Po nelaimės Žygaičiuose, kai fizinio lavinimo pamokos metu mirė moksleivė, pasigirdo klausimų dėl tinkamo pirmosios pagalbos suteikimo. Aiškėja, kad šalies mokykloms nėra privaloma turėti defibriliatorių, o ir visame Tauragės rajone jis yra tik vienas. Tačiau medikas tikina – po defibriliatorių turėtų būti kas kelis šimtus metrų.
Paskutinėmis vasario dienomis pranešta apie skaudžią nelaimę Tauragės rajone esančiuose Žygaičiuose – fizinio lavinimo pamokos metu mirė 2009-aisiais gimusi mergina. Netrukus po nelaimės žiniasklaidoje pasirodė, kaip teigiama, paauglės močiutės kritika dėl mergaitės gaivinimo.
„Ir svarbiausia, elektros šoko mokykla net neturėjo, kad galėtų gaivinti. Gaivino tik taip“, – portale tv3.lt buvo cituojama paauglės močiute pristatoma Ilona.
Iš tikro – mokykla defibriliatoriaus arba, kaip įvardijo mergaitės močiutė, elektro šoko, neturi, tačiau jo turėti ji ir neprivalo. Kaip portalą LRT.lt informavo Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) ugdymo įstaigoms turėti įrengtus defibriliatorius nėra privaloma.
Negana to, visame Tauragės rajone įrengtas tik vienas defibriliatorius – jį galima rasti viename iš prekybos centrų. Tiesa, Tauragė nėra išskirtinė. Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) sudarytame defibriliatorių žemėlapyje matyti, kad po vieną tokį prietaisą turi ir daugiau rajonų, pavyzdžiui, Plungė, Utena, Kretinga ar Rietavas ir Visaginas.
„Tai yra katastrofa“, – defibriliatorių skaičių Lietuvoje vertino Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas.
Defibriliatorių nėra, bet mokytojai turi mokėti gaivinti
Nelaimė Žygaičiuose dar kartą paskatino svarstymus dėl tinkamo pirmosios pagalbos suteikimo. ŠMSM tikina, kad visi mokytojai, švietimo pagalbos specialistai ir kiti su vaikais dirbantys ugdymo įsitagų darbuotojai turi būti išklausę pirmosios pagalbos kursus ir mokėti ją suteikti.
Taip pat skaitykite
„Defibriliatoriai mokyklose nėra privalomi“, – patikino ministerija.
Kita – Sveikatos apsaugos – ministerija rajonuose, kuriuose žmonių mirtingumo dėl širdies ir kraujotakos ligų rodikliai viršija bendrą Lietuvos rodiklį, yra įrengusi specialų defibriliatorių tinklą.
Įrengiant tinklus, buvo tariamasi su savivaldybėmis, kokiose vietose geriau įrengti defibriliatorių. Tauragės rajone įrengtas vienas įrenginys parduotuvėje.
SAM portalui LRT.lt perduotame komentare nurodė, kad privalomo reikalavimo įsirengti defibriliatorius įstaigoms ar savivaldybėms nėra, jie įrengiami pačių savivaldybių ir įstaigų iniciatyva.
„Taip pat 120 defibriliatorių buvo įrengti įgyvendinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą „Sveikatos išsaugojimo priemonių įgyvendinimas tikslinėse teritorijose“. Pagal šį projektą buvo įsigyta 120 defibriliatorių, jie buvo paskirstyti 37-ioms savivaldybėms, kuriose fiksuojamas didesnis mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų“, – komentavo SAM atstovai.
Tiesa, ši ministerija komentare dėstė, kad defibriliatoriai įrengti savivaldybėms priklausančiose patalpose – mokyklose, bibliotekose, sporto ir kultūros objektuose.
„Projekto metu 6 tūkst. žmonių (minėtų įstaigų darbuotojų ir savanorių) buvo apmokyti teikti pirmąją pagalbą. Šiuo metu Lietuvoje turime maždaug 400 defibriliatorių tinklą“, – aiškino SAM.
Padėtis Lietuvoje kelia nerimą
Joniškio rajono ligoninės direktorius M. Gedminas kalbėdamas su portalu LRT.lt į vatą nevyniojo – atvejų, kai žmonės miršta, nes jiems laiku nėra suteikiama pagalba, tik daugės. Pasak jo, šiuo metu išleidžiamos didžiulės sumos pinigų nenaudingiems lankstinukams, kai tuos pinigus būtų galima išleisti defibriliatorių įsigijimui ir gyventojų mokymui suteikti kokybišką pirmąją pagalbą.
„Man atrodo, kad tai yra katastrofa. Kasmet išleidžiame dešimtis ir šimtus tūkstančių eurų lankstinukams, kai yra labai aiškūs įrodymai, kad defibriliatoriai ir mokymai akivaizdžiai gelbsti gyvybes.
Mes vis baisimės, kad tai vyras krepšinio aikštelėje mirė, tai, kaip šiuo atveju, mergaitė mokykloje, bet taip bus tol, kol mes nesiimsime drastiškų priemonių. Kodėl jų nėra imamasi dabar, aš nežinau“, – portalui LRT.lt komentavo Joniškio ligoninės vadovas.
