Naujoji vaiko priežiūros atostogų tvarka kai kurioms vienišoms motinoms ar tėvams tampa tikru galvos skausmu. Viena vaiką auginanti Dominyka atsidūrė aklavietėje, nes atėjus vadinamųjų dviejų neperleidžiamų mėnesių metui „Sodra“ ragina vaiko priežiūrą patikėti jo tėvui. Teismo sprendimu vyrui yra apribotas bendravimas su vaiku, tad tokios galimybės nėra. Vis dėlto „Sodra“ vienišos motinos argumentų negirdi ir artimiausius porą mėnesių jai teks išlaikyti vaiką negaunant pajamų.
Dominyka (vardas pakeistas – LRT.lt) LRT GIRDI pasakojo, kad prieš kiek daugiau nei metus kūdikio susilaukė nesusituokusi, tačiau vaiko tėvas yra žinomas ir tėvystė patvirtinta.
„Buvome nesusituokę, bet tėvystę nustačiau. Nėštumo metu išgirdau vėžio diagnozę, bet negalėjau tirtis, kokia stadija, kol nepagimdysiu. Pagimdžiusi galvojau, ką daryti, kad nepalikčiau vaiko su biurokratiniais sunkumais, jei man kas nutiktų, tad nesvarbu koks, svarbu, tėtis bus“, – dėstė Dominyka.
Tiesa, vaiką moteris augina viena – su kūdikio tėvu pasuko skirtingais keliais. Situacija, panašu, nebuvo iš lengvųjų.
Apie tai byloja ir teismo nutartis, kuria vaiko gyvenamoji vieta buvo patvirtinta su motina, o tėvo bendravimas su mažyliu apribotas iki 4 valandų per savaitę.
„Buvo vaiko teisių pažeidimas – buvo smurto atvejis prieš mane. Buvo iškviesta policija ir automatiškai visa sistema įsijungia dėl vaiko teisių“, – apie skyrybų bei tokio teismo sprendimo priežastis užsiminė Dominyka.
Tiesa, pašnekovė neatmeta, kad ateityje, kai mažylis paaugs, vaiko tėvui su vaiku bus leidžiama pasimatyti ir ilgiau nei tik 4 val. per savaitę.
Institucijos paliko su vaiku ant rankų ir be pajamų
Moteris žinojo apie nuo šių metų įsigaliojusią vaiko priežiūros atostogų tvarką bei tai, kad yra numatyti du neperleidžiami vadinamieji tėvo mėnesiai – laikas, kai vaiko priežiūrą turėtų perimti mažylio tėvas.
„Kiek klausdavau „Sodros“, ar neprarasiu per tuos du mėnesius pajamų, man atsakydavo, kad ne, bet nepatikslindavo, ar turiu jiems pateikti, pvz., teismo nutartį“, – teigė Dominyka.
Vienišai mamai nerimo sukėlė pasiekusi menkesnė nei įprasta išmoka už gegužės mėnesį, kurios dydis ir pasufleravo, kad tai yra paskutinė mamai priklausanti išmoka.
Susisiekusi su „Sodra“ pašnekovė pasakojo išgirdusi, kad jos atveju vis dėlto yra taikomas minėtų dviejų neperleidžiamų mėnesių reikalavimas.
Dominyka patikino, kad nėra jokių galimybių perduoti vaiko priežiūrą, kaip galima suprasti, ne itin geros reputacijos tėvui, kuris pastarąjį penkmetį Lietuvoje nėra turėjęs darbo, legalių pajamų ir, kaip minėta, jo bendravimas su vaiku yra apribotas teismo.
Pašnekovė pasakojo bandžiusi šiuos argumentus išdėstyti „Sodros“ atstovams, tačiau komunikacija buvo sudėtinga, konkrečių atsakymų į klausimus moteris nesulaukė.
Nors tvarka numato, kad tais atvejais, kai vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su vienu iš tėvų, o kitam apribotas bendravimas su vaiku, neperleidžiamų dviejų mėnesių reikalavimas nėra taikomas, šiuo metu Dominyka yra patekusi į tokią situaciją, kai augina vaiką viena, tačiau liko be pajamų.
„Man „Sodra“ parašė, kad nėra teisinio pagrindo man už tuos du mėnesius mokėti. <...> Jeigu tėtis turėtų pajamų, tai jis du mėnesius gautų pinigus, o vaiką auginu aš ir toliau, nes vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta su manimi ir tai yra nekeičiama nei savaitei, nei mėnesiui. Absurdiškai atrodo – jeigu vaikas oficialiai su tėvu negyvena, tai jis nevažiuos du mėnesius su tėvu gyventi. O jeigu mes skirtingose šalyse gyventume?“ – sakė Dominyka.
