„Tai yra didelė neteisybė, esame labai nepatenkinti ir įžeisti“, – apie Seimo sprendimą nesuteikti senovės baltų religinei bendruomenei „Romuva“ valstybės pripažinimo kalbėjo krivė Inija Trinkūnienė. Kol parlamentarai laidosi religiniais argumentais, portalo LRT.lt kalbinti ekspertai sako – „Romuva“ atitinka visus įstatymų keliamus reikalavimus ir pripažinimas jai turi būti suteiktas.
Jau penkerius metus senovės baltų religinė bendruomenė „Romuva“ kovoja dėl valstybės pripažinimo. Praėjusios kadencijos Seimui pripažinimo „Romuvai“ nesuteikus, sprendimą priėmė Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) – akcentuodamas religijos laisvę ir žmogaus teises jis nurodė, kad pripažinimas bendrijai privalo būti suteiktas.
Visgi ir šios kadencijos Seimas trenkė durimis prieš „Romuvos“ prašymą. Tačiau, kaip portalui LRT.lt teigė Tarptautinės religijų studijų Rytų ir Vidurio Europoje asociacijos (ISORECEA) viceprezidentė Milda Ališauskienė, balsuodami prieš „Romuvos“ pripažinimą politikai rėmėsi religiniais, o ne teisiniais argumentais.
Kad būtent religija neleido parlamentarams įgyvendinti EŽTT sprendimo ir suteikti „Romuvai“ pripažinimo, buvo girdėti ir Seimo salėje. „Daugelis čia deklaravo, kad yra katalikai ir tikrai balsavo [prieš] dėl to, kad neturi kitų dievų, tik vieną. Toks yra Dievo įsakymas“, – po balsavimo teigė Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė.
Iš parlamento salės „Romuvos“ pusėn skriejo ir kaltinimai naudingumu Kremliui, ir svarstymai, kad tai tėra etnografinis būrelis, neturintis ryšio su tikrąja baltų religija. „Romuvos“ krivė I. Trinkūnienė kalbėdama su LRT.lt pabrėžė, kad visus kaltinimus, esą „Romuva“ naudinga Maskvos režimui, paneigė EŽTT. Atsikirto ji ir tiems, kurie teigia, jog „Romuva“ nėra senovės baltų religijos tęsėjai.
„Tęstinumą nutraukė mūsų kritikų protėviai. Mūsų kritikai atstovauja tiems, kurie ir užgesino mūsų šventą ugnį“, – portalui LRT.lt sakė I. Trinkūnienė.
Nors Seimas atsisakė suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Teisės fakulteto dekanas Dainius Žalimas tvirtino – jei ne šis, tai kitas Seimas pripažinimą suteikti privalės.
Mūsų kritikai atstovauja tiems, kurie ir užgesino mūsų šventą ugnį.
I. Trinkūnienė
Portalo LRT.lt pašnekovai taip pat pabrėžė, kad 30 metų gyvuojanti „Romuva“ jau prieš penkerius metus atitiko įstatymo keliamus reikalavimus, leidžiančius jai suteikti valstybės pripažinimą.
Posėdyje citavo Kremliaus ruporą
Ar suteikti „Romuvai“ valstybės pripažinimą, Seimas sprendė paskutinėmis rugsėjo dienomis – svarstymo stadijoje, tai yra antrajame iš trijų balsavimų, 34 parlamentarai balsavo už, 18 susilaikė, o 19 jų balsavo prieš.
Kaip rodo Seimo puslapyje skelbiami balsavimo rezultatai, šis klausimas tapo vienu iš retų atvejų, kai sutapo Laisvės partijos ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pozicijos. Nė vienas iš šių dviejų partijų atstovų nebalsavo prieš, tiesa, du „valstiečiai“ susilaikė. Daugiausia pasisakiusių prieš „Romuvos“ pripažinimą buvo konservatorių gretose.
Praėjusioje kadencijoje šį projektą dėl tokių pasisakymų svarstė NSGK. Buvo pakviestos atsakingos institucijos, komitetas į tai labai rimtai pažiūrėjo.
