Lietuvą jau pasiekė 2785 vaikai iki 18 metų iš Ukrainos. Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė sakė, kad Lietuva pasirengusi jiems suteikti ugdymą. Anot ministrės, laukiama ir daugiau vaikų iš Ukrainos. Ji pabrėžė, kad visos švietimo grandys pasirengusios priimti į ukrainiečius – nuo ikimokyklinio ugdymo iki aukštojo mokslo. Be to, Lietuvoje jau įsikūrė 173 ukrainiečiai mokytojai.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija nustatė, kad nuo karo pabėgusius ir Lietuvoje įsikūrusius ukrainiečių vaikus mokyti derėtų steigiant išlyginamąsias klases, tai yra, jie pusmetį mokytųsi vien lietuvių kalbos, paskui – Lietuvos istorijos, o tuomet, jau mokėdami lietuviškai, mokytųsi ir kitų ugdomųjų dalykų.
Tačiau tokia tvarka sulaukė kritikos. Švietimo bendruomenės, susibūrusios į grupę „Lietuvos švietimiečiai Ukrainai“, laišku kreipėsi į švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę. Anot jų, vaikus iš Ukrainos pirmąjį pusmetį mokyti tik lietuvių kalbos, antrąjį – Lietuvos istorijos, yra netinkama strategija.
Anot vienos iš iniciatyvos atstovų mokytojos Agnės Klimčiauskaitės, svarbu suvokti ir užtikrinti, jog būtų sudarytos sąlygos iš Ukrainos pabėgusiems vaikams ugdytis su savo bendraamžiais, neorganizuojant jokių išlyginamųjų klasių ir vien lietuvių kalbos mokymo.
Anot laiško autorių, didelė tikimybė, kad šiems vaikams nereikės lietuvių kalbos, nes baigsis karas ir jie grįš į savo gimtinę.
„O jei mūsų šalyje užtruks, lietuvių kalbos vaikai greitai pramoks gyvendami ir mokydamiesi lietuviškoje aplinkoje bei vėliau tikslingai įsitraukę į lietuvių kalbos pamokas“, – ministrei rašo grupė „Lietuvos švietimiečiai Ukrainai“.
Pasak ministrės J. Šiugždinienės, dalis ukrainiečių nori mokytis lietuvių kalbos, kiti tiki, kad netrukus galės grįžti namo.
„Vienos šeimos jau dabar planuoja ilgiau likti Lietuvoje, kitos tikisi, kad karas baigsis labai greitai. Vienos šeimos nori, kad vaikai čia gautų daugiau neformalaus ugdymo, psichologinės pagalbos, tikisi, kad išvyks atgal į tėvynę. O kiti planuoja savo gyvenimą Lietuvoje. Tad mums labai svarbu, kad tokie žmonės mokytųsi lietuvių kalbos, nes tik taip jie galės normaliai integruotis į Lietuvos visuomenę, darbo rinką“, – kalbėjo J. Šiugždinienė.
Taip pat skaitykite
Ministrė: mokyklos galės spręsti, kaip mokyti ukrainiečius
J. Šiugždinienė paragino Lietuvos ugdymo įstaigas pirmiausia skirti dėmesį vaikų emocinei būklei, o vėliau galvoti apie formalųjį ugdymą, įtraukti atvykusius vaikus į būrelius, kitokią neformalaus ugdymo veiklą.
ŠMSM duomenimis, į Lietuvą atvyko ir 170 ukrainiečių mokytojų. Pasak J. Šiugždinienės, tai daugiausia anglų kalbos, pradinių klasių, kitų užsienio kalbų, fizinio ugdymo mokytojai. Ministrė sakė, kad inicijuojama tvarka, leisianti šiems pedagogams dirbti Lietuvos mokyklose mokytojais nemokant valstybinės kalbos. Dabar, anot ministrės, ukrainiečiai pedagogai gali dirbti mokytojo padėjėjais.
Pasak J. Šiugždinienės, mūsų šalies mokyklos yra pasiruošusios priimti iki 30 tūkstančių vaikų. Ministrė sakė, kad Vilniaus lietuvių namų – mokyklos, turinčios patirties mokant kitakalbius, kolektyvas pasiruošęs konsultuoti kitų ugdymo įstaigų pedagogus, kaip mokyti ukrainiečius.
Pasak ministrės, mokyklos laisvos spręsti, kaip organizuoti vaikų ugdymą. J. Šiugždinienės pabrėžė, kad mokytojai kartu su švietimo pagalbos specialistais gali įvertinti, koks ugdymo būdas bus geriausias atvykusiam vaikui: ar jam geriau mokytis vienoje klasėse su bendraamžiais, ar atskirai tik lietuvių kalbos ir kiek turėtų trukti adaptacijos laikotarpis.
