Jungtinėse Amerikos Valstijose (JAV) gimusi Ieva Juzumaitė į Lietuvą sugrįžti nusprendė norėdama sustiprinti ryšį su šeima ir atkurti silpstančias lietuvių kalbos žinias. Nors likti šalyje iš pradžių neketino, pasitaikius darbo galimybėms ją dominančioje gyvybės mokslų srityje ir įstojusi į magistrantūros studijas Vilniaus universitete (VU), Ieva nusprendė į JAV bent kol kas nesugrįžti.
„Prieš tai Lietuvoje buvau tris kartus – aštuonerių, dvylikos ir sulaukusi pilnametystės. Studijuodama bakalauro pakopoje JAV, jaučiau, kad mano lietuvių kalbos žinios silpsta. Galiausiai supratau, kad visada norėjau čia gyventi, pamatyti, kaip atrodo gyvenimas Lietuvoje. Be to, norėjau sustiprinti ryšį su šeima“, – pasakoja Ieva.
Į Lietuvą mergina sugrįžo 2024-aisiais, netrukus įsitraukė į lietuvių diasporos jaunųjų profesionalų programą „Bring Together Lithuania“. Jos metu atliko užsienio lietuviams skirtą vasaros praktiką, kuri tapo svarbiu žingsniu profesiniame kelyje. Ši patirtis Ievą atvedė į pirmąjį darbą Lietuvoje – ji prisijungė prie „Kurk Lietuvai“ iniciatyvos ir įsidarbino agentūroje „Investuok Lietuvoje“.
Iš gyvybės mokslų į duomenų pasaulį
Ieva JAV turėjo trejų metų patirtį klinikinių tyrimų srityje, todėl Lietuvoje įgyvendintus projektus vadina natūralia tąsa to, kas ją domina. Vienas jų – Lietuvos gyvybės mokslų sektoriui pritaikytos reguliacinės smėliadėžės (angl. regulatory sandboxes) sistemos sukūrimas. Reguliacinė smėliadėžė – tai tarsi „bandomoji aplinka“, kurioje įmonės su institucijų priežiūra gali išbandyti inovacijas realiomis sąlygomis.
„Projekto metu bendravau su įvairiomis suinteresuotomis pusėmis. Pokalbių metu paaiškėjo, kad mažoms įmonėms didžiausias iššūkis kyla jau turint prototipą – dažnai trūksta žinių, finansų ar galimybių toliau vystyti inovaciją. Vienas iš galimų sprendimų – glaudesnis bendradarbiavimas su, pavyzdžiui, universitetų laboratorijomis, atliekant tyrimus ar vystant produktus“, – pasakoja VU studentė.
Mergina taip pat gilinosi į mikrobiomos sritį. Žmogaus mikrobioma – mūsų organizme gyvenančių mikroorganizmų visuma. Ši auganti tyrimų sritis skirta lėtinių ir kitų ligų prevencijai ir gydymui.
„Po daugelio diskusijų su tyrėjais, įmonėmis ir profesoriais priėjome prie išvados, kad šiai sričiai reikalingas didesnis ir atskiras finansavimas, ypač ilgalaikiams projektams, nes mikrobiomos tyrimai pasižymi ilgu poveikio laikotarpiu“, – teigia ji.
Nors Ievos atlikti projektai susiję su gyvybės mokslais, studijuodama VU Matematikos ir informatikos fakulteto magistrantūroje ji gilinasi į naują sritį – duomenų mokslą. Šią sritį ji vadina perspektyvia – tokie specialistai, anot pašnekovės, reikalingi ir verslui, ir sveikatos bei kitiems sektoriams.
Žãvi lietuvių bendrystė
Ieva sako, kad norėtų tapti duomenų mokslininke, tačiau dar nėra apsisprendusi, ar savo karjerą ir tolesnį gyvenimą kurs Lietuvoje, ar JAV: „Bėda ta, kad dalis mano šeimos – tėvai, sesės ir brolis – yra JAV, o kita šeimos dalis – Lietuvoje.“
Tačiau tai, pasak Ievos, ateities klausimas – kol kas ji leidžia laiką su šeima, tobulina lietuvių kalbos žinias ir tyrinėja Lietuvą. Mergina pasakoja mėgstanti žygius, todėl šią vasarą ruošiasi pereiti Lietuvą piligriminiu Camino Lituano keliu.
„Gamta man labai svarbi“, – sako Amerikos lietuvė ir priduria, kad ją žavi, jog Lietuvoje kultūra glaudžiai susijusi su gamta. Tai, Ievos teigimu, iliustruoja tokios šventės kaip Jorė ar Rasa.
VU studentė džiaugiasi, kad per beveik dvejus gyvenimo Lietuvoje metus pavyko patobulinti lietuvių kalbą: „Praėjusiais metais tikrai nebūčiau galėjusi šiame interviu kalbėti lietuviškai. Atvykusi į šalį labai bijojau kalbėti, žinojau, kad mano kalba nėra tobula, tačiau supratau, kad, norėdama geriau kalbėti, privalau bandyti. Išdrįsti kalbėti buvo didelis iššūkis.“
Paklausta, kokius mato skirtumus tarp lietuvių ir amerikiečių, Ieva sako Lietuvoje pastebinti didesnį bendrystės jausmą. „Lietuvoje jaučiu stipresnį bendrą meilės savo šaliai jausmą. Nors susiskaldymo yra kiekvienoje šalyje, manau, kad JAV jo daugiau“, – teigia Ieva.