V. Bakas
Būtent jų atstovė Vilija Aleknaitė-Abramikienė, agituodama balsuoti prieš valstybės pripažinimo suteikimą, posėdyje citavo Rusijos prezidento Vladimiro Putino ideologą Aleksandrą Duginą.
„Atsimenu dabar dažnai minimo Putino ideologo Dugino 1995-aisiais išleistą knygą „Geografinė Rusijos ateitis“. Būdama jauna politikė aš ją perskaičiau ir nepamiršau to puslapio, kuriame rašoma, kad vienas iš didžiausių Kremliaus priešų Lietuvoje yra katalikų bažnyčia.
Taip pat skaitykite
Ir kad Kremlius turi visomis išgalėmis remti tuos, kurie nepalaiko katalikų bažnyčios. Ten yra atskirai minima ir pagoniška pakraipa“, – Seimo salėje dėstė politikė. Vieninteliu pagrindu abejoti „Romuva“ ji įvardijo tik A. Dugino teoriją ir teigė dėl to negalinti palaikyti pripažinimo suteikimo.
Į tokius V. Aleknaitės-Abramikienės svarstymus netruko sureaguoti praėjusioje kadencijoje Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui (NSGK) vadovavęs, dabar Demokratų sąjungai „Vardan Lietuvos“ priklausantis Vytautas Bakas.
Jis pabrėžė, kad dar praėjusioje kadencijoje, kai buvo svarstomas „Romuvos“ valstybinis pripažinimas, NSGK vertino jai mestus kaltinimus dėl palankumo Kremliui ir jokio pagrindo nerado.
„Privalau reaguoti ir apginti žmones, kuriems visiškai nepagrįstai mestas visokių duginų ir Rusijos šešėlis. Praėjusioje kadencijoje šį projektą dėl tokių pasisakymų svarstė NSGK. Buvo pakviestos atsakingos institucijos, komitetas į tai labai rimtai pažiūrėjo“, – teigė V. Bakas.
Portalas LRT.lt primena, kad praėjusioje Seimo kadencijoje nė vienas NSGK narys nepasisakė prieš valstybės pripažinimo suteikimą „Romuvai“.
„Didelė neteisybė“
„Romuva“ kaip religinė bendruomenė buvo įregistruota dar 1992-aisiais, o dėl valstybės pripažinimo kreipėsi suėjus 25-eriems gyvavimo metams. „Romuvos“ krivė I. Trinkūnienė portalui LRT.lt sakė, kad tai, jog visus įstatymo reikalavimus atitinkančiai religinei bendruomenei nėra suteikiamas valstybės pripažinimas, yra didelė neteisybė.
„Teisės aktai, Teisingumo ministerijos išvada, Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymas – visus dokumentus [atitinkame]. Ir EŽTT aiškiai pasakė savo nuomonę net ir tais klausimais, kuriais esame kaltinami, kad tai neturi jokio pagrindo.
Visi tie dalykai yra sunkiai suvokiami. Nesuvokiame, kaip demokratinėje šalyje gali tokie dalykai vykti“, – apmaudo neslėpė „Romuvos“ krivė.
Apie teiginius, kad „Romuva“ nėra tikrojo senovės baltų tikėjimo tęsėjai, paklausta I. Trinkūnienė teigė, jog keista, kad būtent krikščioniškojo tikėjimo atstovai dažniausiai tai mini, nes jų protėviai atsakingi už tęstinumo nutrūkimą.
„Tęstinumą nutraukė mūsų kritikų protėviai. Mūsų kritikai atstovauja tiems, kurie ir užgesino mūsų šventą ugnį. Tai dabar tie kaltinimai iš jų pusės skamba labai keistai. <...>
Tiesą sakant, net neturėčiau viso to įrodinėti, nes pagal įstatymus, pagal reikalavimus, niekas neturi teisės abejoti mūsų tikėjimu. Mes esame įregistruoti kaip religinė bendrija 1992 metais ir jau 5 metai sueina nuo mūsų kreipimosi. Pagalvokite, koks laikas praėjo. Įstatymai ir tiesa yra mūsų pusėje, mes turime ir gyventojų palaikymą – tai rodo religijotyrininkų ir sociologų tyrimai“, – sakė ji.
