Prezidentas Gitanas Nausėda sako matantis geresnių kandidatų į eurokomisarus nei konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis. „Ypač turint omenyje, kad tai nebus užsienio politikos komisaro pozicija“, – sako šalies vadovas.
– Su premjere, kaip suprantu, yra sutarta dėl švietimo ir socialinės apsaugos ministrų kandidatūrų. Su jais ketinate susitikti ateinantį antradienį ir sakote, kad jos šią minutę yra priimtinos. Kas turėtų nutikti, kad jūsų nuomonė pasikeistų?
– Du dalykai. Pirmas dalykas, norisi pasikalbėti apie tai, kaip jie patys įsivaizduoja savo veiklą ministro poste, na, tokiu specifiniu laikotarpiu, likus nedaug laiko iki rinkimų, kokie jų prioritetai. Ir antra, be abejo, norėsime sužinoti, ką tarnybos mano, nors žinant, kokie tai yra kandidatai, tikėtina, kad tarnybų atsakymas bus pozityvus.
– Seimo konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė prisipažino, kad yra gavusi pasiūlymą tapti švietimo ir mokslo ministre, ir sako, kad yra komandos žmogus ir tą atsakomybę prisiimtų. Ar, jūsų manymu, tai yra žmogus, kuris galėtų, jūsų žodžiais tariant, iškuopti tas arklides ir nuraminti švietimo bendruomenę?
– Tiek, kiek yra laiko, galima būtų kai ką iškuopti ir ypač turbūt pasiruošti naujiems mokslo metams. Aišku, praėję skandalai paliko gilią žymę švietimo bendruomenėje ir ypač mūsų vaikų, mūsų mokinių sąmonėje. Tikrai reikia vėl grįžti prie tam tikros psichologinės ramybės, kad tiek mokytojai, tiek mokiniai, tiek švietimo bendruomenė galėtų gyventi žinodami, kas bus rytoj. Dabar tokio tikrumo turbūt nėra.
Ponia Mikulėnienė iš tikrųjų yra gana patyrusi politikė, nors ir jauna. Ji galėtų būti tarp kandidatų ir tai, be kita ko, būtų ir politinės atsakomybės prisiėmimas, palyginti su tais kitais variantais, kurie gal būtų alternatyvūs, kai mes ieškotume ministro iš ministerijos gelmių. Na, mes turėjome jau tokį variantą visai neseniai, šis variantas nepasiteisino ir tai reikia atvirai pripažinti.
– Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, sakot, iki šiol dirbo gerai ir reikėtų tiktai to darbų tęstinumo. Ar galima suprasti, kad tą darbų tęstinumą galėtų užtikrinti vienas iš viceministrų, pavyzdžiui, Vytautas Šilinskas?
– Turbūt kad taip, galima būtų šito tikėtis. Visgi, kiek man teko matyti šitą ministeriją, joje buvo suformuota gana nebloga komanda, kuri ir dirbo kaip komanda, turėjome ir mes, kaip prezidentūra, neblogą darbinį ryšį, nes socialinėje politikoje tikrai turėjome ir patys nemažai pasiūlymų, kai ką teko ir vetuoti, bet visada buvo toks dalykinis dialogas. Tikrai abi pusės girdėjo viena kitą.
Tai, jeigu tokios kultūros bus laikomasi ir toliau, aš tikiuosi, kad šitos ministerijos darbas galėtų tenkinti nemažą visuomenės dalį. To, deja, negalima pasakyti apie kai kurias kitas ministerijas.
– Šita Vyriausybė gali dirbti – taip, tenkindamas Monikos Navickienės atsistatydinimo prašymą, sakėte jūs. Ir iš to taikaus tono galima būtų susidaryti įspūdį, kad <...> daugiau pokyčių ministrų kabinete ir nebus.
– Ne, jūs neteisingai supratote. Ši Vyriausybė gali dirbti ir privalo dirbti pagal mūsų Lietuvos Respublikos Konstituciją ir tikrai nebūtų kažkoks prezidento siekis žūtbūt padaryti taip, kad Vyriausybė nebegalėtų dirbti. Vyriausybė gali dirbti, bet tai nereiškia, kad nebus pokyčių liepos mėnesį. Šiek tiek esame apie tai su premjere kalbėję. Bet turbūt šiandien nėra prasmės toliau narplioti šitų pokalbių, ateis laikas, tada ir sudėsime visus taškus ant i.
– Kalbant apie „Foxpay“ istoriją, į kurią buvo įsipainiojusi Monika Navickienė dėl privataus skrydžio į Dubajų, kaip jūs ją apskritai vertinate? Turint omeny, kad kasdien išlenda vis naujų detalių. Pavyzdžiui, šiandien tai, kad akcininkė Ieva Trinkūnaitė su Lietuvos banku aiškinasi galimai ir dėl sandorio su narkomafijos atstovu.
– Na, labai blogai. Jau čia turbūt žodis „nepuošia mūsų“ nebetinka. Jie tiesiog yra keliantys grėsmę nacionaliniam saugumui. Taip ir įvardinčiau.
