Anykščių mero posto siekiančio „valstiečio“ Kęstučio Tubio kelias rinkimuose baigėsi – į antrajį turą patekusį kandidatą Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) išbraukė iš kandidatų sąrašų.
Antradienį posėdžiavusi Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ėmėsi spręsti, ar Anykščių meru tapti siekiantis K. Tubis toliau gali būti kandidatu ir dalyvauti antrajame rinkimų ture. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) kandidatas sekmadienį vykusio pirmojo turo metu surinko 29,39 proc. balsų ir tapo daugiausia Anykščių gyventojų palaikymo gavusiu kandidatu.
Visgi, Panevėžio apygardos teismas buvusį Anykščių rajono savivaldybės merą K. Tubį vasarį pripažino kaltu dėl prekybos poveikiu. Be beveik 10 tūkst. eurų baudos jam taip pat atimta teisė ketverius metus dirbti valstybės tarnyboje.
„VRK kreipėsi su prašymu paaiškinti, ar šitas nuosprendis taikomas ir sprendžiant kandidatavimo klausimą. Buvo gautas Panevėžio apygardos teismo atsakymas, kuriame teisėjas pasisakė, kad šita baudžiamojo poveikio priemonė <...> apima ir politikus, taip pat oficialius kandidatus į šias pareigas“, – teismo išaiškinimą VRK posėdyje pristatė komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis.
Remiantis tokiu išaiškinimu, anot jo, siūloma panaikinti K. Tubio registravimą kandidatu į merus Anykščių rajone. Taip pat siūloma K. Tubiui neleisti kandidatuoti į tarybos narius.
„Situacija nedėkinga ir, kiek žinau, tokios situacijos nėra buvę“, – teigė VRK pirmininkė Jolanta Petkevičienė.
VRK sprendimu K. Tubis yra išbraukiamas iš kandidatų sąrašo. Kaip sakė J. Petkevičienė, K. Tubis tokį sprendimą skųsti teismui, kuris savo ruožtu gali jį naikinti. Tai leistų K. Tubiui toliau kandidatuoti.
Jei visgi teismas paliktų VRK sprendimą galioti, antrajame rinkimų ture Anykščių gyventojams tektų rinktis arba socialdemokratą Dainių Žiogelį, arba konservatorių Sigutį Obelevičių.
Teismo sprendimą sieja su politine veikla
K. Tubio advokatas Justas Vilys komisijos posėdyje teigė, jog su tokiu komisijos sprendimu sutikti negalima. Anot jo, tam yra visi pagrindai, nes pašalinti K. Tubį iš rinkimų kovos ne tik yra labai netinkamas momentas, nes pirmas turas jau yra įvykęs, ir aktyvia, ir pasyvia rinkimų teise yra pasinaudota.
„Tačiau mūsų įsitikinimu, <...> nėra ir teisinių pagrindų. <...> Gerbiamo teisėjo mums ne daugiau galiotų šitoje situacijoje nei piliečio nuomonė ar pozicija“, – sakė advokatas.
Taip yra todėl, pasak J. Valio, kad nebuvo laikomasi tokio pobūdžio raštui numatytų reikalavimų.
„Šiuo atveju gaunasi, kad teisėjas savo raštu, ne nuosprendžiu, ne skundu, ne nutartimi, o raštu išplečia baudžiamojo poveikio priemonės taikymą. <...> Šis šaltinis negali būti komisijai jokiu būdu pagrindu apriboti K. Tubio pasyvią rinkimų teisę“, – dėstė J. Valys.
Advokatas teigė, kad VRK sprendimas neleisti K. Tubiui tęsti rinkimų kovos, galėtų būti skundžiamas Europos Žmogaus Teisių Teismui.
„Aš nesu padaręs jokio nusikaltimo. Byla buvo nagrinėta dvejus metus ir devynis mėnesius pirmos instancijos teisme. Teismas įvertino liudytojų parodymus, įrašus ir pan. Jis nusprendė, kad aš esu nekaltas. Metus laiko buvau pripažintas visiškai teisiu, išteisintu ir man jokių kaltinimų nebuvo pateikta.
Tuo metu, kai prokurorai apskundė sprendimą, pradėjau dalyvauti politikoje. Ir kai tik pasirodžiau politinėje veikloje, <...> sieju tuos sprendimus [skųsti teismo sprendimą], kad tai yra mano politinės veiklos išdava“, – VRK posėdyje kalbėjo pats K. Tubis.
Jis prašė palikti jį kandidatu antrajame rinkimų ture.
K. Tubio advokatas tvirtino, kad VRK gautas Panevėžio apygardos teismo teisėjo Valdo Ciesiūno išaiškinimas „yra ne daugiau, nei piliečio išsakyta nuomonė“.
„Neaiškumus aiškina nuosprendį priėmęs teismas, kurį sudaro trijų teisėjų kolegija, o čia mes gauname vieno teisėjo raštą, kai pagal įstatymą turi būti nutartis. Šiuo atveju gerbiamo teisėjo išsakyta nuomonė galiotų ne daugiau nei piliečio išsakyta nuomonė“, – sakė J. Vilys.
