Praėjus daugiau nei dvejiems metams po visapusės Rusijos ir jos pagalbininkės Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą, Lietuva nusprendė nutraukti visus įmanomus dvišalius tarptautinius susitarimus su šiomis agresorėmis. Išmesti į šiukšlių dėžę liko tik kelis dokumentus, tarp jų dvi sutartis dėl investicijų skatinimo ir jų apsaugos. Tam, kad jos būtų denonsuotos, gegužę pritarė Vyriausybė, bet prezidentūra nuo to laiko jų dar nepateikė Seimui.
Vyriausybės sprendimas denonsuoti investicijų skatinimo ir apsaugos sutartis su Rusija ir Baltarusija buvo priimtas gegužės 22 dieną. Seimo pavasario sesija truko iki liepos 18 dienos, dar buvo surengtos dvi neeilinės sesijos – rugpjūčio 13 ir rugsėjo 3 dieną.
Kai buvo traukiamasi iš konvencijos, draudusios kasetinius šaudmenis, nes norėta stiprinti gynybinius Lietuvos pajėgumus, Vyriausybė savo sprendimą priėmė liepos 3 dieną, prezidentas Seimui sutartį pateikė liepos 8 dieną, o jau liepos 18 dieną Seimas ją galutinai denonsavo. Taigi, įmanoma apsispręsti ir greitai.
Prezidento patarėjas iš Komunikacijos grupės Ridas Jasiulionis nurodė, kad prezidentas artimiausiu metu pateiks minėtąsias sutartis Seimui, tačiau negalėjo patikslinti, kokį laikotarpį apima „artimiausias metas“ – savaitę, mėnesį ar keletą mėnesių.
„Prezidentas pateiks Seimui tas sutartis denonsuoti artimiausiu metu“, – telefonu portalui LRT.lt sakė R. Jasiulionis.
Seimo vicepirmininkas, buvęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis sako, kad prezidento delsimas atrodo įtartinas ir kelia daug klausimų. Politikas netiesiogiai priminė, kad Seimas buvo sukūręs vadinamąją Pranešėjo komisiją, kurios išvadose konstatuota, jog su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys sukinėjosi aplink prezidentą, bandė išvengti sankcijų ar jas sušvelninti, siekė tapti prezidento patarėjais.
„Tai kelia susirūpinimą ir įtarimą. Buvo galima suprasti, kad prezidentūra kurį laiką buvo užsiėmusi prezidento rinkimais, bet tie rinkimai seniai praėjo, dabar prasidėjo Seimo rinkimai, tad dabartinės sudėties Seimo plenarinių posėdžių ir Užsienio reikalų komiteto posėdžių liko ne tiek ir daug. Dokumentai į prezidentūrą buvo nusiųsti dar pavasarį. Tai negi reikia tiek daug laiko išnagrinėti ir suprasti, kad Rusijos ir Baltarusijos investicijos kenkia Lietuvai? Tai kelia tam tikrų klausimų. Kaip žinia, tam tikrų nuogąstavimų apie tam tikrų verslo grupių įtaką tam tikriems asmenims buvo išsakyta ir Seime vykdomo tyrimo metu. Nesinorėtų tikėti, kad ta įtaka toliau tęsiama“, – sako Ž. Pavilionis.
Kodėl norima nutraukti sutartis?
Lietuva jau nutraukė ne vieną dvišalę sutartį su Rusija ir Baltarusija, bet ne visoms galioja ta pati procedūra. Tarkime, kai kurios sutartys nutraukiamos Vyriausybės nutarimu, bet tais atvejais, kai sutartis yra ratifikuota Seime, pagal Tarptautinių sutarčių įstatymą reikia, kad Seimui denonsuoti sutartį savo iniciatyva ar pasiūlius Vyriausybei pateiktų prezidentas.
Dėl sutarčių, kurios Lietuvoje saugo rusų ir baltarusių investicijas arba mūsų investicijas Rusijoje ir Baltarusijoje, Vyriausybė savo sprendimą priėmė gegužės 22 dieną. Nuo to laiko laukiama, kada prezidentas pateiks šias sutartis Seimui.
