Trečiadienį Venecijos bienalėje atidaromas Lietuvos paviljonas. Belaukiant oficialaus prestižinės meno parodos atidarymo, pristatytas ir Rusijos paviljonas. Šalis bienalėje dalyvaus pirmą kartą nuo 2022-ųjų. Vis dėlto sprendimas vėl įsileisti Rusiją sukėlė pasipiktinimą, todėl organizatoriai nusprendė jos paviljoną atverti tik savaitei. Tačiau jau trečiadienį šalia paviljono buvo surengtas „Pussy Riot“ ir FEMEN protestas.
Kritika skamba iš įvairių šalių politikų
Menininkas demonstruoja Ukrainos parodos akcentus. Čia – skaudi paskutinių metų realybė: kaimynės pradėtas plataus masto karas.
„Norėjome pasiūlyti meną, kuris pasakotų apie džiaugsmą tamsiausiais laikais. Parodoje dalyvauja 20 menininkų, iš kurių 12 ukrainiečių, o 8 – iš įvairių pasaulio šalių. Jie visi kartu kalba apie džiaugsmą ir apie tai, ką jis iš tiesų reiškia. Parodą įkvepia karių ir veteranų liudijimai. Būtent jie ir kalba apie džiaugsmą tamsoje“, – sako Kyjive įsikūrusio Pinčuko meno centro vadovas Bjornas Geldhofas.
Tačiau tamsoje rastą džiaugsmą antrą kartą temdo ta pati Rusija. Skausmą atnešusi agresyvi kaimynė savo darbus pirmą kartą nuo plataus masto invazijos pradžios pristato visai šalia.
Tai kelia ne tik ukrainiečių pyktį – būrys menininkų Venecijoje trečiadienį organizavo specialią demonstraciją ir performansą. Taip norima parodyti nepritarimą sprendimui į bienalę įsileisti Rusiją.
Kritika skamba ir iš įvairių šalių politikų – nuo Baltijos šalių, įskaitant Lietuvos, iki pačios Italijos. Šalies premjerė Georgia Meloni pareiškė, kad Rusijai neturėtų būti suteiktas matomumas, kai ši toliau tęsia karą ir žudo žmones Ukrainoje. Į ginčą įsikišo ir Europos Sąjunga, pagrasinusi atšaukti 2 milijonų eurų finansavimą. Bet Venecijos bienalės pirmininkas kritiką atmeta ir gina sprendimą vėl įsileisti Rusiją, esą menas turėtų išlikti neutralia dialogui skirta erdve. Tam, atrodo, pritaria ir dalis menininkų.
„Sunku vertinti šį sprendimą, bet manau, kad tas, kuris be nuodėmės, tegul pirmas meta akmenį – kiekvienas turi žiūrėti savo atsakomybės. Manau, kad kuo mažiau menas įtraukiamas į politinius reikalus, tuo geriau. Menui turėtų būti rodoma šiek tiek pagarbos. Ši bienalė, be abejo, pritrauks daugiau lankytojų, nes žinia pasklido po visą pasaulį, ir tai Venecijai bus labai naudinga“, – kalba Venecijos meno galerijos savininkas Stefano Continas.
Vis dėlto Rusijos paviljonas nebus atviras visus šešis mėnesius, aplankyti šviesiai žalią pastatą galima tik šią savaitę, dar iki oficialaus bienalės atidarymo. Visą kitą laiką ant paviljono sienų bus rodomos projekcijos, pro langus skambės gyva muzika.
„Neturėtume kalbėti apie Rusiją. Turėtume kalbėti apie Ukrainą, stiprinti ukrainiečių balsus ir neskirti dėmesio agresoriui. Rusija naudoja meną kaip priemonę ir instrumentą savo imperialistinėms ambicijoms įgyvendinti ir karui prieš Ukrainą skatinti. Netgi Ermitažo direktorius garsiai pasakė, kad menas turėtų skambėti tuo metu, kai aidi šūviai“, – teigia B. Geldhofas.
Vis dėlto tai ne pirmas šių metų Venecijos bienalės skandalas.
