Dronus Ukrainos kariams imasi konstruoti lietuviai savanoriai. Kaune surengti pirmieji mokymai. Naudojant iš Kinijos atsisiųstas detales, pirmą dieną pagaminta 10 dronų. Įtraukti civilius sumanę ukrainiečiai viliasi per metus paruošti 100 grupių, kurios dronų gamybos apimtis padidintų dešimtimis tūkstančių.
Bendrovės „Hostinger“ darbuotojai pirmadienį pradeda mokymais – kaip surinkti FPV, kitaip pirmojo asmens vaizdo, droną.
„Paprasta, turim vaizdo gidą po ranka, tai visai patogu“, – sako mokymų dalyvis Andrius, paklaustas, ar sudėtingas yra drono rinkimo procesas.
Dronų konstravimo mokymai rengiami ukrainiečių savanorių grupės „Specii“ iniciatyva. Taip siekiant paspartinti dronų gamybą. Savanorių surinkti bepiločiai bus siunčiami į frontą Ukrainos kariams.
Maži, manevringi dronai karių jau dabar dažnai naudojami atakoms, pernešant prie jų pritvirtintus sprogmenis.
„Būtų labai įdomu sulaukti grįžtamojo ryšio, kad mano sukonstruotas dronas padėjo mūsų kariams, kad jis iš tikrųjų buvo naudingas“, – tikina mokymų dalyvė Julija Buhai.
Dronui sukonstruoti reikia 12 detalių. Pirmą kart jį konstruojant užtrunkama iki 8 valandų. Tačiau jau turint įgūdžių, bandant dar kartą, vieną droną galima sukonstruoti per maždaug 2-3 valandas.
Vienam dronui reikalingos detalės kainuoja apie 300 eurų. Pagrindinis ir didžiausias, o kai kuriems komponentams ir vienintelis tiekėjas – Kinijos gamintojai. Detales perka prie inciatyvos prisijungusios įmonės, gali prisidėti ir patys savanoriai.
„Konstruojant droną gali būt klaidų, bet aš tam ir esu, kad parodyčiau, kokios klaidos dažniausios ir jas ištaisyčiau čia, vietoje. Visi pagaminti dronai, prieš siunčiant kariams, dar bus išbandomi“, – sako mokymų instruktorė Magdalena.
Dronų konstravimo įgūdžiais nusprendę dalinti ukrainiečiai per metus ketina paruošti 100 komandų, kurios kas mėnesį galėtų surinkti po keliasdešimt tūkstančių dronų. Kol kas iniciatyva lietuviai domisi labiausia. Vien šią savaitę suplanuoti trys užsiėmimai. Pirmieji išmokę taps mokytojais kitiems.
„Tikimės, kad bus kažkurią dieną 50 ar 100 žmonių, kurie geba sukonstruoti pirmo matymo droną“, – viliasi „Hostinger“ komunikacijos vadovas Eiviltas Paraščiakas.
„Žmonės, kurie yra motyvuoti ir nori patys dronus surinkti, yra didžiulis potencialas. Jei palygintume žmonių galią, galėtume matyti, kad mažesnės grupės žmonių, kurios turi norą, gali padaryti ne mažiau, nei centralizuotos dronų gamyklos“, – akcentuoja savanorių grupės „Specii“ narys Jurijus Muchinas.
Jis priduria, kad dronai – naujoji amunicija, keičianti žaidimo taisykles ir situaciją karo lauke.
Ukrainos karių veiksmus stebintys Lietuvos kariškiai taikos metu imtis FPV dronų konstravimo neketina. Tačiau mokymus gilinant įgūdžius planuoja.
„Paimti labai pigūs dronai, rėmas padarytas, kad gali skristi ir gali matyti. Ir tiesiog su primityvia izoliacija prisuktas sprogmuo, kuris padaro tam tikrą efektą. Tai šitoj vietoj negaliu kaip kariuomenės atstovas pasakyti, kad imsime su izoliacija ir suksim dalykus ir galėsim kariauti“, – skeptiškas Kariuomenės gynybos štabo karininkas mjr. Šarūnas Savukaitis.
Lietuvos kariuomenė jau šiemet tikisi gauti iš JAV perkamus „Switchblade“ kovinius dronus, skirtus prieštankinei gynybai. Dėl kovinių dronų gamybos tariamasi ir su Lietuvos gamintojais.
„Yra dvi kompanijos, kurios jau atsiskaito už tam tikrą etapą ir mes tikimės, kad 2025 metais kai projektas bus pabaigtas, turėsime tokias pačias sistemas Lietuvoje“, – teigia Š. Savukaitis.
Iš JAV nupirkti bepiločiai turėtų aprūpinti brigadą. Su papildoma įranga šie koviniai dronai gali skrieti iki 90 kilometrų.