Kai šalis nusprendžia vienašališkai nutraukti tarptautinę dvišalę sutartį, paprastai ji turi pranešti kitai pusei prieš 12 mėnesių, vadinasi, net ir priėmus sprendimą Seime sutarties galiojimas tęsis dar vienus metus. Investicijoms, kurios buvo padarytos sutarties galiojimo laikotarpiu, apsauga taikoma dar 10 metų nuo sutarties nutraukimo.
Advokatas, teisės mokslų daktaras Darius Butvilavičius teigia, kad ratifikuotos tarptautinės sutartys tampa nacionalinės teisės sistemos dalimi, o tai reiškia, kad prisiimti įsipareigojimai privalo būti vykdomi.
Kitaip tariant, Lietuva pagal šias sutartis turi saugoti Rusijos ir Baltarusijos investicijas pas mus, o jei to nedaro – Rusijos ir Baltarusijos įmonės gali skųstis tiek nacionaliniams Lietuvos teismams, tiek tarptautiniam arbitražui. Valstybėms arbitražų sprendimai yra privalomi, todėl sutarčių pažeidimai gali labai brangiai kainuoti.
„Kalbant apie šias dvi sutartis, jos apibrėžia, kas bus laikoma investuotoju sutarčių prasme, kas bus laikoma investicijomis, investicijoms nustatomas abipusio palankumo, skatinimo režimas, kuris reiškia, kad nebus taikomos diskriminacinės priemonės, kad Lietuva investicijoms iš Rusijos ir Baltarusijos užtikrins tokią pat teisinę apsaugą kaip ir vidaus investuotojams. Iš esmės sukuriamas teisinio palankumo režimas ir apsauga, kad investuotojai, kurie investuos pinigų, būtų užtikrinti, jog šalis laikysis įsipareigojimų, o investicijos nebus nusavintos, eksproprijuotos, nebus kaip nors kitaip pažeistas investuotojų interesas“, – pasakojo D. Butvilavičius.
„Sutartyse yra numatyti nuostolių kompensavimo įsipareigojimai: jeigu eksproprijuojama, nacionalizuojama nuosavybė ar kitaip pažeidžiami investuotojų interesai, tokiu atveju šalis privalo kompensuoti investuotojo patirtus nuostolius“, – tęsė advokatas.
Pasak D. Butvilavičiaus, šiuo metu apskritai yra susidariusi keista situacija, nes Rusija ir Baltarusija yra pradėjusios agresiją prieš Ukrainą, todėl joms taikomos įvairios sankcijos, tarp jų ir Europos Sąjungos. Lietuva priklauso Europos Sąjungai, todėl natūraliai taiko Rusijai ir Baltarusijai taikomas sankcijas. Tuo tarpu šios dvi investicijų skatinimo ir apsaugos sutartys su agresorėmis įpareigoja Lietuvą užtikrinti pervedimus ir su investicijomis susijusį pinigų judėjimą be suvaržymų. O tai nėra įmanoma ir net kvaila, mat šalys agresorės turi būti baudžiamos, o ne skatinamos.
Kilo versija dėl „Belaruskalij“ interesų
Lietuvos banko duomenys rodo, kad tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje iš Baltarusijos ir Rusijos jau kurį laiką yra gana menkos, palyginti su kitomis valstybėmis, net mažyte Estija. Tai yra tiesioginis jau kurį laiką vis agresyvėjančios Rusijos ir Baltarusijos elgsenos rezultatas, tad Užsienio reikalų ministerija nemato poreikio skatinti Maskvos ir Minsko investicijas Lietuvoje ar jas saugoti.
Užsienio reikalų ministerija šį darbą įsirašė į Seimo rudens sesijos darbų programą: argumentuojama, kad denonsuoti šias sutartis nutarta atsižvelgiant į principinę Lietuvos poziciją neskatinti investicijų ir verslo ryšių su Rusija ir Baltarusija, kurios tęsia agresiją prieš Ukrainą ir yra padariusios ne vieną tarptautinį pažeidimą.