Portalas LRT.lt primena, kad 2019 metais Lietuvos religijotyrininkų draugija paskelbė, jog „Romuvos“ nepripažinimas yra neobjektyvus ir diskriminuojantis.
I. Trinkūnienė, kalbėdama apie kaltinimus, esą „Romuva“ yra palanki Kremliui, teigė, kad bendruomenės išpažįstamas tikėjimas yra vienintelis, save siejantis su lietuviška tradicija. Kiti tikėjimai, anot jos, yra atėję iš kitur.
Tiesą sakant, net neturėčiau viso to įrodinėti, nes pagal įstatymus, pagal reikalavimus, niekas neturi teisės abejoti mūsų tikėjimu.
I. Trinkūnienė
„Matyt, dėl to priešininkai ir bijo. <...> Mes dabar galime džiaugtis, kad turime savo šventas upes, šventas girias, šventuosius šaltinius, kalnus, alkus. Mes turime gyvąją nepertraukiamą tradiciją mūsų senojo dainavimo, giedojimo.
Mes turime jau pereito amžiaus pradžioje žmones, kurie išpažino senąjį tikėjimą ir, nežiūrint į visas politines aplinkybes, tai oficialiai pareiškė“, – komentavo „Romuvos“ krivė I. Trinkūnienė.
Pripažinti vis tiek teks
Seimui antrą kartą nepritarus „Romuvos“ pripažinimui, bendruomenė kreipėsi į Europos Tarybos (ET) ministrų komitetą, prašydama pradėti sustiprintą EŽTT sprendimo vykdymo priežiūrą. Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas, dabar VDU Teisės fakultetui vadovaujantis D. Žalimas portalui LRT.lt sakė, kad tai padidins spaudimą Lietuvai galiausiai priimti sprendimą dėl pripažinimo.
Seimas yra politinė institucija, negali priversti Seimo narių balsuoti, negali priversti jų laikytis Konstitucijos arba Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, jeigu jie to nenori.
D. Žalimas
„Lietuvai pritaikys sprendimo priėmimo priežiūros procedūrą. <...> Iš esmės tai yra EŽTT sprendimo, o kartu, vadinasi, ir Europos Žmogaus Teisių Konvencijos nevykdymas, tarptautinių įsipareigojimų nevykdymas pagal konvenciją. <...> ET ministrų komitetas yra atsakingas už teismo sprendimų įgyvendinimo priežiūrą ir gal veiksmingų sankcijų nematyčiau, bet po tam tikro laiko politinis spaudimas duoda rezultatų“, – komentavo D. Žalimas.
Jis priminė, kad kartą Lietuva jau neskubėjo vykdyti EŽTT sprendimo vadinamojoje Rolando Pakso byloje. Galiausiai, praėjus 11 metų nuo teismo sprendimo, Konstitucija šios kadencijos Seime buvo pakeista.
Taigi, pasak D. Žalimo, anksčiau ar vėliau Seimas vis tiek turės įgyvendinti tarptautinius įsipareigojimus ir priimti „Romuvai“ palankų sprendimą.
„Reikia apsišarvuoti kantrybe. Seimas yra politinė institucija, negali priversti Seimo narių balsuoti, negali priversti jų laikytis Konstitucijos arba Europos Žmogaus Teisių Konvencijos, jeigu jie to nenori. <...> Tiesiog reikia [laukti] kito Seimo“, – portalui LRT.lt teigė D. Žalimas.
Parlamento vadovė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė mananti, kad kito Seimo laukti neprireiks ir kad priėmus Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisas, pripažinimas „Romuvai“ bus suteiktas ir EŽTT sprendimas bus įvykdytas dar šioje kadencijoje. Pati V. Čmilytė-Nielsen pabrėžė balsavusi už valstybės pripažinimo suteikimą „Romuvai“.
„Kitą savaitę numatytas Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo pataisų priėmimas. Šios pataisos aiškiau ir lanksčiau reglamentuos valstybinio pripažinimo religinėms bendrijoms suteikimo tvarką ir suteiks bendrijoms daugiau teisių svarstant tokius klausimus.
