Kyjivui perėmus iniciatyvą oro mūšiuose, aukšto rango Ukrainos kariuomenės pareigūnas neatmeta, kad ateinančiais mėnesiais persilaužimas įmanomas ir fronto linijoje. Interviu „Reuters“ jis sako, kad Rusijos kariuomenei naujų reikšmingų proveržių pasiekti nebepavyksta, o išnaudojusi progą Ukraina jį gali ne tik stabdyti, bet ir pamažu pereiti į puolimą. Generolo teigimu, to siekiant lemtingi bus ateinantys šeši mėnesiai.
Po pastarųjų metų, kai teko atlaikyti ir Rusijos puolimą, ir diplomatinį Donaldo Trumpo spaudimą, paskutiniai pora mėnesių Ukrainai atrodo kaip reta viltingi. Ne tik dėl smūgių priešo užnugaryje.
Yra ženklų, kad padėtis keičiasi ir fronte, kuris po paskutinių rimtesnių Rusijos pasistūmėjimų 2024-ųjų pabaigoje ir 2025-aisiais, jau kurį laiką iš esmės sustojęs.
„Ji negali visiškai pabaigti karo, kartu negali judėti pirmyn fronto linija“, – sako Ukrainos 3-iojo armijos korpuso vadas Andrijus Bileckis.
Rusijos gynybos ministerija kas dieną ar dvi dar skelbia apie naujai užimtus kaimus, bet simbolinius laimėjimus nusveria nuostoliai.
Dėl kelių ar kelių dešimčių kvadratinių kilometrų šen bei ten Rusija per mėnesį aukoja po 35 tūkstančius karių. O nuo plataus masto invazijos pradžios, pasak britų žvalgybos, prarado arti pusės milijono. Jų keisti naujais irgi nebesuspėja.
A. Bileckis, vadovaujantis Ukrainoje vienam labiausiai nusipelniusių laikomu karinių dalinių, mano, kad Rusijos kariuomenė tiesiog išseko, ir naujų proveržių siekti jau nebepajėgi. Ypač nuo tada, kai nebegali naudotis „Starlink“ palydovinio interneto ryšio terminalais.
„Nesakau, kad viskas tik optimistiška, bet Ukrainai ši padėtis, ko gero, geriausia nuo 2022-ųjų rudens. Manau, šiuo metu matome pačias geriausias tendencijas. Sumažėjo karių aukų, teritorinių nuostolių beveik nėra, o kai kur jų net atkovojama“, – teigia A. Bileckis.
Tą sakydamas brigados generolas atsargus. Pasak jo, prabėgo per mažai laiko, kad būtų galima užtikrintai sakyti, jog tai, kaip viskas vyksta dabar, tikrai nepasikeis.
„Kol kas tai dar nėra pastovu. Keletas mėnesių – atleiskite, tai tik tendencija, bet ne faktas“, – sako A. Bileckis.
Bet slopstantį Rusijos pajėgų pagreitį jis mato kaip galimybę ateinančiais mėnesiais jį sustabdyti visiškai, o tada pamažu perimti iniciatyvą.
„Ateinantys šeši-devyni mėnesiai gali tapti lūžiu. Jei tiksliau, ateinantys šeši bus patys svarbiausi“, – tikina korpuso vadas.
Jei taip nutiktų, pasak jo, Rusijai, ko gero, tektų atsisakyti ambicijų užimti dar neužimtą Donecko srities dalį. O tai buvo vienas Vladimiro Putino reikalavimų kalbantis su amerikiečių derybininkais.
„Pretenzija į Donbasą – net ne sustoti ties kontaktine linija, o reikalauti palikti Donbasą – keista. Nes šiuo metu ginčytis galima net dėl to, kas šiuo metu vykdo puolimą – Ukraina ar Rusija“, – teigia A. Bileckis.
Taip, kadaise buvęs nepalankus, laikas Ukrainai ilgainiui gali tapti sąjungininku.
Negalėdama pajudinti fronto linijos, Rusija viliasi, kad demoralizuoti pavyks smūgiais prieš civilius.
Savaitgalį surengta masinė oro ataka prieš Kyjivą tai patvirtina. Bet įbauginti užsienio diplomatų ir civilių, kad šie išvyktų, kol kas nepavyksta.
„Manau, jų atakos prieš civilinius taikinius čia Kyjive tik atspindi, kokį spaudimą jie patiria fronte“, – svarsto projektų vadybininkė iš Danijos Jannie Ostergaard Nielsen.
Bet lieka klausimas, kokį kelią Rusija pasirinks toliau: ar darkart atverti frontą iš Baltarusijos, kuriam Ukraina jau ruošiasi, ar eskaluoti horizontaliai – karą išplečiant už Ukrainos ribų.