Neoficialiai kalbama, kad Rusijos ir Baltarusijos sutartys prezidentūrai buvo pateiktos drauge, nes nujaučiama, kad dėl Rusijos prezidentas G. Nausėda būtų linkęs iškart teikti sutartį denonsuoti, bet dėl Baltarusijos esama abejonių.
Politiniuose sluoksniuose šnabždamasi, kad tos abejonės prezidentūroje susijusios su Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ baimėmis prarasti nuosavybę Lietuvoje, mat nors Baltarusijos įmonei pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos, ji vis tiek valdo 30 proc. uždarosios akcinės bendrovės „Birių krovinių terminalas“ akcijų.
Likusias įmonės akcijas tiesiogiai ar netiesiogiai valdo verslininkas Igoris Udovickis: 5 proc. akcijų jam priklauso tiesiogiai, o 65 proc. – netiesiogiai, tai yra per Šveicarijoje registruotą bendrovę „Hasenberg AB“, kuri priklauso jo kontroliuojamai Latvijos bendrovei „Fortis Asset Management“.
I. Udovickis 2022 metų rugsėjį norėjo išpirkti 30 proc. akcijų iš „Belaruskalij“, o Konkurencijos taryba ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija netgi buvo suteikusios leidimą, tačiau sandoris neįvyko. Bet verslininkas nesnaudė, jis įmonėje užsitikrino sprendimų priėmimą nedalyvaujant baltarusiams, nes pakeitė įmonės įstatus, Lietuvos institucijos tam neprieštaravo.
Pavilionis nesupranta delsimo: „Gal tikimasi politinių pokyčių?“
Seimo vicepirmininkas, konservatorius Ž. Pavilionis stebėjosi, kodėl prezidentūrai reikia tiek daug laiko išsinagrinėti ir suprasti, kad Rusijos ir Baltarusijos investicijos kenkia Lietuvai.
„Tai kelia tam tikrų klausimų. Kaip žinia, tam tikrų nuogąstavimų apie tam tikrų verslo grupių įtaką tam tikriems asmenims buvo išsakyta ir Seime vykdomo tyrimo metu. Nesinorėtų tikėti, kad ta įtaka toliau tęsiama. Galbūt čia kažkas tikisi kokių nors politinių pokyčių Lietuvoje, kad tuos klausimus būtų galima kitaip išspręsti? Bet patirtis denonsuojant ankstesnes sutartis, kurias pats pristačiau kaip buvęs Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, buvo gera. Nebuvo prieštaraujančių iš esmės, buvo sutarimas tarp visų politinių jėgų. Tikrai nesuprantu to delsimo, kažkokių galimų baimių ir raginu prezidentūrą paskubėti“, – sakė konservatorius.
Minėdamas politinius pokyčius Ž. Pavilionis mintyse turėjo artėjančius Seimo rinkimus, po jų gali keistis valdančioji dauguma ir ministrų kabinetas.
„Po Rusijos ir jos sąjungininkės Baltarusijos agresijos visos Europos Sąjungos šalys nusprendė kiek įmanoma apriboti savo santykius su agresorėmis, o Baltijos šalys iš viso nutraukia visas įmanomas sutartis. Tiesą pasakius, mes čia atsiliekame, nes latviai ir estai tai padarė žymiai anksčiau“, – kalbėjo Ž. Pavilionis.
„Tos sutartys teisiškai sudaro galimybę tęsti bendradarbiavimą, nors mes puikiai žinome, jog verslas tose valstybėse yra tiesiogiai susijęs su režimais. Vykstant karui tai labai pavojinga“, – pridūrė jis.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų politikas Ž. Pavilionis savo įtarimus neakivaizdžiai susiejo su vadinamosios Pranešėjo komisijos išvadomis, kuriose buvo kalbama apie prezidentūros ir prezidento G. Nausėdos sąsajas su baltarusiškų trąšų verslo atstovais.