Be abejo, kad tarnybos turėjo turėti tą informaciją gerokai anksčiau. Man sunku paaiškinti, kodėl „Foxpay“ visą šį laiką prižiūrėjo daug valstybės institucijų pavedimų, transakcijos vyko per ją. Na, ir mes tiktai dabar grįžome prie pagrindinio klausimo, į kurį turėjo būti atsakyta gerokai anksčiau, bet prie šio klausimo grįžome aplinkiniu būdu, t. y. tiktai dėl to, kad „Foxpay“ kreipėsi dėl įmonės įsigijimo, iškilo visa šita informacija ir tada jau buvo priimti tie sprendimai.
Tikrai reikia padaryt labai aiškias išvadas, kad tokie dalykai nesikartotų ateityje, nes aš manau, kad šitos krizės atšvaitų mes dar tikrai pamatysime ateityje. Vyšnia ant torto yra, be abejo, pats faktas, kad ministrė skrido privačiu lėktuvu į egzotiškąjį Dubajų su visa savo šeima su asmeniu, kuris turi akivaizdžiai kriminalinę praeitį. Tai jau yra visiškai netoleruotina ir sprendimai turėjo būti padaryti labai greitai. Ir tai meta didelį šešėlį ant buvusios ministrės ir ant jos tolesnės karjeros.
– Buvusi ministrė, kuri, kaip jūs sakot, padarė prabangią klaidą, kol kas nėra apsisprendusi, ar dalyvaus rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose, partijos pirmininkas sako, kad turėtų. O ką manote jūs?
– Tai spręsti jai. Aš galiu tik pasakyti, kaip elgčiausi. Aš nedalyvaučiau. Jeigu norisi likti politikoje, galbūt daryčiau tai po tam tikro laikotarpio, be abejo, supratęs, pripažinęs klaidas ir galbūt savo veikla parodęs, kad stengiuosi tas klaidas ištaisyti.
– Ar jūs nedalyvautumėt Seimo rinkimuose ir Jonavos mero Mindaugo Sinkevičiaus vietoje, kuris pirmos instancijos teismo yra nubaustas dėl pažeidimo, bet partijos įrašytas paskutiniu numeriu sąraše ir tai jisai vertina kaip moralinį palaikymą. O kaip vertinate jūs?
– Aš manau, kad šiuo atveju visgi yra gal ne moralinis palaikymas, o iš tikrųjų tokia pereinamoji stadija, kai žmogus pirmos instancijos pripažintas kaltu, bet galutinai nepripažintas, nes pateikė apeliaciją. Teoriškai įmanoma, kad ji bus patenkinta ir galbūt bausmė bus sumažinta ir nebus jokių formalių kliūčių šiam politikui dalyvauti Seimo rinkimuose ir būti išrinktam.
Bet tai yra vienas iš tų klausimų, į kuriuos nėra taip paprasta atsakyti. Ir vėlgi turbūt galima sakyti, kad tai yra pirmiausia paties politiko pasirinkimas. Na, šiuo atveju partija norėjo išreikšti jam moralinį palaikymą. Visgi tai nėra eilinis politikas, tai yra politikas, į kurį partija dėjo daug vilčių, jis buvo minimas kaip pagrindinis kandidatas į ministro pirmininko poziciją, jeigu partijai būtų pasisekę. Akivaizdu, kad dabar tai pasiekti bus sudėtinga.
– Ar galite patvirtinti, kad Vilija Blinkevičiūtė jums sakė, kad nesiims vadovauti Vyriausybei?
– Žinote, su ponia Vilija mes kalbėjome ne kartą ir dar kalbėsime. Aš manau, kad tai yra tęstinis procesas. Bet kuriuo atveju, ji paskelbė, kad veda partijos sąrašą, kitaip tariant, savo vardu ir autoritetu ji stengiasi padėti partijai, tai yra visiškai natūralu, nes ji yra partijos pirmininkė.
Na, o ateis spalio mėnuo ir reikėtų kalbėti labai pagarbiai mūsų rinkėjų atžvilgiu – jeigu jie išreikš pasitikėjimą, tada šitas klausimas bus tikrai labai tiesiogiai iškeltas. Bet jeigu rinkėjai nepareikš pasitikėjimo arba partija liks antra ar trečia, galimas dalykas, kad ir klausimas taps nebeaktualus.
– Bet jeigu rinkėjai išreikštų pasitikėjimą, o partijos pirmininkė kol kas neatsako į svarbiausią klausimą, ar apsiimtų vadovauti vienam svarbiausių postų šalyje, ar tokią politinę lyderystę ji turėtų demonstruoti?
– Žinot, yra labai daug priežasčių, dėl kurių žmogus arba apsisprendžia dalyvauti ir eiti, ir vesti, ir užimti tas pareigas, arba neapsisprendžia. Yra ir sveikatos dalykų, ir fizinė forma, ir kitokių dalykų. Aš manau, kad pati Vilija Blinkevičiūtė turi atsakyti į šituos klausimus, priimti šitą atsakingą sprendimą, bet sutikite – būtų nelabai solidu, jeigu aš ją įspaudęs į kampą mėginčiau įkalbinėti tapti premjere.
