Lietuvoje

2021.10.26 17:08

Prie stalo su prezidentu kaip mama su tėčiu susėdusi Račienė: Seime yra labai žiaurių žmonių

LRT TELEVIZIJOS laida „Forumas“, LRT.lt2021.10.26 17:08

Poros, kurios išmoko būti nematomos, gyvenančios nuolatinės įtampos sąlygomis. Jos nesijaučia saugios, todėl priverstos slėptis nuo aplinkinių, kasdien turi iš naujo adaptuotis gyventi homofobiškoje aplinkoje, o tai reikalauja daug psichologinės energijos. Tai Žmogaus teisių centro užsakymu atlikto naujausio tyrimo apie lyčiai neutralios partnerystės įteisinimo galimybes išvados. 

Tyrime dalyvavusios LGBT poros galėjo būti laimingos tik su viena sąlyga – gyvendamos užribyje. LGBT žmonių manymu, Partnerystės įstatymo priėmimas ne tik išpildytų jų lūkesčius, bet ir turėtų politinės-visuomeninės naudos, t. y. mažintų visuomenės poliarizaciją ir susiskaldymą, gerintų valstybės įvaizdį, pabrėžtų Lietuvos judėjimą Vakarų link, tolimą nuo sovietmečio.

LRT užsakymu atlikta „Norstat“ apklausa šių metų gegužę parodė, kad trečdalis (30 proc.) Lietuvos gyventojų pritaria lyčiai neutralios Partnerystės įstatymui. Sugrįžti prie Partnerystės įstatymo „LRT forumą“ paskatino du dalykai – naujausio tyrimo duomenys ir LGBT dukrą išauginusios mamos laiškas prezidentui bei pirmadienį įvykęs jų susitikimas.

Račienė: gal esu naivi, bet esu mama

Pirmadienį su prezidentu Gitanu Nausėda susitikusi LGBT bendruomenei priklausančio vaiko mama Rasa Račienė viliasi, kad jai vilčių suteikęs prezidentas nesustos ir bus tas žmogus, kuris pasakys, kad LGBT žmonės nusipelnė teisių.

„Gal aš esu naivi, bet aš esu mama. Pokalbio metu ne vieną kartą pasakėme, kad sėdime čia kaip mama ir tėtis. Tiesiog manau, kad šitą kalbą prezidentas tikrai išgirdo ir aš būčiau smarkiai nusivylusi, jeigu jis toliau, kaip tėvas, šiuo atveju netgi kaip šalies tėvas, vis dėlto neapgintų visų savo vaikų“, – savo viltį, užgimusią prezidentūroje, „LRT forume“ išsakė R. Račienė.

Ji sakė prezidentą išvydusi kaip žmogų, kuriam nuoširdžiai rūpi visi žmonės.

„Nors, sakykime, šiandien prezidentas matytų, kad lyderystė turėtų atsirasti Seime, labai stipriai tikėčiausi, kad po mūsų pokalbio prezidentas tikrai irgi bus tas lyderis, kuris nepabūgs apginti ir LGBT žmones“, – kalbėjo R. Račienė.

Ji sakė, kad šalies vadovas žadėjo Partnerystės įstatymą pasirašyti, jei jis nebūsiąs skaldantis visuomenę.

„Jis minėjo, kad ši tema šiandien visuomenėje sukelia labai daug erzelio. Labai daug ištransliuojama neapykantos. Prezidentas būtent ir pasakė, kad šita neapykanta pagaliau turi baigtis. Tas pokalbis ir krypo į tai, kad jeigu būtų Partnerystės įstatymas priimtas, tai (...) ir visuomenėje būtų apie tai mažiau kalbama. Tiesiog tie žmonės pradėtų gyventi savo laimingus gyvenimus. Visi pamatytų, kad niekas nuo to nesugriuvo, niekas iš nieko neatėmė, niekas nieko nenuskriaudė, o tiesiog, jei Partnerystės įstatymas bus toks, kokio tikisi būtent šitie žmonės, tiesiog turėsime daugiau laimingų žmonių.

LRT forumas. Lyčiai neutralios partnerystės įstatymas: ar prezidento susitikimas su Rasa Račiene padės sutelkti visuomenę?

