„Esame išvaryti“: negalią turintys žmonės lieka be pagalbos, dienos centras užveria duris

Iki šiol sunkią negalią turintiems suaugusiesiems padėjęs centras užveria duris: „Kažkam pasirodė, kad esame ne vietoje. <...> Esame išvaryti – eikite ir ieškokite sau vietos“, – stebisi 30 metų centrą lankančio Manto mama. Ekspertė sako, kad kiti centrai nėra pritaikyti tokiai sunkiai negaliai, o likimo valiai paliktas šeimas apima beviltiškumas. Vis dėlto centrą valdanti Vilniaus savivaldybė mano, kad negalią turintys žmonės galės prisiglausti kitur. 

Sunkią negalią turintis Aldonos Jankaitienės sūnus Mantas Vilniaus „Vilties“ mokyklą-daugiafunkcį centrą lanko beveik 30 metų. Čia jis gauna dienos užimtumo paslaugą. Būdamas šešerių, centre Mantas pradėjo lankyti vaikų grupę.

Vėliau, kai Mantui suėjo 21 metai, šalia vaikų centro pastatytas priestatas, jame duris atvėrė negalią turinčių suaugusiųjų centras. Šiandien Mantui – beveik 36 metai, per 30 metų jis priprato prie paties centro, darbuotojų ir kitų centro lankytojų.

Balandžio viduryje šeimas, kurių artimieji lanko „Vilties“ centrą, pasiekė nemaloni žinia – centras keičia kryptį, o negalią turintys suaugusieji nuo rugsėjo čia nebebus laukiami.

„Nežinome, kodėl centras naikinamas“, – LRT.lt sako Manto mama A. Jankaitienė.

Pasak jos, gali būti, kad suaugusiųjų centras naikinamas, nes šalia centrą lanko ir vaikai. Neva suaugusiesiems šalia vaikų – ne vieta.

„Kažkam pasirodė, kad esame ne vietoje. <...> Esame išvaryti – eikite ir ieškokite sau vietos. Jokio sprendimo nėra. <...> Kodėl taip greitai iškelia? Atrodo, karas prasidėjo“, – stebisi A. Jankaitienė.

Pokyčiai nelaukiami

Manto mama pasakoja, kad tėvams išdalyti centrų, kuriuos jų vaikai galėtų lankyti užsidarius „Vilčiai“, sąrašai. Vis dėlto, pasak A. Jankaitienės, siūlomi centrai sunkią negalią turintiems žmonėms netinkami. Pavyzdžiui, viename centre siūlė prisiglausti pusrūsyje, kitame buvo tvanku, jautėsi prakaito kvapas ir apskritai trūko vietos.

„Mūsų vaikai būtų uždaryti kaip kalėjime“, – apgailestauja Manto mama.

Ji atkreipia dėmesį ir į tai, kad „Vilties“ lankytojai turi išties sunkią negalią, todėl jiems reikalinga didelė pagalba. Kitus centrus, sako A. Jankaitienė, lanko ne tokią stiprią negalią turintys žmonės, kurie, pavyzdžiui, patys naudojasi viešuoju transportu.

„Mūsų vaikai turi sunkią negalią, jie ir vedami, ir maitinami. Už mano vaiką reikia viską daryti – ir maitinti, ir į tualetą nuvesti, higieną palaikyti. Jam ir priepuolių būna, tada jis turi atsigulti, miegoti“, – dalijasi Manto mama.

Svarbu ir tai, kad „Vilties“ centro lankytojai vienas kitą pažįsta jau ne vienus metus, yra prisirišę ir prie centro aplinkos, ir vieni prie kitų, taip pat – prie darbuotojų. Centrą panaikinus, jo lankytojams būtų sunku prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų.

„Šiame centre esame neblogai prisitaikę. <...> Vaikai pripratę vienas prie kito. Viena mergina savo mamai pasakoja, kad mano Mantukas – kaip angeliukas. Saugo jį, kad nebūtų priepuolių, jei kas nutiktų, ji šauktųsi pagalbos. Tie vaikai vienas kitą pažįsta“, – pastebi A. Jankaitienė.

Kiti dienos centrai nepritaikyti

Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrijos „Viltis“ vadovė Ramunė Lebedytė-Undzėnienė LRT.lt sako, kad suaugę žmonės, turintys sunkią intelekto ar kompleksinę negalią, Vilniuje neturi didelio dienos centrų pasirinkimo.

„Dienos centrų Vilniuje tikrai yra, bet jie nepritaikyti sunkią negalią turintiems žmonėms. Žmonėms su sunkia intelekto ir kompleksine negalia reikia daugiau vietos, vieniems reikia funkcinės lovos, kitiems – truputį toliau nuo kitų žmonių pailsėti. <...> Tėvai labai gerai žino savo vaikų poreikius – įėję į bet kurią patalpą, jie supranta, ar vaikui bus gerai, ar ne“, – LRT.lt komentuoja R. Lebedytė-Undzėnienė.