Tai yra pačios politikės sprendimas, jos atsakomybė partijai, šaliai. Ir, manau, kad ji turėtų bet kuriuo atveju, jeigu susiklostys ta situacija, apie kurią mes kalbame, labai atvirai ir labai nuoširdžiai pasakyti priežastis, kodėl ji imasi arba kodėl ji nesiima šitų pareigų.
– Gintautas Paluckas socialdemokratų yra projektuojamas į šitą poziciją. Ar jūs matytumėt šitą politiką premjero poste?
– G. Palucką aš pažįstu jau gana seniai, dar tada, kai kaip ekonomistas dalyvaudavau įvairaus pobūdžio diskusijose. Jo toks, sakyčiau, socialinis jautrumas ir orientavimasis į socialinius klausimus man yra patrauklus. Ne paslaptis, kad ponas G. Paluckas ir prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavo debatuose mane remdamas. Tai yra tikrai jaunas politikas, kuris galėtų imtis tokios atsakomybės.
Man susidaro įspūdis, kad jis yra komandos žmogus, dirbantis komandoje. Ir tokio žmogaus Vyriausybei labai reikia. Na, premjeras tikrai negalėtų būti tas žmogus, kuris imasi už visą Vyriausybę daryti vienasmenius sprendimus ir po to pasistengia, jeigu kažkas ne taip, atsakomybę pasidalinti su kitais. Taip neturėtų būti.
– Kita tema, kuria aktyviai diskutuojama šiandien, – Europos Sąjungos postų dalybos ir akivaizdu, kad keturių pagrindinių, t. y. Europos Parlamento, Europos Komisijos, Europos Vadovų Tarybos pirmininkų postų, taip pat Europos Sąjungos užsienio įgaliotinių postų negausime, bet ar jūs, pavyzdžiui, turite sau išsikėlęs ambiciją, kokį postą Lietuva galėtų gauti? Kas mums yra aktualu? Svarbu, ir kur mes galėtume pretenduoti.
– Pirmiausia reikia paaiškinti žmonėms, kodėl mes nepretenduojame į šituos minėtuosius postus arba, tiksliau, į tą užsienio politikos postą, apie kurį daugiausia kalbama. Pirmiausia dėl susiklosčiusių Europos Parlamento rinkimų rezultatų. Pagal juos trečioji pagal dydį partija toje valdančiojoje koalicijoje yra liberalai. Ir pagal postų pirminį paskirstymą, nes tai dar nėra galutinis sprendimas ir tikrai šiandien būtų ankstoka sakyti, kad visos tos pavardės, kurios dabar cirkuliuoja viešojoje erdvėje, bus patvirtintos, šis postas atitektų Kajai Kallas, dabartinei Estijos premjerei, kuri yra liberalų partijos šeimos narė.
Ir tai yra gerai, aš tai remiu, nes tai yra tikrai puiki galimybė Baltijos valstybėms išreikšti savo poziciją ir tikėtis, kad tai pozicijai bus tinkamai atstovaujama ir prioritetai mūsų užsienio politikoje bus labai aiškūs. Bet mūsų noras turėti, sakykime, kad ir netiesiogiai su užsienio politika susijusį postą, žinoma, yra ambicingas. Mes norime postų, kurie būtų arba ekonominiai, arba susiję su Europos Sąjungos plėtra. Jeigu bus sukurta gynybos komisaro pozicija, manau, kad tikrai būtų verta pakovoti ir dėl jos, bet šiandien mes neturime net Europos Komisijos prezidentės ir tikimybė, kad Ursula von der Leyen taps Europos Komisijos prezidente antrąjį terminą, nėra šimtaprocentinė. Bet diskusijos jau yra prasidėjusios, galiu nuraminti, jos tikrai tęsis toliau, bet jos suintensyvės jau tuomet, kai faktai bus ant stalo.
– Labai trumpas klausimas ir labai konkretus atsakymas – jeigu premjerė pateikia jums Gabrieliaus Landsbergio kandidatūrą į eurokomisarus, jūs blokuojate ar ne?
– Aš matau geresnių kandidatų, ypač turint omenyje, kad tai nebus užsienio politikos komisaro pozicija.
– Pilietybės komisija šiandien nepriėmė sprendimo dėl ledo šokėjos Allison Reed, nors aplinkybės tai svarstyti atsirado jai su partneriu laimėjus Europos čempionato bronzą. Ar jums paaiškino, kodėl tas sprendimas yra atidėtas?
– Aš tiesiog kol kas dar nespėjau susipažinti su priežastimi, kodėl taip atsitiko. Tikiu, kad tai yra kažkokie laikino pobūdžio klausimai. Iš esmės, jeigu nėra juridinio pobūdžio kliuvinių, aš būčiau linkęs suteikti pilietybę, bet nenoriu atsakyti į klausimą dabar jau iki galo, nes nespėjau su juo dar susipažinti.
