Lietuvos kariuomenėje iki 2024 metų atsiras kibernetinės pajėgos, tai numato partijų susitarimas dėl gynybos. Gynybos bendruomenėje pasigirdo ir kritikos šiam pasiūlymui – esą, kuriama dar viena biurokratinė struktūra, kai Lietuvai reikia investuoti į konvencinio karo priemones ir ginkluotę. Taigi ar reikia Lietuvai militarizuoti internetą?
LRT.lt kalbinto atsargos pulkininko Gintaro Ažubalio teigimu, jau dabar akivaizdu, kad Lietuva, konfrontuodama su Rusija, susiduria su kibernetinėmis atakomis, jei kiltų karas, jos suaktyvėtų.
Partijų susitarime ir įpareigojime kurti naujas pajėgas jis pasigenda aiškumo.
„Su visa pagarba, ne su kibernetinėmis pajėgomis kariaujami mūšiai. <...> Ir vėl pinigai eis į infrastruktūrą, šiai mistinei vadavietei, personalui. Nesakau, kad blogai, kad visai nereikalingi kibernetiniai pajėgumai. Reikalingi, bet reikia saiko turėti. Mane gąsdina, kad, prisigalvojus projektų, mums vėl trūks pinigų tiems 60 tankų, kurių mums reikia, tiems 220 šarvuočių. Tai šie dalykai kovos mūšio lauke ir pasitiks priešą, tai bus aktualu, kur teks susitelkti“, – mano apžvalgininkas.
Jis pabrėžia, kad karas Ukrainoje rodo, jog kariaujant su Rusija labiausiai reikia sunkiosios ginkluotės ir būtent ji lemia persvarą.
Deja, pačiame partijų susitarime daug apie kibernetines pajėgas nekalbama, o LRT.lt kalbinti pareigūnai sakė, kad vizijos, kaip nauja kariuomenės rūšis atrodys, dar nėra.
„Siekti sukurti kibernetines pajėgas kaip atskirą Lietuvos kariuomenės pajėgų rūšį, iki 2024 metų įkuriant kibernetinę vadavietę ir nuosekliai stiprinant Lietuvos kariuomenės kibernetinės gynybos pajėgumus“, – apie įsipareigojimą teigiama susitarime.
Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, naujų pajėgų kūrimas kol kas yra tik idėja.
„Susėsime su kariuomene, su KAM ir pasitarsime, kokie sprendimai turi būti priimti, kaip visa tai matome. Neužbėgčiau įvykiams už akių, bet iš esmės tai yra nauja varžymosi erdvė, mums reikia stiprinti pajėgumus“, – sakė jis.
Pasak L. Kasčiūno, partijos ambicijas šiek tiek sumažino.
„Buvo ir ambicingesnių idėjų, kad atsiras pajėgos, bet kol kas kalbama apie vadavietę“, – apie kibernetinę kariuomenę kalbėjo jis.
Viceministras: tokias pajėgas šiandien skubiai kuria ir Ukraina
Krašto apsaugos viceministro Margirio Abukevičiaus teigimu, apie kibernetines pajėgas Lietuvos kariuomenėje ir ministerijoje svarstoma jau seniai.
„Reikėtų pradėti nuo to, kad NATO apsisprendusi, jog kibernetinė erdvė yra viena iš penkių, kur vyksta karinės operacijos, kiti yra sausuma, jūra, oras, kosmosas. Tai aiškus ženklas valstybėms, kad šiuos pajėgumus reikia stiprinti“, – LRT.lt sakė M. Abukevičius ir pridūrė, kad beveik visos 30 NATO narių turi tokias pajėgas arba ketina jas steigti, kibernetines pajėgas ir vadavietę kuria ir Ukraina.
Viceministras sako, kad dar neaišku, kokios užduotys teks naujosioms pajėgoms.
