Vilniuje viešinti Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock penktadienį pareiškė, kad Berlynas yra pasirengęs iš esmės prisidėti steigiant sąjungininkų brigadą Lietuvoje vietoje dabartinio bataliono, bet dėl didesnio vieneto kūrimo turi apsispręsti visas Aljansas.
„Šiuo metu diskutuojame su NATO partneriais apie naują gynybos koncepciją, todėl yra svarbu, kad drauge kaip Aljansas veiktumėme ryžtingai, o ne kaip atskiri užsienio reikalų ministrai. Svarbu, kad procese būtume drauge“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu sakė Vokietijos diplomatijos vadovė.
„Jeigu NATO apsispręs, kad (batalionas) turi būti sustiprintas iki brigados lygmens, tada mes kaip Vokietijos Federacinė Respublika prisidėsime iš esmės. Aš supratau, kad būtinybė yra, poreikis yra ir Vokietija imsis atitinkamų veiksmų“, – pridūrė ji
Tarptautiniai sąjungininkų batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje buvo dislokuoti 2017 metais, siekiant atgrasyti Rusiją. Lietuvoje vienetui vadovauja Vokietija, ji šalyje yra dislokavusi apie 900 karių.
Didinti šiuos vienetus iki brigados regiono šalys siekia reaguodamos į Rusijos invaziją į Ukrainą.
„Saugumas nuo Rusijos“
A. Baerbock teigimu, iki šiol galiojusi NATO atgrasymo strategija Baltijos šalyse nebėra tinkama. Pasak jos, Aljansas šiame regione su galima grėsme turi būti pasirengęs kovoti ir apsiginti iš karto.
„Ankstesnės NATO atgrasymo logikos Baltijos šalyse nebepakanka. (...) Toks požiūris nebėra tinkamas“, – kalbėjo Vokietijos diplomatijos vadovė.
Pasak jos, užpultų, o vėliau atkovotų Ukrainos miestų patirtis rodo, kad reikalingas „saugumas nuo Rusijos“.
„Putino Rusija verčia rinktis naują kursą“, – sakė A. Baerbock.
„Atsakas – pirmame centimetre“
Ministrė pabrėžė, kad vokiečių kariai, kuriuos ji vėliau penktadienį aplankys Rukloje, Jonavos rajone, veikia „petys petin su lietuvių kariais“.
„Vokietija toliau dalyvaus prisidėdama ir stiprindama ilgalaikį NATO pajėgų buvimą“, – kalbėjo užsienio reikalų ministrė.
Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad Rusijos veiksmai iš esmės pakeitė saugumo aplinką ir tai turi atsispindėti vasarą Madride vyksiančio Aljanso viršūnių susitikimo sprendimuose.
Lietuvos diplomatijos vadovo teigimu, Lietuvai reikia ne tik daugiau karių, bet ir oro gynybos sistemų, karinės technikos, kitos ginkluotės.
„Svarbiausias pokytis – strateginis pokytis, kad mes nebeturėtume tokios pozicijos, kad mus atakavus pateiktume atsaką vėliau, atsakas turi būti pirmame centimetre iš karto“, – kalbėjo ministras.
Pasak, A. Baerbock šie klausimai bus aptariami „artimiausiomis savaitėmis“.
G. Landsbergis sako, kad Lietuva yra pasirengusi plėsti mokymus Ukrainos kariams
Augant Vakarų karinei paramai Ukrainai, Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad šalis gali apmokyti ukrainiečių karius naudotis modernia teikiama ginkluote ir taip plėsti dabartinę treniruočių programą.
„Jei mūsų partneriams reikėtų apmokyti Ukrainos karius, kaip naudotis pažangia technika, Lietuva gali pasiūlyti mūsų instruktorių kompetenciją, įrangą, poligonus ir kitą reikalingą pagalbą“, – bendroje spaudos konferencijoje Vilniuje su Vokietijos užsienio reikalų ministre Annalena Baerbock penktadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.
„Mes jau dabar apmokome ukrainiečių karius, tad nematome kliūčių apmokymo programą plėsti“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Lietuva apmoko ukrainiečių karius naudotis amerikietiška prieštankine ginkluote.