Tai sudarys galimybę prie šio klausimo grįžti ateityje, ko gero, dar šioje kadencijoje. Tačiau siūlau nesvarstyti, ar Lietuvai kils problemų, nes, be abejo, kiekvienas neįgyvendintas EŽTT ar KT sprendimas yra problema, bet vargu ar praktiškai tai pajusime artimoje ateityje“, – portalui LRT.lt komentavo Seimo pirmininkė.
Ką reikštų valstybės pripažinimas?
Tarptautinės religijų studijų Rytų ir Vidurio Europoje asociacijos, sociologijos profesorė, religijotyrininkė M. Ališauskienė portalui LRT.lt sakė, kad nors „Romuva“, kaip religinė bendruomenė, buvo registruota 1992-aisiais metais, niekam abejonių dėl jos nekilo iki tol, kol su ja susijęs klausimas nepasiekė Seimo.
Kaip sakė profesorė, nuo tada, kai „Romuva“ buvo įregistruota, visos Lietuvos valstybės institucijos ją pripažino kaip religinę bendruomenę:
„Ir ji tokia buvo iki 2017 metų, kai atėjo šis klausimas į Seimą, tuomet mes išgirdome Seimo narių įspūdžius ir vertinimus, kokia yra ši bendruomenė. <...> Niekas šios organizacijos religinės esmės nekvestionavo iki Seimo narių, susirinkusių Seime 2017 metais. Ir EŽTT pabrėžė, kad ji buvo registruota kaip religinė bendruomenė ir niekam iki tol nekliuvo.“
Anot M. Ališauskienės, Seimo narių išsakyti argumentai, kodėl „Romuva“ nėra religinė bendruomenė ar kodėl jai neturėtų būti suteiktas valstybės pripažinimas, rodo, kad parlamentarai neįsigilino arba visai neskaitė EŽTT sprendimo. Profesorė sakė, kad rugsėjo pabaigoje vykusio svarstymo metu politikai vardijo tuos pačius argumentus, kuriuos vardijo ir 2017 metais ir kuriuos EŽTT savo sprendimu paneigė.
Taip pat skaitykite
Be to, kaip vardijo M. Ališauskienė, Lietuvoje jau yra keturios religinės bendrijos, kurioms Seimas suteikė valstybės pripažinimą. Esminis jų ir „Romuvos“ skirtumas yra tas, kad „Romuva“ nėra krikščioniška.
„Visos jos – baptistai, sekmininkai, adventistai ir Naujųjų apaštalų bažnyčia – yra krikščioniškos ir jos visos praėjo tą patį valstybės pripažinimo kelią, kurį bando praeiti ir „Romuva“, – sakė religijotyrininkė.
Niekas šios organizacijos religinės esmės nekvestionavo iki Seimo narių, susirinkusių Seime 2017 metais.
M. Ališauskienė
Ką religinei bendruomenei suteikia valstybės pripažinimas? Kaip aiškino M. Ališauskienė, pirmiausia tokio pripažinimo vertė yra simbolinė. Tai leidžia religinei bendruomenei įstoti į kitų Lietuvoje jau esančių bendruomenių gretas, jai nebeklijuojama „kitokios“ ar „netradicinės“ bendruomenės etiketė, užtikrinama lygybė su kitomis bendruomenėmis.
Be to, valstybės pripažinimas suteikia tam tikras praktines privilegijas.
„Dvasininkams suteikiamas socialinis draudimas, yra galimybė tuokti, santuokos pripažįstamos valstybės, taip pat yra galimybė turėti savo tikybos mokymą valstybinėse mokyklose kartu su kitomis religinėmis bendruomenėmis“, – vardijo profesorė.
Paklausta apie Seimo narių nuogąstavimus, kad „Romuvos“ pripažinimas kažkokiu būdu kenks krikščionybei, M. Ališauskienė teigė negirdėjusi tai patvirtinančių argumentų. Anot jos, Lietuvoje kas ketvirtas gyventojas neidentifikuoja savęs kataliku todėl mąstymas, kad skirtingos religinės bendruomenės negali koegzistuoti, yra keistas.
