Investuoti įtikinę sukčiai beveik prieš dvejus metus iš marijampoliečio galimai išviliojo 55 tūkst. eurų, pirmadienį pranešė Policijos departamentas. Lietuvos banko ekspertas Lukas Jablonskas sako, kad tokių atvejų nemažėja, nes sukčiai nuolat tobulina manipuliavimo metodus, o žmonės vis dar patiki pažadais apie greitą ir garantuotą pelną.
Sekmadienį į Marijampolės apskrities policiją kreipėsi 52 metų vyras. Jis nurodė, kad 2024 metų rugpjūtį internete užpildė skelbimą apie investicines paslaugas, o vėliau su juo telefonu susisiekė nepažįstamas rusakalbis asmuo. Šis įtikino vyrą investuoti internetinėje platformoje ir apgaulės būdu išviliojo 55 tūkst. eurų.
Policija surinko medžiagą ikiteisminiam tyrimui dėl sukčiavimo.
Plačiau – LRT RADIJO laidos „Lietuvos diena“ įraše:
Lietuvos banko Investicinių paslaugų ir bendrovių priežiūros ekspertas Lukas Jablonskas sako, kad sukčiavimo mastai nemažėja, nes sukčiai nuolat tobulina manipuliavimo metodus, o gyventojai turi daugiau santaupų.
„Nebūna tokio dalyko kaip greitas ar garantuotas pelnas. Visą laiką yra tam tikra rizika. Jeigu žadami nerealūs procentai, taip tikrai nebus“, – teigia jis.
Anot eksperto, didžioji dalis pinigų prarandama tada, kai sukčiai apsimeta institucijų ar bankų darbuotojais ir įtikina žmones pervesti pinigus.
Jis priduria, kad vienas aiškiausių ženklų, jog skambina sukčiai, – ne lietuvių kalba kalbantys tariami konsultantai.
„Jeigu išgirstate žmogų, siūlantį investuoti ir nekalbantį lietuviškai, raginame dėti ragelį ir nesileisti į kalbas. Davus šansą, sukčiai tikrai moka įkalbėti“, – sako L. Jablonskas.
Pasak jo, Lietuvos banko siūlomi įstatymų pakeitimai daugiausia orientuoti į labiausiai paplitusius fišingo atvejus, kai iš žmonių išviliojami prisijungimo ar mokėjimo duomenys.
„Siūlymų esmė tokia, kad kai žmogus pats nepatvirtino, jog nori atlikti mokėjimą, toks mokėjimas būtų laikomas neautorizuotu, o mokėjimo paslaugų teikėjai turėtų atlyginti nuostolius“, – aiškina ekspertas.
Anot jo, tokie pakeitimai galėtų sumažinti didelę dalį sukčiavimo atvejų.
„Pasiūlymai fokusuojasi maždaug į 60 proc. visų atvejų, kai išviliojami duomenys. Bent jau pagal dabartinę statistiką, tokių atvejų turėtų sumažėti bent per pusę“, – teigia L. Jablonskas.
