Lietuvos švietimo profesinės sąjungos (LŠDPS) mokytojai nutarė streiko nenutraukti, bet kuriam laikui protestuoti pasyvios fazės ritmu, tai yra, grįžti į mokyklas vesti pamokų, o nuo lapkričio 22 dienos vėl streikuoti aktyviau. Švelninti protestą jie apsisprendė po mitingo prie Vyriausybės, kur suplūdo mokytojai iš visos Lietuvos. Tarp kelių šimtų streikuojančių pedagogų buvo ir pėsčiomis atėjusieji iš Klaipėdos bei kitų miestų.
Per pasyviąją fazę, pasak LŠDPS lyderio, bus dirbama su Seimo nariais, frakcijomis.
„Susitelkime, organizuokimės“, – savo kolegas jau po mitingo prie Vyriausybės ragino A. Navickas.
Jis vylėsi, kad lapkričio 22-ąją į streiką įsitrauks dvigubai daugiau ugdymo įstaigų.
„Tikimės, kad tuomet streiko banga bus dvigubai stipresnė. Dabar streikavo apie 180 mokyklų. Mes tikimės ir turime tokį rezervą, kad streikuojančiųjų bus 360. Tai ir būtų tas cunamis, jei mokytojai išdrįstų ir prisijungtų prie streiko nuo lapkričio 22 dienos“, – kalbėjo A. Navickas.
A. Navickas nesutiko, kad tokia pertrauka streike yra pralaimėjimas, nors nepatenkintų balsų buvo girdėti ir tarp pačių profesinės sąjungos narių.
„Pertrauka yra būtina, o grįžimas į streiką ir bus laimėjimas“, – sakė profesinės sąjungos lyderis.
Reikalavimų kartelės LŠDPS neketina nuleisti
16 val. į Vinco Kudirkos aikštę susirinko pedagogų iš įvairių šalies miestų. Čia atkeliavo ir nuo Klaipėdos pėsčiomis iki Vyriausybės atėjusios klaipėdietės mokytojos ir jas palaikančios mokinės.
„Tikimės, nenorėčiau sakyti žodžio „priversti“, bet gal įtikinti tiek Vyriausybę, tiek Seimą išgirsti, atsižvelgti, priimti sprendimus, kurie leistų ne toliau planuoti ir plėsti streikų bangas, bet grįžti į klases“, – Vyriausybės aikštėje žurnalistams sakė A. Navickas.
Kaip tuomet LRT.lt sakė LŠDPS vadovas, svarstoma laikinai streiką prislopinti, bet mokytojai patys apsispręs dėl to po mitingo. Gali būti, kad streikas bus prislopintas, o lapkričio 22 dieną aktyvus streikavimas būtų tęsiamas iki gruodžio 5 dienos, kai Seime bus svarstomas valstybės biudžetas.
Tuomet prie streiko, anot A. Navicko, prisijungtų daugiau mokytojų, nes, jo skaičiavimais, profesinė sąjunga pagausėjo per streiką.
Taip pat skaitykite
A. Navickas sakė siūlysiantis mokytojams dabar grįžti į klases, dirbti, bet tie, kurie norės streikuoti, galės tai daryti toliau, nes teisiškai streikas nebus stabdomas. Anot LŠDPS lyderio, tiesiog iki lapkričio 22 dienos streikas įžengs į pasyvesnę stadiją.
„Rekomenduotume kuriam laikui grįžti į pamokas, nes jei ugdymo procesas nevyktų kelis mėnesius, mokiniams būtų didelė žala, todėl manome, kad reikėtų grįžti dirbti, o prie aktyvaus streiko grįžti lapkričio gale, kai Seime bus svarstomas biudžetas“, – dar dieną prie Vyriausybės kalbėjo A. Navickas.