Turėti priešų Lietuvos viduje, kai yra tiek išorės priešų, iš tikrųjų yra prabanga“, – įspūdžiais po susitikimo su prezidentu per televizijos laidą dalijosi R. Račienė.

Ji sakė susitikime su prezidentu nemažai kalbėjusi apie tai, koks galėtų būti Partnerystės įstatymas.

„Taip pat sakiau prezidentui, kad niekas neprašo santuokos. Tas Partnerystės įstatymas, koks yra teikiamas šiandien, nekalba apie jokią santuoką. Tiesiog kalbama apie žmonių, gyvenančių kartu, vienos lyties ir ne tik vienos lyties, emocinį ryšį, emocinius įsipareigojimus, ir kad jie negali būti tik verslo partneriai, pavadinkime, negali būti du ūkio subjektai, kurie, atsiprašau, susimetė kartu gyventi. Jie nori, kad tai būtų šeima, o Konstitucinis Teismas yra pasakęs, kad šeima yra neutrali lyties pagrindu“, – kalbėjo R. Račienė.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentas dr. Liutauras Gudžinskas, kuris yra LGBT bendruomenės narys, mano, kad tam tikri prezidento žodžiai yra raminantys. Pasak jo, gerai, kad G. Nausėda susitiko su R. Račiene, taip jis parodė dėmesį ir pagarbą.

„Mes žinome iš prezidento laikysenos – jis paprastai mėgsta gana aptakiai kalbėti, nugludindamas kampus. Viską lems sprendimas. Galima tikėtis tiek vieno, tiek kito varianto“, – apie tai, ar prezidento ir R. Račienės per susitikimą aptarti klausimai suteikė viltį, kad Partnerystės įstatymas bus priimtas, kalbėjo L. Gudžinskas.

Vyresnės poros atsisakė dalyvauti tyrime dėl kadaise patirtų apkalbų

Lietuvos socialinių mokslų centro sociologas Liutauras Labanauskas atlikdamas tyrimą bendravo su LGBT poromis, jis pabrėžė, kad poros prisipažino susiduriančios su psichologiniais iššūkiais, be to, patiriančios įvairių situacijų, kurios sukelia teisinių, praktinių gyvenimo problemų.

L. Labanauskas pasakojo bendravęs ir su vyresnėmis poromis – jos atsisakė dalyvauti tyrime, teigė nebenorinčios kadaise patirtos neapykantos, apkalbų. Todėl jis tikras, kad sakyti, jog šios poros jautėsi oriai, tikrai negalima.

Sociologas priminė, kad Partnerystės įstatymą yra pasirinkusios priimti daugelis Europos Sąjungos šalių ir Europos Sąjunga kalba apie vaivorykštės šeimų pripažinimą ES lygiu.

L. Labanauskas pabrėžė, kad reikalingas atskiras poros, kaip susijusių asmenų, reglamentavimas ir jų santykių pripažinimas.

„Ir laikymas jų santykių tokiais pačiais oriais, kokiais laikomi skirtingų lyčių santykiai. Tuo labiau kad šis Partnerystės įstatymas kalba ne tik apie tos pačios lyties poras, bet ir apie skirtingų lyčių poras, kurios taip pat galėtų pasinaudoti šiuo įstatymu, jei jos dėl tam tikrų priežasčių nenori santuokos. (…) Bijau net sakyti žodį „šeima“ šioje diskusijoje, bet norėčiau pabrėžti, kad „šeima“ yra visiškai kultūrinė sąvoka ir su įstatymais ji neturi beveik nieko bendro“, – kalbėjo L. Labanauskas.

Jis priminė, kad šeimą mes kiekvienas suprantame skirtingai.

Aleknaitė-Abramikienė: reikėtų referendumo

Seimo TS-LKD frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė sakė, kad tikrai reikia Partnerystės įstatymo. Tačiau, pasak jos, įstatymas turėtų būti kitoks, nei teikta šiame Seime.

„Reikia įstatymo, kuris suteiktų galimybę tos pačios lyties poroms ar skirtingų lyčių poroms, kurios negyvena santuokoje, tvarkyti savo asmeninį ir ekonominį gyvenimą. Nestoviu čia tuščiomis rankomis, mes turime savo pasiūlymą, kuris populiariai vadinamas susitarimu dėl bendro gyvenimo.