VRK posėdyje dalyvavęs K. Tubis pabrėžė, kad Anykščių rajono rinkėjai už jį balsavo žinodami apie Panevėžio apygardos teismo nuosprendį, ir braukiant jį iš rinkimų būtų pažeista jų kaip rinkėjų teisės.
„Žmonės, žinodami tas aplinkybes, rinkosi mane“, – sakė K. Tubis.
VRK pirmininkė: liūdna
VRK pirmininkė J. Petkevičienė po komisijos posėdžio žurnalistams komentavo, kad komisijos sprendimas reiškia, jog yra anuliuojami visi K. Tubio pirmajame ture gauti balsai.
„Liūdna“, – sakė komisijos vadovė.
Tiesa, kol kas J. Petkevičienė nesiėmė vertinti, ar toks VRK sprendimas reiškia, kad antrajame rinkimų ture susigrums antru likęs socialdemokratų ir trečiu likęs konservatorių kandidatai.
Pasak VRK pirmininkės, kieno pavardes rinkėjai ras rinkimų biuletenyje kovo 19 dieną priklausys nuo to, ar K. Tubis skųs komisijos sprendimą teismui ir, jei sprendimas bus skundžiamas, ką nutars teismas.
„Nespėliokime, kas bus. K. Tubis, kaip ir pareiškė posėdyje, sprendimą skųs teismui. Tikiuosi, kad teismas priims sprendimą, kuris bus neginčijamas. <...> Arba panaikins VRK sprendimą šiandien priimtą, tai bus viena situacija ir K. Tubis galės kandidatuoti.
Arba [teismas] paliks VRK sprendimą galioti. Tuomet situacija bus kitokia ir antrame ture dalyvaus du kiti kandidatai“, – sakė VRK pirmininkė.
Sprendimą skųs
VRK narė Laura Martinaitytė pažymėjo, kad komisija neturi pagrindo abejoti iš teismo gautu išaiškinimu, nors gynyba jį sako esant tik vieno teisėjo nuomone, nes raštas oficialiai adresuotas teismo, pasirašytas teisėjo, kuris byloje buvo pranešėjas.
Į „valstiečių“ teisininkės Jonės Valčiukienės kritiką, kad K. Tubis iš rinkimų išbrauktas praėjus mėnesiui nuo nuosprendžio paskelbimo, komisijos atstovas Rokas Stabingis atsakė, kad VRK byloje nebuvo šalimi, todėl nuosprendį gavo vėliau, ir procesai užėmė tam tikrą laiko dalį.
K. Tubio advokatas J. Vilys patikino, kad nepalankų VRK sprendimą skųs teismui.
VRK į teismą su klausimu, ar K. Tubiui atimta teisė dirbti ir valstybės tarnyboje ir valstybės politiku, ar tik valstybės tarnyboje, kreipėsi vasario pabaigoje ir prieš pat rinkimus praėjusį penktadienį gavo Panevėžio atsakymą, kad nuosprendyje įvardintas draudimas apima ir renkamas pareigas.
„Mero pareigybė nelaikoma valstybės tarnyba pagal Valstybės tarnybos įstatymą, todėl kilus neaiškumui dėl nuosprendžio taikymo prašome išaiškinti, ar rezoliucinėje nuosprendžio dalyje buvo padarytas rašymo apsirikimas ir turėta omeny, kad atimta teisė dirbti ir valstybės tarnyboje ir valstybės politiku, ar tik valstybės tarnyboje?“ – teismo klausė VRK.
Teismas kovo 3 dienos atsakyme VRK nurodė, kad spręsdamas baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą vadovavosi valstybės tarnautojo sąvoka, įtvirtinta Baudžiamojo kodekso straipsniu dėl nusikaltimo valstybės tarnybai.
Pasak teismo, šiame straipsnyje nurodyti valstybės tarnautojai „yra valstybės politikai, valstybės pareigūnai, teisėjai, valstybės tarnautojai pagal Valstybės tarnybos įstatymą ir kiti asmenys, kurie atlieka valdžios atstovo funkcijas arba turi administracinius įgaliojimus, taip pat oficialūs kandidatai į šias pareigas“.
K. Tubis su 29,39 proc. balsų Anykščių mero rinkimuose pirmavo, aplenkdamas socialdemokratų kandidatą Dainių Žiogelį – už pastarąjį balsavo 19,45 proc. rinkėjų. Trečioje vietoje Anykščiuose su 18,63 proc. balsų liko dabartinis meras konservatorius Sigutis Obelevičius.
Rinkimų kodeksas numato, kad panaikinus kandidato registravimą už jį vienmandatėje rinkimų apygardoje paduoti rinkėjų balsai pripažįstami negaliojančiais. Balsus pripažinus negaliojančiais, gali būti sprendžiama dėl rinkimų pripažinimo negaliojančiais.
Rinkimų rezultatai gali būti pripažįstami negaliojančiais dėl šiurkščių pažeidimų, arba tais atvejais, kai pagal balsų skaičiavimo protokolus ar kitus rinkimų dokumentus negalima nustatyti rinkimų rezultatų.
