Trečiadienį atnaujinamas Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) streikas. Pasak profesinės sąjungos pirmininko Andriaus Navicko, siekdami didesnio atlygio, mažesnio darbo krūvio ir mažesnio mokinių skaičiaus klasėje protestuos galimai per 3 tūkst. pedagogų apie 200 ugdymo įstaigų. Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, dalyvavimą streike patvirtino per 2,5 tūkst. ugdymo įstaigų darbuotojų, bet šie duomenys nuolat keičiasi. Prieš pusiaudienį streikavo 153 ugdymo įstaigos.
Nuo 8 val. trečiadienį dalyje šalies mokyklų nevyksta pamokos, nebus vykdoma kita ugdomoji veikla. Dalis ugdymo įstaigų tėvams išsiuntė pranešimus dėl pirmųjų kelių streiko dienų. Streikuojančios ugdymo įstaigos užtikrins vaikų priežiūrą, jei to reikės. Taip pat žadama, kad veiks valgyklos, tad nemokamą maitinimą gaunantys vaikai turės galimybę pavalgyti.
Ministras iš Seimo tikisi sveiko proto žinios
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas kalbėdamas LRT RADIJUI apgailestavo, kad pedagogai vis dėlto nutarė streikuoti.
„Suprantame, kad streikas yra demokratinės raiškos forma. Skaudu, kad pasirenkama tokia kraštutinė forma, dėl kurios labiausiai nukenčia mokiniai, taip pat didelis krūvis tenka mokinių tėvams, mokytojams, kurie nestreikuoja, mokyklų administracijoms.
Tai yra, padaroma nemaža žala. Neretai komunikuojama, kad streikas yra pilietiškumo pamoka ar dar kažkoks ne toks skaudus būdas bendruomenei, tačiau tai yra kraštutinė priemonė“, – LRT RADIJUI atnaujinamo streiko rytą kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas.
Jis sakė dabar laukiantis Seimo žodžio.
„Aš tikiuosi iš Parlamento sveiko proto žinios. Arba bus rasti finansai dar didesniam mokytojų atlyginimui, jei tokie bus rasti, žinoma, mes įgyvendinsime Parlamento sprendimą, arba patvirtinti, kad Vyriausybė švietimui jau skyrė maksimalią sumą pagal valstybės išgales, ir ta suma įgyvendina visus susitarimus – tiek su profesinėmis sąjungomis, tiek nacionaliniu lygiu“, – kalbėjo švietimo, mokslo ir sporto ministras.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas ELTAI trečiadienį sakė, kad, gerėjant ekonominėms prognozėms, kitais metais būtų galima peržiūrėti valstybės biudžetą ir skirti daugiau lėšų mokytojų atlyginimams didinti. Būtent dėl to, pabrėžia ministras, pedagogų darbo užmokesčio kėlimas numatytas dviem etapais – nuo sausio ir rugsėjo mėnesių.
„Dėl to ir yra numatytas atlyginimų kėlimas dviem etapais. Tai suteikia mums ir saugumo, kad jeigu nepasiteisins Finansų ministerijos prognozės, tą jau matysime, bus indikacijos pirmaisiais ketvirčiais kitų metų ir bus galima peržiūrėti biudžetą“, – Eltai trečiadienį komentavo G. Jakštas.
„Jei tos prognozės nepasiteisins, tai antrasis kėlimas galės būti didesnis tiek, kad iš tikrųjų būtų pasiektas 130 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio tikslas. Tą esame suplanavę ir numatę“, – pridūrė ministras.
Anot jo, jei kitais metais vidutinis šalies darbo užmokestis augs sparčiau, biudžetas taip pat bus didesnis nei šiuo metu prognozuojama. Tai, pabrėžė ministras, leis rasti papildomų lėšų didesniam mokytojų atlyginimų kėlimui.
„Ekonomikoje viskas yra susiję. Jeigu gausis taip, kad vidutinis šalies darbo užmokestis auga sparčiau, matyti, kad ekonomika vystosi sparčiau negu prognozuota, ir biudžetas galbūt bus surenkamas didesnis negu prognozuota. Tai mes su Finansų ministerija esame sutarę, kad jeigu nepasiteisins prognozės, bus rastos papildomos lėšos“, – aiškino G. Jakštas.
Šiuo metu Finansų ministerija prognozuoja, kad kitais metais vidutinis darbo užmokestis didės 6,5 proc. Vis dėlto tiek Lietuvos bankas, tiek Europos Komisija (EK) numato didesnį atlyginimų augimą – apie 7 proc.
Tikisi, kad šaltis neatbaidys pedagogų
LŠDPS vadovas A. Navickas sakė, kad profesinės sąjungos tikslas nėra streikas ir ragino nežiūrėti į streiką kaip į neigiamą procesą.