Manau, kad jis ir galėtų suteikti tą visuomeninę ir politinę naudą, apie kurią kalbėjote, kadangi jis galėtų nuleisti tą temperatūrą, sumažinti įtampą ir suteikti žmonėms konkrečią teisinę apsaugą tiek jų asmeniniuose santykiuose, tiek ir apskritai gyvenime“, – kalbėjo V. Aleknaitė-Abramikienė.

Ji mano, kad jei būtų priimtas toks įstatymas, nebūtų kliūčių santuokos nesudariusioms poroms, tarkime, pasiimti paskolą banke, nes tokiu atveju bankas žiūrėtų ne į statusą, o į tai, ar žmonės turi pakankamai pajamų.

„Manau, kad ideologinis angažuotumas žmonių, kurie pavadino šeiminius santykius partneryste, neleidžia išspręsti problemos. Jei ne užsispyrimas, jei ne bandymas po partnerystės sąvoka prastumti santuokai būdingas teisines normas, tai jau ir vakar, ir užvakar galėjo būti priimtas tas įstatymas“, – kalbėjo V. Aleknaitė-Abramikienė.

Ji vylėsi, kad ateityje visuomenė pakeis savo požiūrį, bet tam, anot politikės, reikia, kad ji pasisakytų referendume.

„Taip, kaip ji pasisakė 1992 metų rudenį“, – sakė V. Aleknaitė-Abramikienė.

Pasak politikės, dabartinis įstatymo projektas buvo pateiktas lygiai toks pat savo turiniu, koks yra būdingas vyro ir moters santuokai.

„Toks žingsnis būtų per daug radikalus ir mes negerbtume Konstitucijos kaip visuomeninės sutarties. Tada jau reikalingi kiti žingsniai. Tačiau tie žmonės gyvena jau dabar, jie nori dabar realizuoti savo teises“, – mano V. Aleknaitė-Abramikienė.

Širinskienė: ankstesnės valdžios projektas išsaugotų santuokos unikalumą

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narė Agnė Širinskienė taip pat priminė, kad praėjusios kadencijos Seime įstatymo projektas buvo keičiamas ir buvo kitoks, nei kad siūloma dabar.

„Teisės ir teisėtvarkos komitetas yra patobulinęs projektą, iš esmės tas bendro gyvenimo sutarties modelis savaime neturi kokių nors ypatingų naujovių, nes Lietuvos teismai, įskaitant ir Aukščiausiąjį Teismą, labai nuosekliai, spręsdami ginčus, ypač turtinius, žmonių, kurie gyvena kartu nesusituokę ir paskui turi tą turtą atsidalyti, tą bendro gyvenimo institutą arba jungtinės veiklos institutą taiko dalydami turtą ir dabar. Ir taiko ne vieną ir netgi ne du dešimtmečius. Šiuo atveju pasinaudoti natūraliai nusistovėjusia teismų praktika, manau, būtų logiška“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Pasak jos, tai būtų kompromisinis žingsnis, viena vertus, pripažįstant, kad žmonėms tenka gyventi kartu ir tvarkytis savo buitį ir kitus iš to kylančius santykius. „Antra vertus, išsaugant santuokos unikalumą“, – pabrėžė politikė.

„Ką įstatymo iniciatoriai padarė su ankstesniu projektu? Jie tiesiog iš Civilinio kodekso nuplagijavo santuokai būdingas pareigas, teises, sudarymo sąlygas, skyrybų sąlygas ir viską gražiai pavadino, kad tai yra partnerystė. Tai natūralu, kad prezidentas, matydamas, kad yra labai nevykęs vieno instituto perkėlimas į kitą institutą, pavadinant kitaip, bet iš esmės paliekant turinį, labai kritiškai vertino“, – kalbėjo A. Širinskienė.

„LRT forumo“ vedėjos Nemiros Pumprickaitės paklaustas, ar tiktų projektas, apie kurį kalba A. Širinskienė, L. Gudžinskas sakė: „Padėties nepablogintų, bet tai visiškai kiti dalykai. Žodžiu, partnerystė yra apie batus, jungtinė veikla yra apie ratus.“

Anot jo, priėmus tokį įstatymo projektą, LGBT žmonės toliau reikalautų, kad būtų pripažintas jų šeiminių santykių orumas.