„Kai kurios šalys koncentruojasi grynai į kibernetinius specialistus, kibernetinių pajėgumų kūrimą, prie to prijungė ir elektroninę kovą, ir informacines operacijas. Pažiūrėsime, kurį modelį pasirinksime, tačiau akivaizdu, kad užduočių, kurias tos pajėgos galėtų daryti, yra daug ne tik kibernetinio saugumo srityje: tinklų statymas, apsauga ir perdislokavimas, parama žvalgybos operacijoms“, – apie tai, ką veiks nauja kariuomenės rūšis, svarstė viceministras.
Šiuo metu prie KAM veikia Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC), kariuomenėje yra Ryšių ir informacinių sistemų batalionas. Pasak M. Abukevičiaus, kibernetiniam saugumui skiriamų struktūrų per daug nebus.
„Reikia atskirti du dalykus. NKSC nėra kariuomenės dalis, jis yra prie ministerijos, pagrindinė jo užduotis lieka kritinės infrastruktūros apsauga ir tai nesikeičia. Atsiranda, norime, kad atsirastų stiprus partneris karinėje srityje.
Jo teigimu, naujos pajėgos veiks kaip kibernetinio saugumo komandos, jos bus pirmos, kurios reaguos į kibernetinio saugumo incidentus.
„Ir dabar kariuomenėje yra tų kompetencijų, bet jos išsibarsčiusios, yra Ryšių batalionas, yra CERT (Reagavimo į kompiuterinio saugumo incidentus grupė KAM – LRT.lt), jie užtikrina kariuomenės tinklų apsaugą, yra tam tikri pajėgumai atskirose pajėgose, juos sutelkę, turėtume žymiai geresnį efektą“, – kalbėjo viceministras.
Jo teigimu, dar negalima prognozuoti, kaip atrodys vadavietė, kiek žmonių ten dirbs.
„Vadavietė reikalinga, kad būtų užtikrinta ne tik informacinės infrastruktūros apsauga, bet ir kibernetinių operacijų planavimas“, – sakė M. Abukevičius.
Viceministras atsakė ir į nuogąstavimus, esą naujų pajėgų kūrimas taps pernelyg biurokratine procedūra, eikvojančia asignavimus kariuomenei.
„Vienas argumentas, kad NATO, kaip organizacija, eina šiuo keliu. Mes tikrai nesame NATO gale, kalbant apie finansavimą ir apskritai pajėgų modernizavimą. Turime matyti, kur eina organizacija, ir eiti ta pačia kryptimi. Pagrindinis argumentas dabar – Ukraina eina tuo pačiu keliu. Ji kariauja tradicinį 20 a. karą, tačiau supranta, kad kibernetika yra to karo dalis“, – sakė M. Abukevičius.
Viceministras atkreipė dėmesį, kad per karą Ukrainoje derinamos kinetinės ir nekinetinės operacijos, atakuojama tiek karinė, tiek civilinė infrastruktūra.
„Gal kibernetika nėra esminis dėmuo, bet dažnai tokiose kompleksinėse operacijose šios srities galimybių išnaudojimas lemia tam tikrą pranašumą vienai iš pusių. Ukraina, tai matydama, matydama Rusijos agresijos kompleksiškumą, pati skubiai kuria kibernetines pajėgas. Tikrai nematyčiau to kaip biurokratijos“, – kalbėjo viceministras.
Pasak M. Abukevičiaus, pagrindinis iššūkis bus pritraukti specialistų, tam reikės skirti daugiausia lėšų. Tačiau ar valstybinei institucijai pavyks pritraukti IT specialistų?
„Jau dabar yra taikomi tam tikri modeliai, kurie leidžia į kariuomenę savanoriškais pagrindais pritraukti labai gerų specialistų. Tas pats Ryšių batalionas turi ekspertų, jų gali pritraukti iš privačiojo sektoriaus tam tikroms užduotims, tam tikram laikui, nors kariuomenė negalėtų jų išlaikyti“, – sakė M. Abukevičius.
Kokias užduotis vykdo kibernetiniai kariai?