Ydinga išimčių tvarka
Pašnekovė teigė šiuo metu turinti santaupų, tad alkti neteks, tačiau moteris sako, kad gali būti vienišų motinų, kurioms dviejų neperleidžiamų mėnesių reikalavimas yra itin didelė problema.
„Yra labai daug visų, kurie net nesileidžia į jokias kalbas, ir tos moterys net oficialiai negali susitvarkyti tokių dalykų. Įdomu, kaip tada? Tiesiog nuleisti galvą, pasiduoti ir viskas? Ir tuos du mėnesius tu prarandi, nors dirbai, mokėjai mokesčius, vaiką augini, o tėvas gal nė nelanko to vaiko, bet du mėnesius atostogauja ir gauna pajamas, kai buvusi partnerė augina vaiką. Istorijų yra įvairių“, – dėstė vieniša mama.
Pasak Dominykos, pilnoms šeimoms naujoji tvarka veikiausiai yra teisinga, nes sudaro sąlygas į vaikų auginimą labiau įsitraukti tėvams, o moterims – anksčiau grįžti į darbą, tačiau besiskiriančioms ar jau iširusioms šeimoms tvarka kelia iššūkių ir turi trūkumų.
„Ta išimčių tvarka padaryta tokia, kad jeigu tavo vyras kalėjime ar pripažintas dingusiu be žinios, tada jie tau pritaiko tą išimtį. Visos kitos – surašytos, bet yra tokios „skystos“… Aš pataikau į tą išimtį, atitinku kriterijus, bet jie vis tiek sako: „Teisinio pagrindo nėra“, – teigė Dominyka.
Pašnekovė skėsčioja rankomis iš nuostabos, jog valstybė institucijų rankomis stumia vienišą mamą pažeisti teismo sprendimą ir dviem mėnesiams vaiką atiduoti į dėl alkoholio problemų bent jau anksčiau turėjusio ir smurtavusio vyro rankas.
„Vaiko teisės buvo pažeistos, nes prie vaiko jis, išgėręs, prieš mane smurtavo. Vaikui tada buvo 3 savaitės. Tokia baisi situacija. Ar aš turėčiau dabar jam vaiką duoti? Dėl ko? Dėl pajamų? Absurdas. Jau geriau aš tada kruopas valgysiu pati, bet saugosiu vaiką. Ne pajamas rinksiuosi tokiu atveju“, – sakė Dominyka.
Ministerija: „Tėvai privalo susitarti“
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai situaciją paaiškino aptakiai, daugiausia dėmesio skirdami galiojančiai tvarkai, o ne konkrečiam atvejui.
Anot ministerijos atstovų, remiantis vaiko priežiūros atostogų skyrimo tvarka, visi tėvai, kurių vaikai gimė po 2023 m. sausio 1 d., turi galimybę pasinaudoti neperleidžiamomis vaiko priežiūros atostogomis. Du mėnesiai, skirti mamai, ir du mėnesiai, skirti tėčiui (šį terminą, kaip minimalų kiekvienam iš tėvų, nustato Europos Sąjungos direktyva), įskaičiuoti į bendrą vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmę ir negali būti perleisti.
Akcentuojama, kad išlygos taikomos tik tais atvejais, jeigu vaiką augina tik vienas iš tėvų, įtėvių ar globėjų.
Pasak SADM, yra numatyti 7 atvejai, kai laikoma, kad vaiką augina vienas iš jo tėvų, įtėvių ar globėjų. Vienas iš jų skamba taip: „Jei vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš jo tėvų, o kitam apribotas bendravimas su vaiku.“
Taigi, ši nuostata, atrodytų, atitinka Dominykos atvejį.
Tiesa, ar vaiką augina tik vienas iš tėvų, sprendžia „Sodra“ ir, anot ministerijos, jei konkrečiu atveju nustatoma, kad vaiką augina tik vienas iš jo tėvų, įtėvių ar globėjų, jis turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už kito iš vaiko tėvų nepanaudotą neperleidžiamą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį.
„Priešingu atveju vien ta aplinkybė, kad vaiko mama ir tėvas išsiskyrė, nepaneigia tėvo teisės išeiti neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų ir gauti už šį laikotarpį vaiko priežiūros išmokos. Civiliniame kodekse nustatyta, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios, nesvarbu, ar vaikas gimė susituokusiems, ar nesusituokusiems tėvams, jiems santuoką nutraukus, teismui pripažinus ją negaliojančia ar tėvams gyvenant atskirai, nepaisant to, kad vaiko gyvenamoji vieta nustatyta teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Šios tėvų teisės negali būti ribojamos niekaip kitaip, kaip tik teismo sprendimu“, – dėstė ministerija.
