Atnaujinti ugdymo turinį būtina, tačiau kai kur žioji spragos, reformai iki galo nepasirengta. Šitaip apie nuo rugsėjo bendrojo ugdymo mokyklų 1, 3, 5, 7, 9, 11 ir iš dalies 8 klasėse diegiamas atnaujintas bendrojo ugdymo programas kalbėjo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto diskusijos dalyviai.
Pasigirdus ir vis garsėjant dvejonėms, ar deramai pasirengta jau po trijų mėnesių startuosiančiai permainai, nuomonės išsiskiria: vieni sako, kad derėtų nepabūgti permainų ir jų imtis, kiti pabrėžia, kad mokytojams pečius užguls kur kas didesnė našta, ir netgi siūlo metų moratoriumą.
Pedagogai sako, kad stinga vadovėlių, kitų mokymo priemonių, be to, kyla keblumų, kaip atnaujintos programos bus taikomos specialiųjų poreikių vaikams. Ypač daug klausimų kelia vienuoliktokų ir dvyliktokų mokymas ir pakisiantis brandos egzaminas. Nors ir nuogąstaudami, patys mokytojai pabrėžia, kad derėtų vieniems iš kitų perimti patirtį, kad kiltų kuo mažesnė sumaištis.
Diskusiją inicijavo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto narė, Darbo partijos atstovė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė.
Reforma turi vykti, galbūt „lėtesniais žingsniais“
„Mūsų prašymas – diskutuoti, bet jokiu būdu reformos – atnaujinto ugdymo programų diegimo – nestabdyti“, – sakė Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos (LMVA) prezidentas Dainius Žvirdauskas.
Jis pabrėžė apibendrinantis Lietuvos mokyklų, progimnazijų, gimnazijų, pradinių, pagrindinių mokyklų asociacijų ir kitų organizacijų atstovų nuomonę.
„Argumentai yra tokie: apie tai diskutuojama nuo 2019 metų, dar nuo ministrės Jurgitos Petrauskienės laikų, vėliau ministras Algirdas Monkevičius tęsė tą darbą, vėliau veikla buvo atnaujinta prie ministrės Jurgitos Šiugždinienės. Mes, vadovai, puikiai žinome, kur yra jautrūs dalykai, kur galbūt yra nepasirengta.
Kai išgirsti diskusiją, kad kol nėra ministrės, reikia ką nors stabdyti, manau, kad mes, švietimo bendruomenė, kaip tik turėtume įrodyti, kad gyvename stiprios, brandžios demokratijos visuomenėje. Vienas ministras negali daryti įtakos pokyčiams, kurie vyksta, ir jau ne vienus metus vyksta“, – kalbėjo D. Žvirdauskas.
Jis siūlė susitelkti į pagalbos teikimą mokytojams, kad šis procesas nestotų, vyktų, kad ir „galbūt lėtesniais žingsniais“.
Pasak D. Žvirdausko, ypač svarbu „kelti mažiau chaoso dabartinių geopolitinių įvykių kontekste“.
Direktorius: nėra tokio didelio streso ar baubo
Demokratinės mokyklos vadovas Nerijus Buivydas sakė, kad jo vadovaujama mokykla jau dirba pagal atnaujintas programas, o kad stinga vadovėlių, nėra kliūtis. Dalį ugdymo turinio rengia patys mokytojai.
„Tikrai nėra tokio didelio streso ar baubo, kad nepasiruošta ar panašiai. Aš taip pat už tai, kad pokytis vyktų. Niekada nebus idealių sąlygų pokyčiui“, – sakė N. Buivydas.
Taip pat skaitykite
Juodžbalienė: „Kantrus lietuvis mužikas, bet užvis kantriausias Lietuvos mokytojas“
Džiūgauja tie, kuriems realiai nereikės dirbti, tai yra ne mokytojai, sakė diskusijoje dalyvavusi Radviliškio Gražinos pagrindinės mokyklos atstovė Danguolė Juodžbalienė. Ji prieš diskusiją paklausė savo kolegų, ką jie mano apie programų atnaujinimą ir jo startą.
