Liūdesys, kad abiturientai į egzaminą ėjo nepasirengę. Džiaugsmas, kad šiemet išlaikė kur kas daugiau abiturientų. Ir nerimas, kad pernykštė katastrofa nepasikartotų ateityje. Taip paskelbtus valstybinio matematikos egzamino rezultatus apibendrino matematikos mokytojai.
LRT.lt primena, kad matematikos valstybinį brandos egzaminą šiemet laikė 14 334 kandidatai, o tai pusantro šimto mažiau nei praėjusiais metais. Egzaminą išlaikė 84,6 proc. kandidatų (2022 m. – 64,6 proc., 2021 m. – 84,8 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 179 kandidatai, tai sudaro 1,2 proc. visų egzaminą laikiusių kandidatų (2022 m. – 0,8 proc.).
Jančiauskienė: esu nusivylusi
„Liūdesėlis. Labai blogai. Esu nusivylusi. Egzaminą laikė per 14 tūkst. abiturientų, neišlaikė 15 proc., vadinasi, per 2 tūkst. visiškai nepadarė namų darbų“, – matematikos egzamino rezultatą įvertino Klaipėdos licėjaus matematikos mokytoja Dovilija Jančiauskienė.
Ji pabrėžė, kad su dalimi uždavinių vaikai galėjo susipažinti per bandomąjį egzaminą (jie buvo kone identiški), o ir vėliau juos išspręsti ir taip pasirengti bent minimaliai išlaikyti brandos egzaminą.
„Du tūkstančiai vaikų į egzaminą atėjo „for fun“. Kalbuosi su kitų mokyklų, kitų miestų matematikos mokytojais – jie pabrėžia, kad labai daug vaikų yra abejingi. Mokytojai pasakoja kai kurių vaikų net nematantys pamokose. Tad kaip jie gali išmokyti vaiką tokiu atveju? Ir tada tokie vaikai ateina laikyti egzamino, tai ir rezultatas toks.
Dar viena bėda – vaikai pasiskaičiuoja, kiek jiems reikia mokytis: jei mato, kad neapsimoka labiau stengtis, tai mokosi, kad tik išlaikytų. Man liūdna dėl to“, – emocijų neslėpė pedagogė ir pridūrė, kad, jos akimis, nėra gerai, kad valstybinio egzamino užduotys buvo panašios į bandomojo.
Tiesa, jos mokykloje – Klaipėdos licėjuje – nebuvo nė vieno, kuris neišlaikė matematikos egzamino.
„Mūsų mokytoja Rasa Karapetian turėjo dvyliktokus. 23 proc. jų pelnė šimtukus“, – pasidžiaugė D. Jančiauskienė.
Džiaugsmą lydi nerimas, kad pernykštė katastrofa nepasikartotų
Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus mokytoja Vilija Dabrišienė džiaugiasi šiemetiniais rezultatais.
„Kad jie bus geresni nei praėjusiais metais, buvo galima prognozuoti pamačius užduotį, tačiau tikrai nesitikėjau, kad jie bus geresni taip smarkiai.
Užduotis man tikrai daug labiau patiko nei pernykštė. Kaip ir komentavau iš karto po egzamino, ji buvo parengta labai profesionaliai. Nors joje buvo gana nesudėtingų, be jokių kabliukų uždavinių, tikrai nepasakyčiau, kad šiais metais užduotis buvo daug lengvesnė negu pernai. Didelių skirtumų neįžvelgė ir kiti.
Teko skaityti komentarų, kad neišlaikiusiųjų skaičius bus panašus kaip ir pernai. Antai tikrai giliai egzaminų sistemą suprantantis matematikas Dainius Dzindzalieta prognozavo, kad bus 25–30 proc neišlaikiusiųjų, bet jis vertino tik užduotį, neįvertino kitų faktorių.
Iš karto po egzamino jau buvo aišku, kad taip nebus. Vaikai išėję po egzamino buvo visai kitokios nuotaikos nei pernykščiai abiturientai. Taip, kokius 5–10 procentų pagerėjimo galėjo lemti užduotis. Bet tikrai ne ji viena“, – svarstė V. Dabrišienė.