„Jei Seimas tikrai išgirs ir priims mus tenkinančius sprendimus, mes tikrai norime ir esame linkę grįžti į derybas, toliau ieškoti tvarų ir ilgalaikių sprendimų“, – LRT RADIJUI kalbėjo A. Navickas.
Trečiadienį, 16 val., prie Seimo vyks mokytojų mitingas.
A. Navickas tikisi, kad mitinge dalyvaus 3000-5000 pedagogų.
„Tikimės, kad mokytojai neišsigąs šalčio, nes tikrai daugeliu atvejų yra nemažai įskaudinti ir užgauti, tikiu, kad gausiai susirinks prie Seimo“, – sakė A. Navickas.
Kiek truks streikas, kol kas nežinia, bet, kaip yra sakęs A. Navickas, bent jau tol, kol bus patvirtintas kitų metų valstybės biudžetas.
A. Navickas pabrėžia, kad per streiko, kuris prasidėjo rugsėjo 29 dieną, pertrauką nuo spalio 12-osios LŠDPS gretas papildė mokytojai iš kelių dešimčių mokyklų. Tarp jų – sostinės mokyklos, ugdymo įstaigos vietovėse, kuriose anksčiau ši profesinė sąjunga narių neturėjo, tarkime, Kupiškyje, Radviliškyje, Telšiuose.
Anot A. Navicko, derybos dėl darbo užmokesčio didinimo dar nesibaigė, tiesiog jos persikėlė į Seimą. LŠDPS vadovas viliasi, kad Seimo nariai gali ir pritarti mokytojų reikalavimui – kitais metais kelti atlyginimus 32 proc., o ne 21 proc., kaip yra numačiusi Vyriausybė. Anksčiau profesinė sąjunga derėjosi su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.
LRT.lt primena, kad streiko pradžioje LŠDPS reikalavo atlyginimą kelti 56 proc. Ir tai pradėti daryti dar šiemet – nuo rugsėjo.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) po derybų numatė kitais metais mokytojų atlygį dviem etapais pakelti 21 proc. (po 10 proc. nuo sausio ir likusia dalimi nuo rugsėjo). Su tokiu ministerijos pasiūlymu sutiko kitos pedagogų profesinės sąjungos ir pasirašė atnaujintą šakos kolektyvinę sutartį.
Tai – Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga, Švietimo ir mokslo profesinė sąjunga „Solidarumas“, Lietuvos aukštųjų mokyklų profesinių sąjungų susivienijimas, Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“. LŠDPS tokio susitarimo nepasirašė.
LŠDPS reikalavimo kitais metais 32,3 proc. didinti darbo užmokestį mokytojams ir kitiems pedagoginiams darbuotojams spalį nepalaikė Seimo Švietimo ir mokslo komitetas. Balsavimą tuomet nulėmė komiteto pirmininko laisvininko Artūro Žukausko balsas.
Spalio pabaigoje švietimo, mokslo ir sporto ministras Gintautas Jakštas sakė besitikintis, kad antrajam streiko etapui besiruošianti A. Navicko profsąjunga vis dėlto sutiks su ministerijos siūlomu mokytojų atlyginimų didinimu ir pasirašys atnaujintą kolektyvinę sutartį.
Prieš paskelbdama streiką LŠDPS reikalavo, kad mokytojų algos augtų 56 procentais. Paskui reikalavimas sumažintas iki 46 procentų, dar vėliau – iki 32 proc. per kitus metus.
Siūlymą dėl krūvio mažinimo nuo 24 kontaktinių valandų (pamokų) iki 18 pamokų LŠDPS prasidėjus deryboms pakeitė siūlymas mažinti pamokų skaičių nuo 24 iki 20-ies.
Rugsėjo viduryje mokytojai rengė įspėjamąjį streiką.
Kaip bus finansuojamas švietimas kitais metais?
Anot švietimo, mokslo ir sporto ministro G. Jakšto, švietimo biudžetas kitąmet augs beveik puse milijardo – 496 mln. Eur, arba 14 procentų, palyginus su 2023-aisiais. Numatoma, kad valstybės ir savivaldybių biudžetų išlaidos švietimui iš viso sudarys daugiau nei 4 mlrd. Eur. Daugiausia papildomai skiriamų lėšų (352,6 mln. eurų) biudžeto projekte numatyta skirti pedagogų, dėstytojų, mokslininkų ir neakademinių darbuotojų, kitų švietimo darbuotojų atlyginimams didinti ir darbo sąlygoms gerinti. Tai antradienį ministras G. Jakštas pristatė švietimo bendruomenei skirtame renginyje Nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje.