„Noriu pabrėžti būtent žodį „šeiminiai“, nes matau, kad kolegos diskusijoje labai monopolizuoja šeimos sąvoką ir gali sau leisti sakyti, kas yra šeima ir kas nėra šeima“, – pabrėžė L. Gudžinskas.

Pliūpsnis aštrios kritikos – į Seimo daržą

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Tomas Tomilinas, turėjęs pasitraukti iš Lietuvos valstiečių ir žaliųjų partijos, kai pritarė dabar siūlomam Partnerystės įstatymui, per „LRT forumą“ pažėrė kritikos visam Seimui. Jis sakė, kad visuomenė yra susiskaldžiusi ir iš to susiskaldymo minta politikai.

„Iš tikrųjų pati visuomenė nebuvo tiek suradikalėjusi, kiek politikai dirbtinai ją suradikalino“, – savo nuomonę išsakė T. Tomilinas.

Pasak jo, kalbama apie situaciją, kai Seimas net nepradėjo svarstyti įstatymo.

„Seimas tiesiog atsisakė dalyvauti įstatymo svarstyme. Kai Seimą pasiekia įstatymas, yra tik pirma stadija, tad jis gali visiškai pasikeisti. Ir pirmas balsavimas yra tiesiog signalas visuomenei, kad imamės lyderystės, kad imamės darbo, kad mes tarsimės.

Nepatinka, kad formuluotė panaši į Konstitucijos? Mes ją komitetuose taisysime. Bet ne toks buvo politikų sumanymas. Politikų ir vienoje, ir kitoje pusėje sumanymas buvo suskaldyti, priversti žmones išeiti į gatves. Tai buvo planas, manau, visos pusės čia yra kaltos“, – kalbėjo T. Tomilinas.

Jis pabrėžė, kad norėdami politikai galėtų susitarti ir įstatymo tekstas galėtų tenkinti visas puses.

„Ir prezidentas įsitraukė, mano galva, per anksti. Jis galėjo ramiai pasakyti, kad Seimas turi dirbti. Žinoma, šis projektas, mano nuomone, turi būti taisomas. Jei mes būtume pradėję dirbti, susiskaldymo tiek nebūtų. Man labai gaila žiūrėti, kaip politikai bando išspausti konfliktą“, – savo poziciją dėstė T. Tomilinas.

Tokį politikų elgesį jis vadino siekiu kaupti kapitalą.

Eteryje – politikių lažybos

Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska priminė, kad poros, nenorinčios sudaryti santuokos, susikuria ne vien dėl turtinių santykių.

„Šias poras sieja ne tik turtiniai santykiai. Atspirties taškas – kad jos turi emocinį ryšį, kad jos nori civilinio statuso, kad jos yra artimieji, kad jos galėtų ne tik pasinaudoti paskolomis, bet ir kad galėtų neliudyti prieš savo artimą, kad valstybės akimis jos būtų pora“, – pabrėžė ministrė.

Ji pasidalijo ir savo patirtimi, sakė sudariusi bažnytinę santuoką ir partnerystės alternatyva jos nesuviliotų.

„Bet yra žmonių, kurie nenori bažnytinės santuokos“, – pabrėžė E. Dobrovolska.

Be to, ji priminė, kad šeima yra neutrali lyčiai. Su tuo neskubėjo be išlygų sutikti A. Širinskienė.

„Konstitucinis Teismas iš tiesų pasakė, kad partnerystė yra lyčiai neutrali, bet labai specifinėje byloje. Tai yra byloje, kur ėjo klausimas apie kitose valstybėse, ES narėse, sudarytas partnerystes ir santuokas. Aš tikrai nesilažinčiau dėl to, ką pasakytų Konstitucinis Teismas, jei jam tektų spręsti bylą nacionalinėmis aplinkybėmis“, – sakė A. Širinskienė.

E. Dobrovolska pabrėžė, kad visuomenės nuomonė pasikeičia, kai atsiranda politinė valia priimti įstatymą.

„Gerbiama Agne, žinokite, labai mielai susilažinčiau, kaip Konstitucinis Teismas aiškintų šeimos, neutralios lyčiai, sąvoką“, – sakė ministrė.

Politikė V. Aleknaitė-Abramikienė taip pat skubėjo išsakyti savo dvejones ir nepritarimą lyties atžvilgiu neutraliai šeimai.

