Ornitologai ir nevyriausybinių organizacijų atstovai stebisi, kad už paukščių nužudymą skiriamos absurdiškai mažos baudos, kartais jos nesiekia net 10 eurų. Specialistai sako nesuprantantys, kodėl už kitų gyvūnų naikinimą skiriamos kur kas didesnės sumos, o čia nusikaltėliai dažnai net nenubaudžiami.
Liepos pradžioje kaunietė drebančiomis rankomis filmavo, kaip per renovacijos darbus pastato viduje užpurškiami čiurlių jaunikliai. Kiti paukščiai suka ratus aplink daugiabutį. Patekę į putas, krenta. Pasak kaunietės, prieglaudai teko gelbėti kelis nukentėjusius paukščius, o renovacijos darbus vykdę asmenys į prašymus sustoti nekreipė dėmesio. Už šį incidentą skirta pusė numatytos baudos – viso labo 7 eurai. Taip pat gera valia pasiūlyta atlyginti 59 eurų aplinkai padarytą žalą.
„Šiemet mes jau baigiame Gyvūnų gerovės metus ir kada mes matome, kad už tokį žiaurų elgesį su čiurliais mes skiriame 7 eurus, tai tikrai aš manyčiau, kad tai yra neadekvati bauda, ji turėtų būti kitokia“, – sakė gyvūnų globos namų „Nuaras“ vadovė Jurgita Šventoraitytė-Gustaitienė.
Lietuvoje už paukščių buveinės sunaikinimą skiriama bauda nuo 14 iki 30 eurų. Taip pat skaičiuojama papildoma žala už paukščio nužudymą. Nevyriausybinių organizacijų atstovai sako nesuprantantys, kodėl už žiaurų elgesį su paukščiais skiriamos absurdiškai mažos baudos, nors už kitų gyvūnų nužudymą tenka susimokėti tūkstantines sumas.
„Žvejys, nenusipirkęs žvejo bilieto, poilsiaudamas su vaikais, iš valties kokią nors žuvį ištraukia, gauna didesnę baudą“, – pabrėžė J. Šventoraitytė-Gustaitienė.
„Žinome atvejį, kai už tokį nusižengimą – sumedžiotą stumbrą su vaikais – buvo skirta ir virš 30 tūkstančių eurų bauda“, – jai antrino organizacijos „Gelbėkime čiurlius“ vadovas Audrius Daunoravičius.
Lietuvos ornitologų draugijos direktorius Liutauras Raudonikis sako, kad šiuo metu dar didesnė problema yra retai skiriamos baudos.
„Dabar inspekcijos teisinasi, kad jiems sunku surinkti įrodymus, kad jie surašę protokolą teismuose praloštų. Tai čia teisinės sistemos spragos, nes taip negali būti. Kitose šalyse yra taikomos baudos“, – sakė L. Raudonikis.
Pasak ornitologo, nors specialistų požiūris Europoje dėl saugomų rūšių pasikeitęs, Lietuvoje vis dar skiriamos didesnės baudos už žalą paukščiams, įtrauktiems į Raudonąją knygą.
„Pagal Europos Sąjungos reikalavimus visos paukščių rūšys yra saugomos. Deja, baudos už jų sunaikinimą yra paliktos kaip už kitus nesaugomus gyvūnus“, – sakė L. Raudonikis.
Vilniaus gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas sako, kad lyginti skiriamų baudų už skirtingų gyvūnų sunaikinimą nereikėtų, nes jų populiacija nevienoda.
„Jei koks nors paukštis pagal jų duomenis, pagal stebėsenos rodiklius artėja prie išnykimo ribos, tai aš manau, kad jis įtraukiamas į atitinkamą kategoriją ir įkainis didinamas“, – sakė Sigitas Mikėnas.
Gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas sako, kad gyventojai vis dažniau stebi aplinką ir informuoja apie nusižengimus.