Taip pat skaitykite
Pasak pedagogės, pirmiausia didžiulis pernykštis šokas subūrė visą bendruomenę. Tiek mokiniai, tiek tėvai, mokytojai mokslo metus pradėjo jau su kitokia motyvacija.
„Juk tai vaikai, 10 klasėje išgyvenę pandemiją. Vieša paslaptis, bet 10 klasės PUPP jie laikė namuose ir nusirašinėjimas buvo masinis. Vienuoliktą klasę jie pradėjo įsitikinę, kad viskas bus paprasta, tačiau pernykštis šokas apnuogino tiesą ir dvyliktą klasę jie pradėjo jau supratę, kad teks padirbėti“, – apibūdino V. Dabrišienė.
Pasak jos, daug pastangų įdėjo visi švietimo darbuotojai, o vaikai sulaukė pagalbos.
„Nežinau visko, kas vyko Lietuvoje, bet Kaune vaikams buvo daugybė nemokamų konsultacijų, tokios konsultacijos buvo organizuojamos tiek centralizuotai, tiek mokyklose. Teko girdėti, kad ir kitos savivaldybės skyrė lėšų, organizavo įvairius pagalbos vaikams renginius, net samdė korepetitorius. NŠA organizavo bandomuosius egzaminus, žodžiu, visi visais frontais stengėsi tuos rezultatus pagerinti. Tai sukūrė tokią ypatingą aurą.
Šiais metais egzaminas jau nebeatrodė toks baisus. Tam tikra prasme pernykštė katastrofa padarė daug gero“, – aiškino matematikos mokytoja.
Tačiau, neslėpė pedagogė, ją kamuoja ir nerimas.
„Taip, šiais metais mes laimėjome. Bet man nerimą kelia tie svyravimai. Vis dėlto žemus balus surinkusių mokinių skaičius, net esant tokiai puikiai užduočiai, stebėtinai didelis. Tikrai negalime ramiai džiaugtis. Nors dėl visuotinių pastangų pernykštės pesimistinės prognozės nepasitvirtino, tendencijos niekur nedingo. Reikia ir toliau daryti svarbius žingsnius, kad pernykštė katastrofa nepasikartotų, kad tokių didelių svyravimų daugiau netektų išvysti“, – įspėjo V. Dabrišienė.
Dzindzalieta: 13 uždavinių buvo matyti per bandomąjį egzaminą
Matematikas D. Dzindzalieta išties prognozavo kur kas prastesnius rezultatus, tačiau, pabrėžė jis, po praėjusių metų egzamino, kai daugiau nei trečdalis laikiusiųjų neišlaikė egzamino, Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) nusprendė dalį egzamino užduočių testuoti dar prieš egzaminą. Ir tuo sumanūs mokiniai galėjo pasinaudoti.
„Būsimoms užduotims testuoti buvo pasirinktas bandomasis egzaminas, jį visi Lietuvos mokiniai laikė mokyklose ar savarankiškai tam skirtame NŠA testavimo puslapyje. Kad niekas nepastebėtų gudrybės (o gal kvailumo?), sąlygos buvo šiek tiek pakoreguotos, buvo pakeisti skaičiai, kitaip sudėlioti sakiniai. Tiesa, sąlygų pakeitimai buvo tokie maži, kad egzamino užduotims tiko toks pats sprendimas, kaip ir bandomojo egzamino užduotims. Bandomajame egzamine buvo bent 13 užduočių, kurių sąlygos ir sprendimai buvo labai panašūs į šių metų matematikos VBE užduotis.
Dar bent 4 užduotys buvo paimtos iš minimalius reikalavimus atitinkančių užduočių, kurias prieš egzaminą paskelbė NŠA tame pačiame tinklapyje“, – aiškino D. Dzindzalieta.
Pasak jo, liūdna, kad iš mokinių tikimasi tiek mažai.