Bienalės vertinimo komisija praėjusią savaitę atsistatydino pareiškusi, kad neteiks apdovanojimų šalims, vadovaujamoms asmenų, kuriems Tarptautinis Baudžiamasis Teismas (TBT) yra išdavęs arešto orderius – tai reiškia Rusiją ir Izraelį.
Reaguodami į tai, bienalės organizatoriai paskelbė, kad nugalėtojus rinks visuomenė.
ES pasipriešinimas
2022 metais, netrukus po to, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Rusijos paviljono menininkai ir kuratoriai protestuodami pasitraukė iš bienalės.
2024 metais Rusija nebuvo pakviesta, tačiau šiemet organizatoriai kovą paskelbė, kad ji dalyvaus, ir tai iškart sukėlė pasipiktinimą.
Laiške bienalės prezidentui Pietrangelo Buttafuoco 22 Europos kultūros ir užsienio reikalų ministrai paprašė jo persvarstyti šį sprendimą, teigdami, kad Rusijos dalyvavimas yra nepriimtinas atsižvelgiant į besitęsiantį „žiaurų agresijos karą prieš Ukrainą“.
„Kultūra nėra atsieta nuo realijų, su kuriomis susiduria visuomenės“, – rašė jie.
Europos Komisija vėliau pareiškė ketinanti „sustabdyti arba nutraukti“ 2 mln. eurų dotaciją, skirtą trejiems metams.
„Kultūros renginiai, finansuojami Europos mokesčių mokėtojų pinigais, turėtų saugoti demokratines vertybes, skatinti atvirą dialogą, įvairovę ir saviraiškos laisvę – vertybes, kurios šiandieninėje Rusijoje nėra gerbiamos“, – sakė atstovas.
Pranešama, kad pirmadienį ES vėl parašė Italijos vyriausybei, prašydama paaiškinti sąlygas, kuriomis priimama Rusijos delegacija, kilus susirūpinimui dėl Europos sankcijų Maskvai pažeidimo.
Remiantis nutekintais dokumentais iš praėjusią savaitę Italijos kultūros ministerijos atlikto patikrinimo, bienalės organizatoriai teigė, kad Rusijai Venecijos paviljonas priklauso nuo 1914 metų, todėl negalima uždrausti jai juo naudotis.
Kultūros ministras Alessandro Giuli, kuris nuo pat pradžių reiškė Italijos vyriausybės nepritarimą Rusijos įtraukimui, pareiškė, kad į Veneciją nevyks.
Paliaubų vieta
Dėl vertinimo komisijos atsistatydinimo ir „išskirtinio besitęsiančios tarptautinės geopolitinės situacijos pobūdžio“ organizatoriai apdovanojimų ceremoniją atidėjo iš gegužės 9 dienos į lapkričio 22-ąją, paskutinę parodos dieną.
Bienalė pranešė, kad įteiks du apdovanojimus, už kuriuos galės balsuoti lankytojai, o vieną iš jų galės laimėti bet kuris nacionalinis dalyvis, įskaitant Rusiją.
Tai atitinka „įtraukties ir vienodo požiūrio principą“, sakoma išplatintame pranešime.
„Bienalė siekia būti ir privalo išlikti paliaubų vieta vardan meno, kultūros ir meninės laisvės“, – nurodoma jame.
Bienalės prezidentas P. Buttafuoco, pareigas pradėjęs eiti 2024 metų kovą, visą laiką laikėsi šios pozicijos.
„Menas turi kur kas didesnę galią nei bet kokia priespaudos forma. Menas atveria kelią į ateitį ir suteikia mums galimybę ištrinti katastrofas“, – pirmadienį sakė jis.
Gegužės 9-ąją oficialiai atidaromoje ir šešis mėnesius truksiančioje Venecijos bienalėje dalyvauja apie 100 valstybių. Kas dvejus metus vykstantį prestižinį modernaus meno renginį aplanko šimtai tūkstančių smalsuolių – 2024-aisiais parduota maždaug 700 tūkstančių bilietų.
Nepraleiskite svarbiausių kultūros naujienų ir gaukite jas kiekvieną penktadienį į savo elektroninio pašto dėžutę užsisakę LRT kultūros naujienlaiškį. Šio naujienlaiškio nenorėsite atsisakyti.