„Šis įstatymas, kuris yra teikiamas mūsų pusės, kalba ne tik apie turtinius santykius. (…) Kita vertus, tas teiginys, kad šeima yra neutrali lyties atžvilgiu. Žinote, dėl ko egzistuoja šeima nuo amžių, ji yra pirmesnė už visas valdžias, už visas valstybes, drįstu sakyti, už visas religijas? Nes žmogus taip jau sukurtas, kad iš lyčių papildomumo gimsta vaikai. Tai kaip galima sakyti, kad tėvystė ir motinystė yra neutrali lyties požiūriu?“ – kalbėjo V. Aleknaitė-Abramikienė.

Ji pabrėžė, kad emociniai ir seksualiniai santykiai nėra pakankamas pagrindas kurti šeimą.

„Jei mes norėtume radikaliai pakeisti šeimos sampratą ir akcentą nuo prigimtinės sąjungos perkelti į emocinius ir seksualinius santykius, kam aš nepritarčiau, kas tikrai yra nepakankamas pagrindas šeimai, tuomet tikrai tautos reikia atsiklausti iš naujo“, – sakė A. Aleknaitė-Abramikienė ir pabrėžė daug metų pažįstanti LGBT žmonių.

A. Širinskienė, be kita ko, pabrėžė, kad nuo siekio įteisinti lyčiai neutralią partnerystę iki santuokos, neutralios lyties atžvilgiu, yra netoli.

„Užsienio ir net Lietuvos mokslininkai yra pasiskaičiavę, kad maždaug devyneri metai skiria tą laikotarpį, kai pradedama įteisinti lyčiai neutralią partnerystę, iki to laikotarpio, kur diskriminacijos naikinimo pagrindu pradedama reikalauti, kad ir santuoka taptų lyčiai neutrali. Tai tam tikros tendencijos pasaulyje yra matomos. Lygiai taip pat, kaip ir dėl siekio įvaikinti vaikus. Jos natūraliai kelia tam tikrus nuogąstavimus“, – kalbėjo A. Širinskienė.

Ji pritarė V. Aleknaitei-Abramikienei, kad saugiausias kelias atsiklausti žmonių būtų referendumas.

Eteryje – mamos atsakas

„LRT forume“ A. Aleknaitė-Abramikienė atsakė į klausimą, ką pasakytų savo vaikui, jei jis priklausytų LGBT bendruomenei. Politikė patikino apie tai galvojusi, mat siūlydama sprendimus ji nori matyti abi puses.

„Aš galvodavau, ką sakyčiau savo vaikui. Tai aš jam pirmiausia sakyčiau, kad šeimos nelabai galėsi sukurti, bet tu gali būti naudingas ar naudinga visuomenei kita prasme – kurti gėrį kitu būdu“, – sakė politikė.

Ji pabrėžė, kad jos su bendražygiais siūlomas įstatymas, net nekeičiant Konstitucijos, nerengiant referendumo, sukurtų daug erdvės ir, pasak jos, pakeistų visuomenės požiūrį, pašalintų didelę dalį įtampos.

„Kaip mama norėčiau sureaguoti ir pasakyti: Seime yra labai žiaurių žmonių. Tikrai, ponia Vilija, jei jūsų vaikas priklausytų LGBT, jūs neišdrįstumėte jam pasakyti, kad jis neturi teisės turėti šeimos“, – neslėpdama emocijų reziumavo R. Račienė.

Į Seimą grįš rudens sesijoje

Daug ginčų sukėlęs Partnerystės įstatymo projektas į Seimą turėtų grįžti rudens sesijoje. Laisvės partija yra pagrindinė šio įstatymo teikėja. Kaip sakė ministrė E. Dobrovolska, projekte pakoreguotos kai kurios nuostatos, kurios kėlė diskusijų. Ministrė sakė, kad yra iniciatyva kalbėti ir su prezidentu.

Kaip sakė E. Dobrovolska, svarbu nesiekti pasikelti reitingų ir neskaldyti visuomenės, tikslas yra vienas – turėti priimtą Partnerystės įstatymą.

Mums svarbus tikslumas ir sklandi tekstų kalba. Jei pastebėjote klaidų, praneškite portalas@lrt.lt
COVID-19 testavimo punktas
COVID-19 TRUMPAI