„Neprivaloma vaikų iš karto mokyti lietuvių kalbos. Bet tai yra pačių vaikų interesas. Daug ukrainiečių čia liks ilgesniam laikui, taps mūsų kaimynais, vaikų bendraklasiais, bendradarbiais. Todėl lietuvių kalba jiems bus reikalinga. Dalis ukrainiečių norės mokytis rusiškai, turime ir tokių galimybių, tačiau apsisprendusiems likti Lietuvoje rekomenduosime mokytis lietuvių kalbos.
Dalis vaikų ir jų šeimų po karo norės grįžti namo, bet kol kas niekas nežino, kada karas baigsis ir ar jie turės kur grįžti. Todėl turime padaryti viską, kad atvykę iš Ukrainos vaikai kuo lengviau integruotųsi į mūsų visuomenę, gautų savalaikę pagalbą ir reikiamą ugdymą – ne pagal vieną visiems vienodą schemą, o atsižvelgiant į kiekvieno situaciją. Tai nėra labai lengva“, – taip mano ministrė.
Ministrei surašė laišką
Į grupę „Lietuvos švietimiečiai Ukrainai“ susibūrę pedagogai tikri, kad pirmosios karo vaikų iš Ukrainos priėmimo patirtys parodė, kad būtina kuo skubiau keisti nuostatas ir priėmimo į ugdymo įstaigas tvarkas.
„Svarbu suprasti, kad iš Ukrainos pabėgusiems vaikams visų pirma svarbu užtikrinti įvairiapusį ugdymąsi, neformaliojo ugdymosi veiklas. Tai padėtų vaikams gerinti esamą emocinę būseną.
Visiškai nesuprantama situacija, kai priimant į ugdymo įstaigą yra atliekamas žinių lygio testavimas norint parinkti klasę (jei vaikas dokumentų neturi) ar tikrinamas vaikų rusų kalbos mokėjimo lygmuo“, – rašo grupė „Lietuvos švietimiečiai Ukrainai“.
Anot jos, dar labiau nesuprantama, kad iškart itin daug dėmesio planuojama skirti lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos mokymuisi, kurti išlyginamąsias klases, kai vaikai 20-25 val. per savaitę mokomi lietuvių kalbos.
„Šie prioritetai tik papildomai kuria vaikų patiriamas įtampas. Būtina kreipti dėmesį į vaikų emocinio stabilumo ir saugumo kūrimą, nepamiršti, jog vaikai bėga nuo karo, jiems visų pirma svarbi saugi emocinė ir fizinė aplinka. Papildomi žinių nustatymo testavimai, susitelkimas į lietuvių kalbos mokymąsi absoliučiai netinkama šioje situacijoje.
Tokių tvarkų ir nuostatų laikymasis demonstruoja situacijos nesupratimą ir empatijos trūkumą“, – įsitikinę iniciatyvininkai.
Jie mano, kad karo vaikams reikia ugdomųjų veiklų.
„Pirmiausia turime užtikrinti jų kuo mažiau traumuojantį įsiliejimą į ugdymo įstaigas. Manome, jog pirmiausia verta mokyti tų dalykų, ko mokėsi savo šalyje, tik vėliau plėsti formalaus ugdymosi apimtį.
Manome, jog tuo metu, kai ugdymo įstaigoje Lietuvos moksleiviams vyksta lietuvių kalbos pamokos, iš Ukrainos pabėgusiems vaikams nuotoliniu ar kontaktiniu būdu galėtų vykti ukrainiečių kalbos ar ukrainiečių istorijos pamokos“, – siūlo pedagogai.
Anot jų, didelė tikimybė, kad šiems vaikams nereikės lietuvių kalbos, nes baigsis karas ir jie grįš į savo gimtinę.
„O jei mūsų šalyje užtruks, lietuvių kalbos vaikai greitai pramoks gyvendami ir mokydamiesi lietuviškoje aplinkoje bei vėliau tikslingai įsitraukę į lietuvių kalbos pamokas.
Šiuo metu itin svarbu padėti vaikams gauti ugdymąsi ir jų gimtąja kalba. Tai įmanoma padaryti, nes jau surinkome vadovėlių ir pratybų prieigas, tačiau efektyvumui būtina įstaigas, priimančias ukrainiečius, aprūpinti planšetėmis ar nešiojamais kompiuteriais, kad jie galėtų naudotis e-priemonėmis ukrainiečių kalba.
Raginame imtis efektyvių konkrečių veiksmų, pažvelgti į esamą situaciją ne biurokratiniu, o žmogišku žvilgsniu, įsiklausyti į turinčiųjų darbo su patyrusiais psichologines traumas vaikais patirtis“, – tikina grupė „Lietuvos švietimiečiai Ukrainai“.