Komisijos išvadose baltarusiško trąšų verslo atstovų pavardės neminimos, tačiau komisijos pirmininkas Vytautas Bakas yra teigęs, kad tai broliai Andrius ir Vilius Nikitinai. Pasak žurnalistų Dovydo Pancerovo ir Birutės Davidonytės, Vilius buvo I. Udovickio įmonių teisinis patarėjas, kitose bylose yra tiesiogiai atstovavęs „Belaruskalij“ interesams, o Andrius minimu laikotarpiu buvo Lietuvos verslo konfederacijos direktoriumi. Abu broliai palaikė G. Nausėdą per pirmuosius prezidento rinkimus.
„Komisija gavo duomenų, kad kai kurie su baltarusiškų trąšų verslu susiję asmenys bandė tapti ir tapo nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių valstybės įstaigų vadovais bei išrinktojo prezidento patarėjais“, – tuomet nurodė V. Bako vadovauta komisija.
Komisijos išvadose taip pat buvo teigiama: „Prezidento Gitano Nausėdos ir jo aplinkos palaikomi ryšiai su asmenimis, kurie yra susiję su baltarusiškų trąšų verslu besiverčiančiais asmenimis ir verslo įmonių vadovais (akcininkais) bei atstovais, daro prezidentą pažeidžiamą.“
„Belaruskalij“ teismuose remiasi sutartimi
Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ vardas Lietuvoje garsiai skamba jau nuo 2021 metų pabaigos, kai Lietuvoje kilo skandalas, vos nenuvertęs Ingridos Šimonytės ministrų kabineto.
Kaip žinoma, anksčiau „Belaruskalij“ Lietuvoje geležinkeliais per metus pergabendavo apie 11 mln. tonų trąšų, o I. Udovickio ir „Belaruskalij“ valdomas „Birių krovinių terminalas“ produkciją pakraudavo į laivus Klaipėdos uoste.
Tai vyko tol, kol 2022 m. sausį Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą, kad „Belaruskalij“ ir „Lietuvos geležinkelių“ sutartis kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, tad tranzitas uždraustas nuo vasario.
Tuo metu karas prieš Ukrainą dar nebuvo prasidėjęs, nors Rusijos kariuomenė jau buvo sutelkta, o Baltarusija jau buvo prievarta Minske nutupdžiusi „Ryanair“ orlaivį, skridusį į Vilnių.
JAV sankcijos prieš „Belaruskalij“ įsigaliojo nuo 2021 m. gruodžio 8 d., bet Lietuvos sprendimas priimtas vėliau, mat „Belaruskalij“ buvo sumokėjusi „Lietuvos geležinkeliams“ į priekį, todėl realiai trąšų tranzitas sustojo nuo 2022 m. vasario 1 d.
Europos Sąjunga ribojimus baltarusiškų kalio trąšų prekybai paskelbė 2022 m. kovo 2 d., ribojamąsias priemones „Belaruskalij“ įmonei nustatė 2022 m. birželio 3 dieną.
Prezidentūra apytiksliai 2020 m. pabaigoje ir 2021 m. šiek tiek dvejojo dėl europinių sankcijų baltarusiškoms trąšoms tikslingumo, svarstė, ar tai išties paveiks režimą, kiek pakenks Lietuvos transporto sektoriui.
„Belaruskalij“ skundė Lietuvos Vyriausybės sprendimą iki Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, bet pralaimėjo. Paskui Baltarusijos įmonė inicijavo investicinio arbitražo procesą prieš Lietuvą. Arbitražas pradėtas remiantis Lietuvos ir Baltarusijos sutartimis dėl investicijų skatinimo ir apsaugos. Baltarusijos trąšų milžinė reikalauja atlyginti apie 1 mlrd. eurų siekiančius nuostolius.
„Belaruskalij“ akcijos „Birių krovinių terminale“ dėl Europos Sąjungos ribojamųjų priemonių iš esmės yra įšaldytos ir Baltarusijos bendrovė negali naudotis akcininko teisėmis, gauti naudos iš šio turto. „Belaruskalij“ 2024 metais per teismą Lietuvoje siekė atšaldyti akcijas, remdamasi būtent Lietuvos ir Baltarusijos Vyriausybių sutartimi dėl investicijų skatinimo ir apsaugos, bet nesėkmingai.