Reikalavimų kartelės LŠDPS neketina nuleisti. Profesinė sąjunga planuoja gruodžio 5 dieną prie Seimo rengti mitingą. Kaip prie Vyriausybės sakė A. Navickas, protestai po lapkričio 22 dienos prilygs cunamiui.
Prieš mokytojus kalbėti stojo ir švietimo viceministras Ramūnas Skaudžius. Jis mėgino paaiškinti apie Vyriausybės mokytojams pateiktus pasiūlymus. Viceministro kalbą lydėjo švilpimas ir skanduotė „gėda“.
Šimtus pedagogų iš visos Lietuvos prie Vyriausybės sutraukęs mitingas baigėsi prieš 17.30 val.
Įveikė kelią nuo Klaipėdos iki Vilniaus
Per 400 kilometrų, per 500 tūkst. žingsnių per 13 dienų, – tiek įveikė klaipėdietė lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Lilija Bručkienė.
Ji neslėpė, kad pirminis planas buvo Vilnių pasiekti kitą savaitę, bet vėliau padėtis pasikeitė ir nutarta ateiti į Vilnių būtent ketvirtadienį. „Mane ir mano komandą tai išgąsdino, bet atėjome“, – sakė L. Bručkienė.
Ji teigė besitikinti, kad dėl streiko reikalavimų pavyks susitarti.
„Iki paskutinės akimirkos tikėjausi, kad man iš viso nereikės eiti, nes dialogas tarp mokytojų ir valdžios bus pasikeitęs ir bus pradėtos rimtos derybos, tikėjausi, kad pusiaukelėje bus susitarta ir aš galėsiu grįžti atgal. Ir dabar tikiuosi, kad bus susitarta. Labai džiaugiuosi, kad pakeliui prie mūsų jungiasi kiti mokytojai, kad jie supranta, „apie ką“ mes einame. Bet politikai, ministerijos lyderiai ilgai nesuprato, „apie ką“ mes einame“, – LRT.lt kalbėjo L. Bručkienė.
„Jei man kas būtų prieš metus, prieš pusmetį pasakęs, kad pėsčiomis keliausiu iš Klaipėdos į Vilnių, būčiau sakiusi: atsiprašau, aš dar ne tokia išprotėjusi. Pasirodo, tokia. (...) Reikia ryžtingų sprendimų, o ne komunikacinių sprendimų. Tuomet gali nueiti ir iki Vilniaus, ir dar toliau“, – prie Vyriausybės kalbėjo L. Bručkienė.
Palaikė streikuojančius mokytojus
Į Vyriausybės aikštę palaikyti savo kolegų atėjo ir Panevėžio Juozo Balčikonio gimnazijos direktorius Raimondas Dambrauskas. Jis pats, kaip vadovas, nestreikuoja, bet trys dešimtys gimnazijos mokytojų protestuoja.
„Laisvoje šalyje laisviems žmonėms laisvai galima reikšti mintis ir tuo labai džiaugiuosi. Žinoma, gaila mokinių, nukentės žinios, kai kurie tėvai nepatenkinti, valgyklos darbas sutrikdytas, bet streikas tam ir yra, kad kai kas jaustųsi nepatogiai“, – kalbėjo R. Dambrauskas.
Jis tikras, kad jo vadovaujamos gimnazijos pedagogams grįžus po streiko mokiniai pasivys tai, kas strigo dėl streiko.
Reikalavimų nekeičia
LRT.lt primena, kad LŠDPS kelia 20 reikalavimų Vyriausybei, iš jų išskiriami trys svarbiausi: didesnė alga, mažesnis krūvis ir mažesnis vaikų skaičius klasėje. Per derybas Vyriausybė pasiūlė algą kitais metais kelti 21 proc., profesinė sąjunga savo reikalavimų kartelę nuleido iki 32 proc. LŠDPS lyderis sakė, kad daugiau kartelė nebebus leidžiama.
Kitos keturios profesinės sąjungos sutiko su ministerijos siūlymais ir pasirašė sutartį.