LRT.lt kalbinto kibernetinio saugumo eksperto Viliaus Benečio teigimu, ne vieną IT specialistą Lietuvoje išties masina galimybė dirbti darbą, kuriame galima gauti unikalios patirties, neprieinamos civiliniame gyvenime. Jis teigė žinantis atvejų, kai ir iš privačiojo sektoriaus IT profesionalai pereina dirbti į valstybinį. O, pavyzdžiui, Izraelyje itin vertinami kariuomenėje dirbę specialistai.
„Aišku, kad kibernetinė erdvė vis labiau plečiasi, nes mes vis daugiau visko skaitmenizuojame: verslas, valstybė. Toje erdvėje turi vykti tie patys procesai, kurie vyksta fizinėje erdvėje“, – Lietuvoje planuojamą interneto militarizaciją komentavo V. Benetis.
Jis pateikė pavyzdį: jei elektros tiekėjo infrastruktūrą per karą ar gamtos kataklizmą saugotų kariuomenė, tokiu pačiu principu turėtų būti saugomi jo duomenys internete.
Pašnekovo teigimu, kibernetinė kariuomenė veiks net tik per karą, bet ir taikos metu: „Kariuomenė turi įvairiausių uždavinių ir ne karo metu, jie užtikrina, kad šalis yra atspari ir sėkminga.“
V. Benetis sako, kad sunku prognozuoti, kurios Lietuvos sritys ir objektai karo atveju sulauktų kibernetinių atakų. Pasak jo, jei vyksta apšaudymas, nėra prasmės vykdyti įsilaužimų. Tačiau Ukrainos pavyzdys parodė, kad neretai prieš vykdant kibernetinę ataką sutrikdomos komunikacijos, kad susilpnėtų gynyba.
Eksperto teigimu, kibernetinis saugumas apima keturias sritis: elektroninėje erdvėje esančių objektų apsaugojimas, kibernetiniai nusikaltimai, kuriuos tiria policija, kibernetinė diplomatija, kai tariamasi, kokios normos galioja kibernetinėje erdvėje, ir kibernetinė gynyba, kuri ir yra karybos dalis.
Kai kurios valstybės, taip pat ir Rusija, deklaruoja, kad gali vykdyti ir kibernetinius puolimus, įtakos operacijas, kai internete paskleidžiama tos valstybės interesus atitinkanti informacija. Žvalgybos operacijas Lietuvoje vykdo Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos. V. Benetis svarsto, kad nauja struktūra kariuomenėje jų funkcijų nekeis, tai rodo, kad kibernetinės Lietuvos pajėgos užtikrins papildomą kibernetinės erdvės saugumą.
„Yra kibernetiniai puolimai, kai galima pasakyti: eisime, daužysime ką nors. Abejoju, ar tai Lietuva kada nors deklaruos, – apie galimas kibernetinės kariuomenės veiklas kalbėjo V. Benetis. – Tačiau kitos valstybės stengiasi nekalbėti apie atakas, nes pernelyg daug civilinio sektoriaus ir sunku atskirti.“
Vis tik, sako jis, Lietuvoje karo atveju būtų svarbesnės ne kibernetinės atakos.
„Jei yra karas, siūlyčiau daugiau galvoti apie kinetinį karą, o paskui yra įtakos operacijos, skirtos žmonių moralei paveikti, panikai skleisti“, – sako V. Benetis.
Per karą su Rusija siejamos grupuotės įvykdė ne vieną DDoS ataką, įstaigų, taip pat ir Lietuvos, informacinės sistemos būdavo sutrikdomos generuojant milžiniškus užklausų srautus. Pašnekovo teigimu, tai sukėlė sąmyšį, tačiau už jų greičiau slypi nacionalistinės paskatos, o ne karinė strategija.
„Tai buvo labiau skirta parodyti, kad jei jau ukrainiečiai gali turėti vadinamąją IT armiją, ją gali turėti ir rusai, tai skirta ukrainiečių IT armijos, Baltarusijos partizanų vaidmeniui menkinti. Tai nėra skirta poveikiui, įtakai, mūšiams ar karui“, – sakė pašnekovas.