„Visų pirma mums aktualu krūvis. Pasirengimo pamokoms tikrai padaugės. Ir, kaip jau sakė profsąjungos, kaip mums tai bus apmokama? Ironizuodama norėčiau atkreipti dėmesį į kai kurių vadovų citatą: „Aišku, atsiras papildomo darbo mokytojams.“ Taip sakant, čia nieko tokio, kantrus lietuvis mužikas, bet užvis kantriausias Lietuvos mokytojas, taip norėtųsi pasakyti“, – kalbėjo D. Juodžbalienė.
Pedagogė išsakė norą, kad programų atnaujinimas nebūtų sustabdytas, bet, pasak jos, derėtų procesą pristabdyti.
„Kodėl? Pati pernai dalyvavau ugdymo turinio atnaujinimo mokymuose, buvo pažadėta, kad bus parengti ugdymo planai, priemonės ir nelėksime kaip akis išdegę į naujus mokslo metus. (…) Lituanistams mokymų dar nebuvo, jie prasidės tik dabar. Kitaip sakant, kai lietuvių kalbos mokytojai veda pamokas, veda pusmečius, taiso brandos ir PUPP egzaminus, turės dalyvauti ir mokymuose“, – kalbėjo D. Juodžbalienė.
Ji priminė, kad mokytojai turės ruoštis kitiems mokslo metams per savo atostogas.
Pedagogė mokyklų vadovams, sakantiems, kad ne vadovėliai yra svarbiausia ugdymo priemonė, perdavė, kad toks požiūris yra tas pat, kas chirurgams pasiūlyti operuoti ne tinkamais instrumentais, o tuo, kas po ranka, – šaukštais, peiliais.
Pasak jos, vadovėliai – patogi priemonė, pagrindas, kurį turėdami mokytojai kūrybingai atsirinktų, kas ir kada tinka.
D. Juodžbalienė perdavė kolegų įžvalgas, kad visos tos valandos, kurias mokytojas gali dirbti savo nuožiūra, provincijoje dažnai paskiriamos spragoms lopyti, o tuomet mokiniai pavargsta, mokytojai pavargsta, motyvacija menksta, mokytojai palieka mokyklas.
Pasak jos, reformos stabdyti nereikia, bet bent metus padaryti pereinamuosius.
„Paleiskime penktą klasę ir pradėkime dirbti, bet nepulkime per tuos grėblius, nes, kaip suprantu, jų dar bus ne vienas. O dirbti teks mokytojams, ne direktoriams ir ne Seimo nariams“, – reziumavo pedagogė.
Avčininkas: ar mes rodysime mokiniams pavyzdį, kad vieni iš kitų vogsime?
Lietuvių kalbos mokytojas Alius Avčininkas taip pat sutiko, kad atnaujinti programas reikia, bet nerimą, ypač vyresniųjų mokytojams, kelia tai, kad kol kas neaišku, kaip atrodys brandos egzaminas.
„Egzaminui ruošiame dvejus metus, tarpinis patikrinimas vienuoliktokų laukia jau po pusmečio. Apskaičiavome, kiek valandų galime skirti pasiruošti. Išeina dvi valandos per savaitę, kad mokinys galėtų pasipraktikuoti, tad telieka keturios valandos tiesioginiam darbui ir kompetencijoms ugdyti“, – kalbėjo A. Avčininkas.
Jis pabrėžė, kad programos apimtis gerokai per didelė. Be to, pasak mokytojo, dėl vadovėlių girdėti daug manipuliacijų, esą mokytojai sureikšmina jo svarbą. Pedagogas priminė, kad vadovėlis pirmiausia reikalingas mokiniui.
„Mes stokojame laiko, stokojame išteklių, vadovėlių mokiniams. Ir stokojame pirmiausia šaltinių, ką reikėtų mokiniams skaityti. Programa yra atnaujinta, apimtis pasikeitusi, iš dalies – į gera, bet visokių vingrybių yra“, – sakė A. Avčininkas.
Jis pabrėžė, kad daugybės tekstų tiesiog nėra kur gauti.