SADM taip pat atkreipė dėmesį, kad nei Darbo kodeksas, nei Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas nenustato sąlygos, kad vaikas būtinai gyventų su tuo iš tėvų, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos ir kuris gauna vaiko priežiūros išmoką. Todėl tėvai privalo susitarti ir rasti bendrą sprendimą dėl vaiko priežiūros.
„Jei vis tik kyla ginčas dėl to, kad vienas iš tėvų naudojasi vaiko priežiūros atostogomis ne pagal paskirtį ar galimai yra kitaip pažeidžiamos vaiko teisės, kitas iš tėvų turi teisę kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių, kurio specialistai atliks vaiko situacijos vertinimą ir įvertins, ar vaiko interesai bei jo priežiūra užtikrinami tinkamai. Tais atvejais, kai kitas iš tėvų veikia priešingai vaiko interesams arba yra visiškai nusišalinęs nuo savo pareigų, galima kreiptis į teismą dėl bendravimo su vaiku apribojimo arba tėvų valdžios apribojimo“, – paaiškino ministerija.
Sprendžiama išnagrinėjus teismo sprendimą
„Sodra“ aiškina, kad jeigu vienas iš tėvų savo teise gauti vaiko priežiūros išmoką už neperleidžiamus vaiko priežiūros atostogų mėnesius nepasinaudoja ir šios teisės netenka dėl bet kurios iš priežasčių, kurios atitinka numatytus atvejų kriterijus, kai laikoma, kad vaiką augina vienas iš jo tėvų, kitas iš tėvų turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį.
„Tarp šių sąlygų nėra numatyta apdraustajam skirti vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį tik dėl to, kad su juo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, kai kitam iš tėvų nėra apribotas bendravimas su vaiku. Svarbu atkreipti dėmesį, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka nėra bendravimo su vaiku apribojimas. Ribojimai galimi tik išimtiniais atvejais, kai bendravimas pakenktų vaiko interesams, pavyzdžiui, vieno iš tėvų elgesys pavojingas vaikui“, – dėstė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič.
Vis dėlto ji taip pat pastebėjo, kad tais atvejais, kai vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš jo tėvų, o kitam iš jų nustatytas bendravimo su vaiku apribojimas arba tėvų valdžios apribojimas, laikoma, kad asmuo augina vaiką vienas ir jam gali būti skiriama vaiko priežiūros išmoka už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų dalį.
„Bendravimo su vaiku tvarką ir bendravimo su vaiku apribojimą ar tėvų valdžios apribojimą nustato teismas, atsižvelgdamas į vaiko teises ir interesus. Todėl nustatant teisę gauti vaiko priežiūros išmoką už papildomą dviejų mėnesių trukmės vaiko priežiūros atostogų ar laikotarpio dalį pagal įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodytas sąlygas, klausimas, ar vaiką augina tik vienas iš jo tėvų, gali būti sprendžiamas tik išsamiai išnagrinėjus pateiktą teismo sprendimą“, – pastebėjo M. Kozič.
Vaikų teisių gynėjai sulaukia skundų
Nors „Sodra“ Dominykai, kaip minėta, aiškina, kad netaikyti neperleidžiamų dviejų mėnesių reikalavimo jos atveju nėra teisinio pagrindo, vaiko teisių gynėjai situaciją linkę vertinti kitaip.
„Jeigu šioje konkrečioje situacijoje iš tiesų teismas yra nustatęs vaiko gyvenamąją vietą su mama, o tėčiui yra apribotas bendravimas su vaiku iki 4 valandų per savaitę, šiai šeimai turėtų būti taikoma išimtis ir neperleidžiamų atostogų reikalavimas netaikomas“, – LRT.lt teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė.
Jeigu dėl tam tikrų aplinkybių, pavyzdžiui, smurtaujant prieš vaiką, vienam iš tėvų yra apribotas bendravimas su vaiku iki kelių valandų per savaitę, pasak U. Klingerės, suprantama, jog jis nepertraukiamai porą mėnesių negalės leisti laiko su vaiku.
Ji pabrėžė, kad jeigu kyla pagrįstų abejonių dėl vieno iš tėvų gebėjimo tinkamai pasirūpinti vaiku, siekiant nepažeisti vaiko interesų, tokie susitikimai gali vykti prižiūrint vaiko teisių gynėjams.