Pasak jos, tinkamos paslaugos žmonėms su negalia – būtinos. Žmonės su sunkia intelekto negalia negali būti vieni namuose. Jei jiems nesuteikiama tinkama pagalba, tėvai iškrinta iš darbo rinkos, nes turi rūpintis negalią turinčiais suaugusiais vaikais. Todėl, pabrėžia R. Lebedytė-Undzėnienė, tokioms šeimoms būtinas užimtumas dieną ir suteikiama pavėžėjimo paslauga.

Nors Vilniaus savivaldybė centro lankytojų tėvams sudarė kitų dienos centrų sąrašą, bendrijos vadovė pabrėžia, kad ir šie centrai nepritaikyti sunkią negalią turintiems žmonėms.

„Sunkią negalią turintiems žmonėms tikrai reikia daug pagalbos, nes turi daug individualių poreikių. <...> Jei būtų pakankamai pritaikytų dienos centrų, manau, tėvai didelės problemos pokyčiuose nematytų. Bet net naujesniuose dienos centruose nepritaikyta infrastruktūra, nėra pakankamai darbuotojų, kad atlieptų šių žmonių poreikius“, – LRT.lt sako R. Lebedytė-Undzėnienė.

Pasak jos, savivaldybė į situaciją pažiūrėjo labai formaliai ir nepasidomėjo, ar kiti dienos centrai pritaikyti sunkią negalią turintiems žmonėms: „Matyti, kad savivaldybė pati nežino, kur žmonės su sunkia intelekto ir kompleksine negalia galėtų gauti dienos užimtumo paslaugų.“

„Teoriškai dienos centruose yra vietų, bet jie nėra pritaikyti. Tai prasilenkia su realybe, todėl šeimos jaučiasi labai įskaudintos. Užuot situacijai gerėjus, ji blogėja. Tai skaudu, sunku, apima beviltiškumas – ką daryti? Darbo staiga juk nemesi, gyventi reikia“, – pabrėžia R. Lebedytė-Undzėnienė.

Savivaldybė: vaikams ir suaugusiesiems paslaugos turi būti teikiamos atskirai

Pats „Vilties“ centro vadovas Gražvydas Groblys situacijos LRT.lt nekomentavo ir nukreipė į centro steigėją – Vilniaus savivaldybę. Socialinės gerovės skyriaus vedėja Lina Juškevičienė LRT.lt sako, kad centras keičia veiklos kryptį ir nebevykdys suaugusiųjų dienos globos paslaugų.

Kaip informuoja L. Juškevičienė, šiuo metu centre paslaugas gauna 16 suaugusių žmonių su negalia, 12 jų jau pasirinko kitus centrus, kuriuose vėliau gaus dienos užimtumo paslaugas.

Vardydama pokyčių priežastis, L. Juškevičienė mini tai, kad dienos centre teikiamos socialinės globos paslaugos vaikams kertasi su švietimo įstaigos vykdoma visos dienos mokyklos programa, taip pat tai, kad dienos centras skirtas tik mokyklos ugdytiniams.

L. Juškevičienė taip pat pabrėžia, kad Vilniaus savivaldybėje trūksta vietų specialiosiose mokyklose, o artėjančiais mokslo metais planuojama įsteigti vieną papildomą klasę, kurioje mokysis didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Dėl to suaugusieji, turintys negalią, pagalbos turės ieškoti kitur.

Savivaldybės atstovės teigimu, vaikų ir suaugusiųjų poreikiai taip pat skirtingi, tad jiems paslaugos turi būti teikiamos atskirai.

„Atskiras paslaugų organizavimas leidžia taikyti specializuotus darbo metodus, personalo kompetencijas ir infrastruktūrą, pritaikytą konkrečiai amžiaus grupei. Atskirai teikiamos globos paslaugos sudaro geresnes sąlygas individualiems poreikiams tenkinti ir oriai, kokybiškai aplinkai užtikrinti – tiek vaikams, tiek suaugusiems asmenims su negalia“, – LRT.lt komentuoja L. Juškevičienė.

Jos vertinimu, savivaldybė turi galimybę užtikrinti dienos socialinės globos paslaugų tęstinumą kituose dienos centruose. Kiti dienos centrai, pasak savivaldybės atstovės, turi tinkamas patalpas ir kvalifikuotus specialistus paslaugoms teikti.

„Socialinės gerovės skyriaus specialistai bendradarbiauja su dienos socialinės globos institucijų įstaigų administracija, atpažįsta esamus trūkumus, reaguoja į tėvų išsakytas pastabas ir įpareigoja įstaigas užtikrinti asmenų poreikius atitinkančių paslaugų teikimą“, – teigia L. Juškevičienė.

Pasak jos, taip pat planuojama organizuoti individualius susitikimus su tėvais ir išsiaiškinti jų poreikius bei užtikrinti tokią pat paslaugų kokybę nepriklausomai nuo centro pasirinkimo.

„Kad adaptacija vyktų sklandžiai, kiekvienam paslaugos gavėjui numatyta paskirti specialistą pasirinktame dienos centre. Jis padės prisitaikyti adaptacijos laikotarpiu naujoje aplinkoje“, – sako L. Juškevičienė.