims atskleista Nekilnojamojo turto registro išrašų informacija, įskaitant žmonių asmens kodus. Vis dėlto, anot Registrų centro vadovo, jokie asmenų kontaktiniai duomenys, pavyzdžiui, telefonai ar elektroninio pašto adresai, mokėjimai už centro paslaugas, banko sąskaitų numeriai, taip pat jokie dokumentai – NT perleidimo sandoriai, teismų sprendimai – nebuvo atskleisti.
BNS žiniomis, pirmieji neteisėti prisijungimai ir duomenų nutekinimas siekia dar šių metų pradžią, o Registrų centrui apie tai tapo žinoma balandį.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Laurynas Kasčiūnas teigia, kad galėjo būti pavogti Lietuvos žvalgybos pareigūnų duomenys.