Naujosios tvarkos įgyvendinimas naujas ir institucijoms, tad šeimos kviečiamos bendradarbiauti.
„Vaiko teisių gynėjai nuolat gauna pranešimų dėl besiskiriančių ar jau išsiskyrusių porų bendravimo su vaiku tvarkos, galimo smurto ir pan. Tačiau pranešimai dėl neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų yra visiškai nauja gaunamų pranešimų rūšis. Visais atvejais, jeigu tėvams nepavyksta rasti sprendimo ar jiems atrodo, kad kitų institucijų sprendimas buvo netinkamas, kviečiame juos susisiekti su vaiko teisių gynėjais, kurie padės, nukreips ir tarpininkaus bendradarbiaujant su kitomis įstaigomis“, – akcentavo U. Klingerė.
Taip pat pabrėžiama, kad skyrybų atveju abu tėvai – tiek tas, su kuriuo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, tiek skyrium gyvenantis, turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų bendrą ir vienodą abiejų tėvų globą bei rūpestį.
Tvarką būtų galima tobulinti
Krizinėse situacijose atsidūrusioms šeimoms pagalbą teikiančio vaiko ir šeimos centro „Duok ranką“ vadovė Ivona Bukovska teigė, kad kol kas neteko teikti pagalbos ar konsultuoti vienišų mamų, atsidūrusių panašiose situacijose kaip Dominyka.
Vis dėlto neabejojama, kad ateityje iširusiose šeimose ginčų, kurie pasieks pagalbą teikiančias ar kitas institucijas, dėl minimų dviejų mėnesių gali pasitaikyti.
„Pati idėja gal ir yra labai gera ir sveikintina, bet jeigu sutuoktiniai gyvena kartu, tai jie ir priima tą sprendimą – ar tėtis paims, ar nepaims, kokių yra privalumų, kokių trūkumų, ko šeima netenka arba kaip geriau jiems finansiškai. Bet atsiranda atvejų, kai žmonės skiriasi, vaiko gyvenamoji vieta yra nustatoma su vienu iš tėvų, vaikas yra mažas, o tuo metu formuojasi jo prieraišumas ir svarbu, kad bent prie vieno saugaus asmens būtų susiformavęs tas prieraišumo jausmas. Dažnai tai yra mama ir tokiu atveju gali kilti nesutarimų“, – sakė pašnekovė.
I. Bukovskos nuomone, tvarka galėtų būti tobulinama taip, kad atlieptų kuo platesnį gyvenimiškų situacijų ratą. Ypač atidžiai reikėtų žvelgti į besiskiriančias ar jau iširusias šeimas, kuriose yra vaikų, ir ypatingais atvejais suteikti galimybę tėvams priimti bendrą sprendimą, kuris turėtų būti geriausias tiek tėvams, tiek mažyliui.
„Jeigu abu tėvai per mediaciją sutinka, kad <...> tie du mėnesiai tektų mamai ir šeima susitaria tarpusavyje, abiem šalims tai yra tinkamas pasiūlymas – kodėl ne? Man atrodo, kad reikėtų leisti pačiai šeimai nuspręsti, kaip jai gerai“, – dėstė I. Bukovska.
Tvarką ir šiuo metu numatytą baigtinį 7 išimčių sąrašą pašnekovė siūlo praplėsti atsižvelgiant į praktikoje pasitaikančias istorijas, įtraukti į diskusijas šeimas.
Neatmetama, kad geras sprendimas tarp išimtinų atvejų būtų įtraukti ir besiskiriančias šeimas, mat skyrybų metu šeima išgyvena daugybę stiprių emocijų, išgyvenimų, tad prielaidos papildomiems konfliktams dėl, pavyzdžiui, neperleidžiamų dviejų mėnesių, – neigiamas veiksnys.
„Dabar labai puiki proga pasižiūrėti, kas veikia, kas neveikia, kur kyla pasipiktinimas, pasižiūrėti, ar jis yra pagrįstas. Jeigu tai yra kažkokios labai gyvenimiškos situacijos ir tai atitinka geriausius vaiko interesus, į tai pirmiausia ir reikėtų žiūrėti. Visi kiti dalykai jau po to. Vaiko interesai yra susiję su tuo, kiek mama arba vienas iš tų suaugusių asmenų gali skirti laiko, finansinė padėtis, bet ir tėvų tarpusavio santykiai, ar tarp jų nekils kažkokių konfliktų. <...> Norėtųsi įžiebti kuo mažiau nesantaikos dalykų tarp tėvų“, – dėstė I. Bukovska.