„Bibliotekose nėra, reikia viską pirkti, tiražai maži, finansų tam neskirta. Kažkas sakė: pakopijuosime. O kur autorinės teisės? Ar mes rodysime mokiniams tokį pavyzdį, kad vieni iš kitų vogsime, kad padarytume tai, ko ŠMSM ir NŠA nepadarė? Tai nepagarba kūrėjams, rašytojams, mokytojams“, – kalbėjo lituanistas.
Jis siūlė reformą pristabdyti ir startuoti tik sklandžiai pasirengus permainoms, išbandžius mokyklose, atsižvelgus į mokytojų, mokinių ir tėvų nuomones.
A. Avčininkas įspėjo, kad to nepaisant ilgainiui mokyklos dar labiau ištuštės, dar daugiau mokytojų paliks mokyklą.
Fizikai stabdyti proceso nenori
Fizikos mokytojų asociacijos prezidentė Rigonda Skorulskienė sakė, kad fizikos mokytojai stabdyti proceso nenori, be to, jie kartu su chemikais pagal atnaujintas programas pradės dirbti ir su aštuntokais, kurie nebuvo įtraukti į pirminį planą.
„Mes stabdyti programų nenorime, nes reforma yra toks dalykas, kuriam reikia daugiau laiko, daugiau darbo, todėl pasiruošimas niekada nebūna šimtaprocentinis. Tikrai gaila įdėto darbo, nes dvejus metus fizikos mokytojai ėjo to link, buvo rengiami mokymai, buvo parengta medžiaga“, – kalbėjo R. Skorulskienė.
Ji pabrėžė, kad derėtų klases dalyti į grupes ir pasirūpinti lėšomis ugdymo priemonėms.
Šalna: mes, geografai, nestresuojame
Lietuvos geografijos mokytojų asociacijos prezidentas Rytas Šalna sakė negirdėjęs nė vieno savo dalyko pedagogo siūlymo stabdyti reformą.
„Mes, geografai, nestresuojame, stengiamės vieni kitiems padėti“, – sakė R. Šalna.
Jis sakė, kad, kalbant apie vadovėlių stygių, pagal finansavimą Lietuva yra viena iš skurdžiausių ES šalių šiuo aspektu.
Matematikos mokytoja Vilija Dabrišienė sakė, kad matematikos mokytojams taip pat kyla klausimų dėl vadovėlių, teminių planų ir kiek padidėsiančio krūvio. Ji atkreipė dėmesį, kad itin svarbus kitais mokslo metais taps skaitmeninis ugdymo turinys.
Pasak jos, kalbėti apie stabdymą yra karštakošiška: „O stabdyti mes pasirengėme? Ar kas pagalvojo, kas bus sustabdžius vieną vagoną, kai traukinys važiuos toliau?“
Kas kompensuos mokytojams už išaugsiantį krūvį?
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas sakė, kad atnaujinti ugdymo turinį reikia, bet jam nėra deramai pasirengta. Dėl to, pasak jo, neaišku, kaip bus padedama mokytojams, kurių krūvis nuo rugsėjo smarkiai išaugs.
„Ministerijos atstovai įvairiose diskusijose aiškina, kad iš esmės niekas nesikeis, mokytojai ir toliau dirbs, kiek dirbę, galės šiek tiek paimti iš vieno vadovėlio, iš kito, bet visas procesas vyks, kaip vykęs. Tai yra netiesa, mokytojo krūvis išaugs ir išaugs nemažai.
Kaip numatoma kompensuoti tą darbo krūvį?“ – klausė E. Milešinas.
Kad ugdymo turinį atnaujinti reikia, bet tokiems pokyčiams deramai nepasirengta, mano ir Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė.
„Mūsų galva, nėra pasirengta. Nėra pasirengta taip, kad mokytojai, startuodami nuo rugsėjo 1 dienos, jaustųsi saugiai ir norėtų grįžti į mokyklas. Šiandien neturime vadovėlių, neturime mokymo priemonių. O ką tai reiškia? Reiškia, kad mokytojų darbo krūvis išauga, sąlygos tampa dar nepatrauklesnės“, – kalbėjo E. Leiputė-Stundžienė.
Ji pabrėžė, kad mokytojų, kuriems atstovauja profesinė sąjunga, nuomonės yra kitokios nei D. Žvirdausko apibūdintos mokyklų vadovų nuostatos.
