Po aršių diskusijų Seimas po pateikimo pritarė siūlymui Vytautą Landsbergį pripažinti valstybės vadovu. Už balsavo 71, prieš ir susilaikė po 24 parlamentarus. Opozicija tvirtina, kad klausimas teikiamas pernelyg skubotai ir trūksta diskusijų, tuo metu premjerė ir Seimo pirmininkė sako, kad spręsti šį klausimą ir taip uždelsta.
Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo prezidiumo narys, signataras Gediminas Vagnorius sako, kad 90-aisiais visus sprendimus palaimindavo V. Landsbergis.
„Užsienio politikoje jis turėjo galią, jį rėmė dauguma, palaikė Vyriausybė. Neturėjimas veto teisės jam nelabai reikalingas, jei jis pasipriešindavo įstatymui, jis nebuvo priimtas“, – prisimena G. Vagnorius.
Anot Kovo 11-osios signataro, V. Landsbergis de facto buvo šalies vadovas ir nusipelnė tokio statuso.
„Mano valia būtų, aš jam būčiau suteikęs seniai (šalies vadovo statusą – LRT.lt) ir baigęs šituos ginčus“, – priduria G. Vagnorius.
Tačiau ginčai Seime dėl šio klausimo nesibaigė. Valdantieji siūlo įtvirtinti, kad Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo tarybos pirmininkas nuo 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas.
„Aš manau, kad tai yra skola, dalykas, kuris yra mūsų garbės reikalas. Tai yra parlamento garbės reikalas šią skolą grąžinti“, – sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Įstatymą pristačiusiai Seimo pirmininkei klausimus daugiausiai uždavė patys valdantieji, o tai papiktino opoziciją.
„Sutinku, de facto V. Landsbergis buvo vadovas, bet taip priiminėti įstatymus, kad neleidžiat klausimų, tai žema šito asmens atžvilgiu“, – tikino Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys.
Diskusijos persikėlė ir į Seimo koridorius. Vis dėlto po balsavimo siūlymas perlipo pirmąjį laiptelį – jam pritarta.
„Man asmeniškai pavyksta atsiriboti nuo to, ar V. Landsbergis patinka, ar nepatinka. Man dalis jo veiklos nepatinka, bet ar mes žiūrime į Lietuvą kaip į kažkokią unikalią valstybę, kuri neturėjo valstybės vadovo? “ – klausia Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas.
Opozicija yra prieš siūlymą pripažinti V. Landsbergį valstybės vadovu. Pasak Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS), ir anuomet toks terminas nebuvo vartojamas.
„Valdantieji perrašinėdami istoriją gerokai nervinasi, tai jaučiasi, kaip posėdis atrodo, bet faktas aiškus, laikinajame įstatyme, kuris buvo Konstitucijoje, valstybės vadovas nebuvo nurodytas“, – tikina Seimo LVŽS frakcijos narė Agnė Širinskienė.
Su tuo nevisiškai sutinka premjerė Ingrida Šimonytė.
„Šalis turėjo valstybės vadovą, tokiu jį pripažino pasaulinė bendruomenė ir, man atrodo, čia šiek tiek yra toks ginčijimasis su faktais“, – sako ji.
V. Landsbergis šį įstatymą vadina valstybės prestižo klausimu.
„Tai yra valstybės istorijos ir prestižo klausimai. Nutarė svarstyti ir svarsto“, – teigia jis.
Dėl valstybės vadovo statuso nesutaria ir teisininkai. 2002 metais Konstitucinis Teismas yra pabrėžęs, kad pagal Konstituciją prezidento, kaip valstybės vadovo, teisinis statusas skiriasi nuo visų kitų valstybės pareigūnų. Todėl Seimo Teisės departamentas aiškina, kad valdančiųjų siūlymas gali prieštarauti Konstitucija, nes valstybės vadovo statusą įgyja tik piliečių išrinktas prezidentas. Tačiau kadenciją baigęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas Dainius Žalimas sako, kad V. Landsbergį norima pripažinti ne prezidentu, o vadovu, o tai Konstitucijai neprieštarauja.
„Prezidentas – specifinis pavadinimas, bet vadovai gali vadintis įvairiai. Man tikrai neaišku, kodėl negali būti deklaruota tai, kas yra teisinis ir istorinis faktas“, – tikina D. Žalimas.
Buvusi KT teisėja Toma Birmontienė sako, kad politikai įstatyme turėtų ieškoti naujų formuluočių, nes dabartinei V. Landsbergis per daug išskirtinis.
„Ir situacija unikali, ir asmenybė unikali. Reikia klausimą spręsti nestatant jo prie kitų prezidentų. V. Landsbergio statusas yra absoliučiai unikalus, jis toks ir turi likti“, – LRT TELEVIZIJAI sako teisėja.
Seime V. Landsbergiui jau bandyta suteikti valstybės vadovo statusą praėjusią kadenciją, bet tuomečio Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio iniciatyva nesulaukė buvusių valdančiųjų politinio palaikymo.