„Augantis švietimo biudžetas rodo valstybės prioritetus. Dėmesys fokusuojamas į geresnių darbo sąlygų mokytojams, dėstytojams, mokslininkams kūrimą. Atnaujintiems sutarimams su profesinėms sąjungoms vykdyti yra skiriamas beprecedentis finansavimas iš valstybės biudžeto“, – sako švietimo, mokslo ir sporto ministras G. Jakštas.
Šįmet rudenį atnaujintoje Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinės sutartyje įtvirtinti įsipareigojimai didinti ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo, neformaliojo švietimo ir profesinio mokymo mokytojų darbo užmokestį. Nuo 2024 m. sausio 1 d. skiriama papildomų lėšų darbo užmokesčiui didinti 10 proc., nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. – ne mažiau kaip 10 proc. Be to, bendrojo ugdymo mokytojų, dirbančių pagal atnaujintas programas, darbo užmokesčiui ir toliau bus skiriama 3 proc. ugdymo lėšų, kaip ir dabar nuo mokslo metų pradžios.
„Nuosekliai didinamas pedagogų darbo užmokestis – bendras pedagogų atlyginimų augimas per šios Vyriausybės kadenciją siekia 73 proc. nuo 2020 m. iki 2024 m. Visgi geresnės darbo sąlygos nėra tik atlyginimas. Pedagogų bendruomenė vardija ir kitus iššūkius – etatinio apmokėjimo modelio, didelių klasių, įtraukiojo ugdymo, lankomumo užtikrinimo. Girdime ir ieškome sprendimų“, – sako ministras.
Pasak ministerijos, atsižvelgiant į mokytojų bendruomenės išsakytas problemas, siekiama daugiau aiškumo bei skaidrumo sudarant mokytojų etatus. Darbo grupė, kurioje dirba ir mokytojų profesinių sąjungų atstovai, analizuoja esamą mokytojų etatų sandarą ir pateiks pasiūlymus dėl bendrojo ugdymo mokytojų darbo krūvio sandaros ar susijusių teisės aktų tobulinimo.
G. Jakšto teigimu, sutarti ir pirmieji žingsniai dėl klasių mažinimo. Nuo ateinančių mokslo metų bus mažinamas valstybės finansavimas savivaldybėms, formuojančioms per dideles klases. Rengiamas Mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo pakeitimas, pagal kurį, nuo 2024 m. rugsėjo 1 d. suformavus klases, kuriose mokinių skaičius viršija nustatytą didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje, savivaldybei skirtos mokymo lėšos būtų mažinamos.
Nuo kitų mokslo metų bus įtvirtinta teisė mokyklos savininkui (daugeliu atvejų – savivaldybei) didžiausią leistiną mokinių skaičių 5–12 kl. mažinti nuo 30 iki 26 mokinių, o 1–4 kl. – nuo 24 iki 22 mokinių, racionaliau paskirstant mokinių srautus tarp mokyklų.
Taip pat būtų įtvirtina nuostata, kad vienas mokinys, turintis didelių arba labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių, besimokantis bendrojo ugdymo klasėje, skaičiuojant finansavimą būtų prilyginamas dviem mokiniams.
Šalia 2024 m. švietimo prioriteto kurti palankias darbo sąlygas mokytojams numatyti dar du – stiprinti pagalbos mokiniui sistemą ir diegti šiuolaikišką ugdymo turinį. Tai atsispindi ir kitų metų biudžeto projekte.
Nors švietimo pagalba yra savarankiška savivaldybių funkcija, valstybė tam irgi nuosekliai didina finansavimą. 2023 m. švietimo pagalbai organizuoti savivaldybėms buvo skirta beveik 136 mln. eurų. 2024 m. numatyta daugiau nei 163 mln. eurų. Lyginant su 2019 m. – tai 102 mln. daugiau, kai švietimo pagalbai buvo skirta 61 mln. eurų. Planuojama įsteigti per 200 naujų švietimo pagalbos specialistų pareigybių švietimo įstaigose ir regioniniuose specialiojo ugdymo centruose, sukurti ir išbandyti mokinių įvairovei atvirų grupių, klasių sudarymo ir ugdymo jose organizavimo modelius.
2024 m. vadovėliams ir mokymo priemonėms, įskaitant ir skaitmenines, numatyta skirti beveik 29 mln. Eur. Tai dvigubai daugiau negu pernai ir ankstesniais metais, kai mokyklos dirbo pagal senas ugdymo programas.
Egzaminų organizavimui ir vertinimui taip pat didinamos lėšos – 2024 m. biudžete papildomai skirta 1,6 mln. Eur – jos skiriamos mokytojams atlyginti už darbą.
Skaičiuojama, kad švietimo išlaidų procentas nuo bendrojo vidaus produkto 2024 m. sudarys 5,3 proc. (2022 m. išlaidų procentas nuo BVP sudarė 4,5 proc., 2023 m. – 4,9 proc.).