„Aišku, Lietuvoje vyrauja krikščionybė, bet yra ir kitos religinės bendruomenės, yra ir tos, kurios yra tradicinių bendruomenių sąraše, pavyzdžiui, judėjai, musulmonai, karaimai, jie nėra krikščionys. Be to, tarkime, yra Lietuvoje veikiančios hinduizmo pagrindu susikūrusios bendruomenės, kurios irgi artėja prie laikotarpio, kai galės aplikuoti į valstybės pripažinimą.
Manau, kad diskusija, viena vertus, yra apie religiją, bet kita vertus, ji yra apie žmogaus teises. Religijos laisvė šiuolaikinėse visuomenėse patenka į žmogaus teisių lauką, tai pasakė ir EŽTT. Diskusijose Seime nesigirdi žmogaus teisių argumentų iš tų Seimo narių, kurie balsuoja prieš. Jie remiasi tik religiniais argumentais.
Todėl kyla klausimas, kaip suprasti tai, kad religiniai klausimai yra perkeliami į Seimo salę ir <...> keliami klausimai, kas tinka, o kas netinka. Taip gali būti atverta Pandoros skrynia, jei Seime pradedama aiškintis, kokios religinės idėjos tinkamos, o kokios – ne“, – sakė M. Ališauskienė.
Portalui LRT.lt profesorė sakė, kad EŽTT pasakė, jog Seimas, balsuodamas dėl valstybės pripažinimo religinėms bendruomenėms, turi išlaikyti neutralumą ir nesileisti į religinių tikėjimų svarstymą, klausimą svarstyti per žmogaus teisių, o ne per religinę prizmę.
M. Ališauskienė pabrėžė, kad religijos laisvė yra itin individuali ir niekas neturėtų drausti ir nurodinėti žmogui, kaip savo religiją praktikuoti – viešai ar privačiai, bendruomenėje ar atskirai.
Religijos laisvė šiuolaikinėse visuomenėse patenka į žmogaus teisių lauką, tai pasakė ir EŽTT.
M. Ališauskienė
Pokyčiai pripažinimui netrukdo
VDU Humanitarinių mokslų fakulteto doc. dr. Dalia Senvaitytė, portalo LRT.lt paklausta apie „Romuvą“, teigė, kad ji turi religinės bendruomenės požymių, tačiau daugiau pastebimos etnografinės, o ne religinės tradicijos bruožai. Pasak D. Senvaitytės, jei žiūrėtume į senąją baltų religinę tradiciją, yra išlikę labai nedaug patikimų šaltinių, galinčių tiksliai pasakyti, kokia iš tikro ta tradicija buvo.
„Dabar „Romuva“ yra priėmusi daug inovatyvių sprendimų, kaip ta senoji religinė tradicija turėtų atrodyti. Mažai remiamasi istoriniais šaltiniais, mokslininkų tyrinėjimais ir teigiama, kad jie mato religiją savaip. Taigi galima sakyti, kad turi daug naujų religinio judėjimo bruožų“, – komentavo D. Senvaitytė.
Tiesa, ji teigė, kad natūralu, jog religinė bendruomenė, o kartu ir tradicijos, bėgant laikui keičiasi. Tačiau yra dalykų, anot D. Senvaitytės, kurių mes nežinome.
„Tarkime, nežinome, koks buvo panteonas, kaip jis bėgant laikui kito. Mes tik iš dalies žinome, kokie buvo senieji ritualai. Tai, ką dabar reprezentuoja „Romuva“, nėra, kaip buvo seniau, tai nėra rekonstrukcija, bet tai yra nauja interpretacija, kaip dabartiniais laikais galėtų tie papročiai atrodyti.
Dabar „Romuva“ yra priėmusi daug inovatyvių sprendimų, kaip ta senoji religinė tradicija turėtų atrodyti.
D. Senvaitytė
Tarkime, žinome iš istorinių šaltinių, kad pagrindinė apeiga buvo aukojimas, dabar tas aukojimas labai modifikuotas. Bet, be abejo, jei ta tradicija būtų gyva, galbūt tas aukojimas irgi būtų pasikeitęs, bet nei gyvūnai aukojami, nei alus beaukojamas. Daug kas yra pasikeitę“, – portalui LRT.lt komentavo doc. dr. D. Senvaitytė.