Kaip aiškino M. Gedminas, žmogaus gaivinimą sudaro du lygiai – pradinis ir specializuotas. Jei norime sėkmingų pradinio gaivinimo rezultatų, pasak mediko, kiekvienas žmogus turi mokėti kokybiško gaivinimo žingnsius.
„Tai turi būti vienu iš gyvenimo įgūdžių, kaip dantis valyti“, – sakė M. Gedminas.
Gaivinimo srityje Lietuvai, palyginti su kitomis šalimis, reikia dar gerokai pasitempti. Kaip kalbėjo Joniškio ligoninės direktorius, tokiose šalyse kaip Danija ar Šveicarija tikimybė, kad žmogus po gaivinimo ne ligoninėje liks toks, koks buvo iki nelaimės, yra šokiruojančiai didesnė nei Lietuvoje.
Taip pat skaitykite
„Danija ir kai kurie Šveicarijos kantonai yra pasiekę tokius rezultatus, kad po širdies sustojimo žmogus yra išgelbėjamas, tai yra ne tik atstatomas širdies ritmas, bet žmogus išeina nepaveiktomis smegenimis, 55 proc. visų atvejų.
Lietuvoje sėkmės atvejų po širdies sustojimo, jei tai įvyksta ne ligoninėje, yra 1 proc. Taip yra dėl to, kad mes pradinio gaivinimo kompetencijos dar nesame iš ligoninės sienų perkėlę į kiekvieno gyventojo rankas“, – kalbėjo M. Gedminas.
Svarbu kuo ankstesnė defibriliacija
Joniškio ligoninės direktorius aiškino, kad pradinis gaivinimas susideda iš kelių dalių – kokybiškų krūtinės ląstos paspaudimų, kurie yra svarbiausi, bei įpūtimų. M. Gedminas kalbėjo, kad kai sustoja žmogaus širdis, maždaug po septynių minučių, negaudamos deguonies, ima žūti ir smegenys.
Mes paspaudimais tik uždelsiame laiką iki negrįžtamų pakitimų smegenyse, bet esminį gaivinimą daro defibrilatorius.
M. Gedminas
Pradinis gaivinimas, pasak mediko, „paspaudžia pauzės mygtuką“ – palaikoma kraujotaka ir deguonies tiekims į smegenis, iki kol bus atlikta defibriliacija.
„Jei mes nepradėsime gaivinti, teikti pagalbos, tai net jei medikai ir užves širdė, žmogaus smegenys jau bus paveiktos ir jis gyvenime nieko negalės daryti. Tai reiškia, kad kai sustoja žmogaus širdis, turime daryti paspaudimus ir įpūtimus, kitaip tariant – kokybišką pradinį gaivinimą, kurio galima išmokyti tik dirbant su manekenu, o ne iš testų knygelės. <...>
Pradinio gaivinimo tikslas yra kuo anksčiau defibriliuoti. <...> Dėl to yra atsiradę tokie prietaisai, kaip automatiniai išoriniai defibriliatoriai, žymimo balto žaibo žaliame fone ženklu“, – dėstė Joniškio ligoninės direktorius.
Kaip aiškino M. Gedminas, naudotis tokiu defibriliatoriumi nėra sudėtinga, o jų rasti galima, pavyzdžiui, prekybos centruose. Užtenka ant žmogaus kūno užklijuoti lipdukus, o pats aparatas nusprendžia, ar reikia elektrošoko ir pats jį atlieka. Tokiu aparatu pakenkti kitam žmogui, pasak Joniškio ligoninės vadovo, neįmanoma.
„Defibriliatorius yra neatsiejama pradinio gaivinimo dalis. Mes paspaudimais tik uždelsiame laiką iki negrįžtamų pakitimų smegenyse, bet esminį gaivinimą daro defibrilatorius, jeigu priežastis, dėl kurios sustojo širdis, yra taip išsprendžiama.
Dėl to mūsų defibriliatorių tinklas turi būti labai tankus, plačiai pasiekiamas. Turime gerus pradinius požymius, kai juos įsigija prekybos centrai ar bankai, bet jie yra už uždarų durų. Tai reiškia, kad jei nelaimė įvyktų ne darbo metu, pagalbą gauti būtų sunku“, – kalbėjo M. Gedminas.
Anot jo, mūsų visuomenė turi kultūriškai subręsti, kad defibriliatoriai būtų prieinami viešose vietose, nebūtų vogiami ar sugadinami. Mediko manymu, optimalu būtų jei esant bet kurioje miesto ar miestelio vietoje, 300-500 metrų spindulių būtų galima rasti defibriliatorių.
„Žinoma, nupirkti aparatą nepakanka. Mes dar neturime kultūros išmokti gaivinti ne per testuką, ne pasirašydami kokį dokumentėlį, o ateiti, priklaupti prie manekeno, mokytis gaivinti ir klausyti profesionalą sakant, gerai gaiviname ar ne. Tai gelbsti gyvybes.
Defibriliatorius kainuoja mažiau nei 2 000 eurų, tai turbūt mokymai ir sistemos palaikymas sudaro didžiausius kaštus. Bet tai, kokią naudą gausime, yra nepalyginama“, – portalui LRT.lt pabrėžė Joniškio ligoninės vadovas M. Gedminas.
